Jūratė Važgauskaitė

Premjerė Ingrida Šimonytė šalį valdo sunkiu metu, bet kritikos sulaukia ne tik dėl vienokių ar kitokių sprendimų, o ir dėl išvaizdos, rūbų pasirinkimo. Pasak premjerės, jei ji būtų vyras, tam tikros kritikos, matyt, nesulauktų. Visgi tai, kaip atrodo galinga politikė moteris – svarbu. Tai, pasak įvaizdžio specialistų, siunčia ne vieną žinią rinkėjams ir politinei bendruomenei.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Kremlius Lietuvoje sėja piktžoles ir tikisi, kad šios išbujos. Taip ekspertai apibūdina propagandinius „liaudies diplomatų“ vizitus Rusijoje ir neteisėtai įsteigtas, bet demokratiškomis apsimetančias organizacijas bei forumus. Propagandos kurstytojai nėra naivūs, politikos vingiuose pasimetę žmonės, jie, tam tikrų tikslų vykdytojai. Dabar nepavojingi, bet turintys potencialą.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Politinėje padangėje ne tik karšta vasara, bet ir karšti politikų pasisakymai. Kliūva ne tik premjerei, švedams, kaip vikingų palikuoniams, bet ir visuomenininkams, renkantiems pinigus paramai Ukrainoje. Aistros kartais taip įsisiūbuoja, kad pradeda lietis necenzūriniai žodžiai ar seksistiniai pareiškimai. Tai vyksta ir Seime, ir socialiniuose tinkluose, kur persikėlė didelė dalis politinės diskusijos ir nepolitinio rėkimo vieniems ant kitų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankosi Švenčionių rajone, kur pasienyje su Baltarusija statoma tvora.  Ši tvora – strateginis Lietuvos tikslas, norima tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare. Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.

Įsisiūbavus vasarai atostogauti traukia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę atostogauja daugiau nei pusė ministrų, nevyko Vyriausybės posėdis. Tiesa, premjerė vasaros atostogomis dar nesimėgauja, dirba ir prezidentas. O štai Seimo nariai oficialiai atostogų nė neturi, bet nevykstant parlamento posėdžiams yra išsibarstę kas kur.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Romų tautybės moterys, užsukusios papietauti į kavinę Jonavoje, išgirdo, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“. Jos tikina, kad negražius žodžius sekė tokie pat veiksmai, mat joms ėmus prieštarauti dėl tokios diskriminacijos, iš virtuvės išpuolė vyras, kuris prieš jas smurtavo.

Prieš kelias dienas Lietuva iš Briuselio gavo nesmagių žinių dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Premjerė Ingrida Šimonytė nedžiugiai pakomentavusi šį sprendimą pasakė, kad Lietuva vykdys tai, ką paliepė Briuselis. Tiesa, plačiau komentuoti, aiškintis ar bent jau atskleisti daugiau detalių apie šį sprendimą Vyriausybės vadovė nepanoro.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija (EK) pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva negalėjo įtakoti EK išaiškinimo, negali jo blokuoti, bet taip pat gali jo nesilaikyti, bet laikysis.

Rusijai nerimstant dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų ir grasinant imtis mistinių priemonių prieš Lietuvą, saugumo ir gynybos specialistai sako, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu nepadidėjo. Viskas todėl, kad pavojus mums buvo iškilęs dar 2014 metais ir nuo to laiko nemažėjo.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi. Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.  Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Kaliningrado sankcijų dilema sukėlė ne tik politinę, bet ir komunikacinę krizę Lietuvoje. Ir ji, pasak specialistų, atslinko pirmiau ir buvo gana nuspėjama. Tai, kad Rusija panaudos savo propagandos ruporus apšaukti Lietuvą nebūtais dalykais, buvo aišku iš anksto, nes jie gaudo kiekvieną progą paskleisti savo „tiesą“. Tai, kad nesugebėjome laiku ir taikliai atskirti – jau darosi tendencija.

