Rusams bėgant nuo mobilizacijos, Lietuvos politikų žinia: „penktoji kolona“ mums būtų pavojinga

Nuo pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai ir viskas: rusų turistams duris uždarys ir Suomija

ES: mobilizacija rodo Putino desperaciją

Prezidento patarėjas: dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimas rodo Putino pralaimėjimą

Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos. Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje.

Iki šiandien Lietuva neįsileido apie 40 Rusijos piliečių, Latvija vakar paskelbė, kad nuo mobilizacijos bėgančių rusų neįsileis. 

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad šiuo metu derinama pozicija kartu su Lenkija ir Estija, Lietuvos pasienyje yra sustiprintas režimas, institucijos dirba, atidžiai stebi, kariuomenės pajėgos taip pat yra prie sienos, policija taip pat ten. Šalyje jau senokai galioja nepaprastoji padėtis.

„Esant reikalui dar labiau stiprinsime pajėgumus, bet šiuo metu mums pakanka nepaprastosios padėties prie sienos, bet jei kas keisis, teiksime pasiūlymus“, – Seime žurnalistams sakė ministrė.

Ji patikino, kad mobilizacijos vengimas nėra pagrindas prašyti humanitarinės vizos. Tiesa, kiekvienas atvejis, jei tokių prašymų bus, pasak ministrės, bus vertinamas atskirai, bet faktas, kad žmogus vengia mobilizacijos nėra priežastis atvykti ir gauti išskirtines teises. 

Seime apie tai kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Pasakysiu tą patį, ką pasakė Užsienio reikalų ministras, nes laikausi tos pačios nuomonės. Karas prasidėjo senokai, buvo nemažai laiko žmonėms apsispręsti kokia yra jų pozicija šio karo atveju. Man nebūtų suprantama pozicija <...>, jei įsileistume tik dėl tol, kad (Rusijoje) mobilizacija. Kiekvienas asmuo turi būti vertinamas pagal nuopelnus, pozicija ir jam kylančias rizikas, nėra Lietuvos <...> pareiga gelbėti visus Rusijos piliečius nuo mobilizacijos“, – kalbėjo premjerė.

Seimo narys ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, paklausas apie iš Rusijos plūstančius mobilizacijos vengiančius žmones, sako, kad mes jų tikrai negalime įsileisti, nes tarp bijančių mobilizacijos gali būti ir specialiai treniruotų smogikų, kurie galėtų būti „penkta kolona“. Tai, pasak partijos „Vardan Lietuvos“ lyderio, būtų labai nesaugu.

„Rusijoje yra visuomenė, jie turi dėl savo tėvynės ir laivės kovoti savo šalies viduje, bet mes neturime atverti sienos ir visus įsileisti. <...> Taip, ten režimas naudoja smurtą. <...> Visgi žmonės, kurie susiję su kitos šalies tarnybomis ir pajėgomis gali atsidurti Lietuvoje, tai pavojinga“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot jo, visi rusai iš Rusijos vis tiek neišbėgs, jie savo problemas turi spręsti šalies viduje.

„Visi neišbėgs pagal amžių, ką visa Rusija išbėgti turės? Jie turi likti ir kovoti pas save, aišku individualus atvejai bus, bet negalime visų įsileisti“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

Jam pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas, sakydamas, kad nėra sąžininga nuo mobilizacijos bėgančius rusus laikyti politiniais pabėgėliais, nes daugelis tų, kurie dabar nori sprukti iš Rusijos, prasidėjus karui Ukrainoje tiesiog sėdėjo ant sofos ir nieko nedarė.

„Vakar rytą prognozavau, kad Suomija priims tokį pat sprendimą (kaip Baltijos šalys) ir tai bręsta. Turiu būti valstybių koordinavimas dėl šių klausimų. Nėra sąžininga ukrainiečių atžvilgiu juos (rusus) vertinti, kaip politinius pabėgėlius. Rusijos likimas sprendžiasi Rusijoje, laukiam kol pabus Rusijos visuomenė. Taip pat, jei prie sienos susidarys dideli srautai žmonių, klausimas, kaip tuo naudosis Rusijos spec. tarnybos, gali būti manipuliacijų, diversijų, saugumo problemų. Esu griežtas, turime laikytis tokių pačių pozicijų, kaip ir latviai“, – kalbėjo NSGK vadovas.

 Jis pridūrė, kad Suomija, kaip ir manyta, jau keičia savo sienų politiką. Pasak L.Kasčiūno, galima suprasti, kodėl jie šiek tiek laukė, matyt norėjo išvengti nemalonių galimų provokacijų.

„Aš galiu suprasti juos, yra stojimo į narystę pereinamieji metai, jie vengia tam tikrų dalykų, dar yra Turkijos faktorius. <...> Dabar bus diskusija ir Europos Sąjungoje, ką daryti jiems, kada bus rekomendacijos ar keisis europinė pozicija“, – svarstė L.Kasčiūnas.