JAV prezidentas Joe Bidenas, kalbėdamas po Madrido višūnių susitikimo, pabrėžė, kad Ukraina bus remiama „tiek, kiek reikės“, o Putinas užpuolęs Ukrainą tik susilpnino savo šalį ir visus nuteikė prieš save. Anot J. Bideno, dar prieš karo pradžią jis Putinai sakęs, kad pradėdamas karą jis tik sustiprins ir suvienys Ukrainą ir NATO, taip dabar ir yra. „Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasibaigus Madrido viršūnių susitikimui sakė, kad sprendimai priimti vakar ir šiandien reiškia svarius įsipareigojimus ateičiai. Pasak jo, buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie reiškia didelius pasikeitimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakinėdama į žurnalistų klausimus apie Kaliningrado tranzitą, pabrėžė, kad Rusijai nereikia preteksto elgtis neprognozuojamai. Ji pridūrė, kad tranzitas su sankcijų apribojimais bus taikomas ir toliau. Visgi agentūra „Reuters“ pranešė, kad tranzitas be apribojimų į Kaliningradą gali būti atnaujintas jau už poros dienų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje įpusėjus NATO viršūnių susitikimui sakė, kad valstybių – narių lyderiai priėmė sprendimą transformuoti Aljansą. Pasak generalinio sekretoriaus, to reikėjo todėl, kad Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusijos grėsmę supranta visi.

JAV prezidentas Joe Bidenas, atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Madride sakė, kad JAV karių, laivų ir oro pajėgų Europoje daugėja. Nuo Rumunijos iki Ispanijos, Vokietijos ir Baltijos šalių JAV pasirengusi didinti savo karinių pajėgų skaičių, nes „NATO kartu su visais sąjungininkais dabar turi žengti į priekį, atėjo laikai, kai to reikia labiausiai“.  Trumpoje pasisveikinimo kalboje JAV prezidentas, kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, patvirtino, kad šis NATO viršūnių...

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje prieš rytoj prasidedantį NATO viršūnių susitikimą Madride, patvirtino, kad Aljansas pereis nuo bataliono lygmens dislokavimo rytiniame Aljanso krašte iki brigados lygmens. Tai reiškia, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau taip pat bus dislokuota brigada.  Jis taip pat pridūrė, kad bus padidinta karinių reikmenų, ginklų, amunicijos sandėlių kiekis, pasiruošimas priešakinėse linijose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šiandien popiet Briuselyje susitiks su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula van der Leyen, kur susipažins su „dar vienu EK išaiškinimu dėl tranzito prekių, kurios eina iš Rusijos, patikslinimo“. Prezidentas sakė, kad nori pamatyti projektą, išaiškinimą, bet sakė, kad jo turinio komentuoti kol kas neketina. „15.30 valandą eisiu pas EK prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus, politikai susirūpinę situacija Kaliningrade ir tranzito bei sankcijų problemomis. Ketvirtasis sankcijų paketas, pagal kurį taikomas dalies prekių tranzito ribojimas Kaliningradui, priimtas kovą, bet tikrą audrą Lietuvoje sukėlė tik imtas taikyti prieš kelias dienas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėja situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms. Posėdyje pasirodė net keli ministrais. Susisiekimo ministras Marius Skuodis po NSGK posėdžio sakė, kad prekių tranzito srautai į Kaliningradą per Lietuvą yra dramatiškai nukritę ir pradėjo kristi dar prieš prasidedant karui.  „Srautai, lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu, kritę daugiau nei du kartus.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas susitikęs su Krašto apsaugos ministru (KAM), be kitų klausimų, nagrinėjo ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Madride. Ministras sulaukė opozicijos kritikos dėl lėtai judančių tikslų, susijusių su Lietuvos saugumu, vokiečių brigada Lietuvoje. Prabilta net apie tai, kad ministras turės trauktis, jei Lietuva negaus to, ko nori.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį nagrinėja situaciją dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų kai kurioms į Kaliningrado sritį vežamoms prekėms ir pasiruošimą NATO Madrido viršūnių susitikimui. Į komiteto posėdį pakviesti ir Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministrai.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Kiečiamas Šaulių sąjungos finansavimo modelis ir pavaldumas, šauliai nuo kitų metų turėtų gauti šešis kartus didesnį finansavimą, nei dabar. Taip pat bus steigiami mokymo centrai, šauliai dar energingiau įsilies į visuotinės gynybos stiprinimą, visuomenės parengimą, savanorišką pagalbą nutikus nenumatytoms situacijoms.  Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai.

Nerimstant aistroms Seime ir tebesitesiant visuomenės susipriešinimui dėl civilinės partnerystės įstatymo ir kitų, konservatyvesnių pažiūrų žmonės erzinančių dalykų, žibalo į ugnį pila ir teismo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą 11-osios Akto signatarų klubo narei Zitai Šličytei už jos įžeidžius ir tam tikrą žmonių grupę žeminančius pasakymus Kovo 11-osios minėjime.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, atsakymas į klausimą apie brigadą iš Vokietijos, kuri galimai nebus visą laiką dislokuota Lietuvoje, sakė, kad „dar anksti kalbėti, kaip bus, bet faktas, kad svarstomi įvairūs variantai“. Tai jis sakė spaudos konferencijos su JAV  Nacionalinės gvardijos vadu Danieliumi R. Hokansonu, metu.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo naują krizių valdymo modelį, steigiant jų valdymo centrą, kuris vykdytų grėsmių stebėseną, pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Ministerija nurodo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras būtų ne atskira biudžetinė įstaigą, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė veiksmų planą, kaip keisis krizių valdymo modelis šalyje. Vienas iš naujų užmojų – plėtoti priedangų tinklą.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Mumyse dar daug sovietmečio, bet jo likučius bandome išpurtyti kas kaip mokame. Vieni griebiasi smurto ar savidestrukcijos, kiti – vėliavų, kryžių ir mitingų už kažką, ko tiksliai nesupranta, na, o treti rašo knygas ir stengiasi suvokti dalykus, kurių beveik neprisimena. Pasak mokslininkų, tyrinėjančių sovietmečio atspindžius dabartyje, mes jau suprantame savo žaizdas ir pamažu atsiveriame, nors kelias iš sovietinių pinklių ir nėra lengvas.

Rusijai pareiškus, kad ji nori atšaukti prieš daugiau nei trisdešimt metų pasirašytą sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės, teisės ekspertai ir istorikai patikino, kad norų – neužtenka. Sutartis, kuri yra pasirašyta su Lietuva, yra paprasčiausiai neatšaukiama, o istorijos atgal atsukti ir atgaivinti Sovietų Sąjungą taip pat negalima.

Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama Kopenhagos demokratijos forume pareiškė, kad vykstant karui Ukrainoje turime tik du pasirinkimus – išsaugoti veidą Putinui arba gyvybes ukrainiečiams. Šie pasirinkimai ir tai, ką pasirinks Europa, lems ateitį ir net naujos tarptautinės sistemos susiformavimą, nes tokie dalykai kuriasi vykstant svarbiems įvykiams.

Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bent taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.  Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln.

Karas Ukrainoje priminė senai žinomas tiesas – partizanų veiksmai labai erzina okupantus. Ukrainiečiai prisimindami senųjų partizanų kovas prieš sovietus Vakarų Ukrainoje ir pritaikydami naujas taktikas baugina priešą Chersone, Melutopolyje ir kituose rusų okupuotose miestuose. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, tikrai žino, ką reiškia kovoti su okupantais, kovotojų  istorijos iki šiol gyvos ir pasakojamos, o dabar ir kaip niekada aktualios.

Karas Ukrainoje jau tris mėnesius nedingsta iš televizijos ekranų ir politikų kalbų, visgi kasdien jam skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės, pasak specialistų, nuo karo ima pavargti. Nuovargis kankina tiek ukrainiečius, tiek karą per televiziją stebinčius vakariečius. Bet užvis labiausiai, regis, pavargo kai kurie Vakarų politikai, raginantys atiduoti Rusijai tai, ką ši okupavo ir baigti šį karą. Bent kuriam laikui.

Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.  Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Maisto kainos glumina dažną užsukusį į parduotuvę, bet gaunantiems mažiausias pajamas jos gali sukelti isteriją. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienišos mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams.  Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti.