Jūratė Važgauskaitė

Vykstant NATO parlamentinei asamblėjai Vilniuje vienas iš aukštų gynybos politikos pareigūnų, komentuodamas sudėtingą saugumo situaciją susiklosčiusią Europoje, sakė, kad NATO, skirtingai nei kalbėta anksčiau, nėra mirusi, o Putino planai destabilizuoti aljansą – nepavyko. Visgi gynybos politikos atstovas pripažino, kad Vakarų visuomenės ima jausti karo nuovargį, o Vakarų politikai labiau rūpinasi tuo, ką ir kaip pasakyti rinkėjams, nei kaip apginti, tarkime, Ukrainos dangų.

Kylančios kainos ir didėjantis karo nuovargis dalį Lietuvos visuomenės verčia piktintis valdžia. Girdisi bruzdėjimai esą valdantieji labiau rūpinasi užsienio, bet ne vidaus politika, o infliacijos išgasdinti tautiečiai paliekami likimo valiai. Tiesa, pasak ekspertų, tokių nepatenkintų balsų nėra daug, o ir tikėtis jų buvo galima.

Vilniuje vykstantis aštuntasis Vilniaus Rusijos forumas subūrė ekspertus ir žmogaus teisių gynėjus iš Rusijos ir Lietuvos. Vienas jų, buvęs „Jukos“ savininkas ir Atviros Rusijos fondo vadovas Michailas Chodorkovskis kartu su Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptaria sudėtingą situaciją Ukrainoje bei Rusijos ir Vakarų santykius.  Užsienio reikalų ministras pripažino, kad gauti aiškių pažadų dėl sustiprintos Baltijos šalių gynybos dar nepavyko.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Lietuvos siena gana saugi, nes 70 proc. jos jau yra stebima moderniomis technologijomis. Siena statoma greitai ir, pasak Vyriausybės atstovų, jau rugsėjo pradžioje būsime visiškai atsitvėrę nuo Baltarusijos. Šiuo metu jau yra apsaugoti 110 kilometrų jautriausios teritorijos, daugiausia aplink Druskininkus ir Kapčiamiestį.  Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Europos Sąjungos išorės siena dabar yra saugesnis nei kada buvo.

Istorikas Jurijus Felštinskis dar prieš septynerius metus parašė knygą, kurioje detaliai papasakojo, kaip vyks karas Ukrainoje. Tai, kad jis tikrai vyks jam nekėlė abejonių. Daug kas, pasak istoriko, iš jo juokėsi, netikėjo, bet istorija mėgsta pasikartoti, o Ukraina šiuo metu atlieka Stalino užpultos Suomijos vaidmenį. Tai reiškia, kad Putinas tik pradeda savo kruviną žygį ir jei niekas jo nesustabdys, pats jis nesustos.

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje pasaulį stebino ir baugino žvalgybų pranešimai apie karo pradžios laiką bei tai, kad rusai sudarinėja ukrainiečių, kuriuos trems ir žudys, sąrašus. Žvalgybos buvo teisios – karas prasidėjo, bet tamsus rusų planas, primenantis Stalino laikus, išsipildė ne iki galo. Tiesa, pirmiausiai būtų nužudyti tų pačių profesijų žmonės, kaip ir prieš daugiau nei pusę šimto metų, o informacija apie juos, matyt, rinkta jau senokai.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Karo Ukrainoje pradžia Vakarų žvalgyboms nebuvo didelė paslaptis. Tiesa, Rusija, nemėgstanti būti nuspėjama, tą dieną vos pavėlino, bet siurprizo efekto nebeliko.

Vilniuje vykstančiame „Laisvosios Rusijos forume“ politikai, istorikai ir ekonomistai bando įminti Putino ir Rusijos mįsles, kurių po invazijos į Ukrainą tik daugėja. Pasak forumo dalyvių, tikėtis pagalbos iš Rusijos visuomenės neverta, nors tik ji ir gali „sutvarkyti“ režimą. Pinigų karui Rusijai užteks, mano jie, tiesa maistu, gali pristigti.

Karas Ukrainoje paaštrino tautinių mažumų klausimą. Visuomenė, pasak ekspertų, raminasi esą ne jie, o tautinių mažumų atstovai labiau tiki Rusijos skleidžiama propaganda ir užsimerkia prieš faktą, kad politinės pažiūros ir paveikumas propagandai nebūtinai susiję su tautybe.  Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės, imama manyti, kad paveikumas propagandai ir karo priežasčių interpretavimas yra tik tautinių mažumų ir rusakalbių problema Lietuvoje.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

Antrą kartą Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad jis patiktų kuo daugiau parlamentarų, siekiama diskusijos. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu įstatymo projektu, bet pripažįsta, kad toks variantas geriau nei jokio varianto.

Valdančiosios daugumos atstovai antrą kartą parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad už šį įstatymą balsuotų kuo daugiau parlamentarų. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu projektu, bet pripažįsta, kad tai – geriau nei nieko.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. Gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, tiesa, kur yra priedangos nuo karo pavojaus ir kaip elgtis šiam užklupus, daugelis taip pat nežino. Pabėgti nuo karo žmonėms irgi būtų sunku, nes evakuacijos planų visuomenė nežino.

Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.  Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.

Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.  Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.

Karas Ukrainoje grąžino daug senų baimių, viena tokių – tremtys. Ukrainiečiai šiuo metu tai ir išgyvena, nes apie milijoną Ukrainos piliečių ne savo noru yra išgabenti į Rusiją. Tarp jų – daug vaikų. Specialistai teigia, kad tokiai akcijai Rusija senokai ruošėsi ir grąžinti į tėvynę išvežtuosius gali būti itin sunku.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. O štai gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, kiti bombų lietų galėtų pasitikti namuose. Pabėgti nuo karo taip pat būtų sunku, o neįgalieji ir mamos su sergančiais vaikais, matyt, būtų pasmerkti.

Lietuvos ir Ukrainos diplomatijos vadovai sekmadienį telefonu aptarė veiksmus dėl griežtesnių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai. Apie pokalbį su Gabrieliumi Landsbergiu sekmadienio vakarą per „Twitter“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.  „Suderinome žingsnius dėl papildomų griežtų ES sankcijų Rusijai įvedimo, kad būtų sustabdyta jos barbariška agresija prieš Ukrainą ir karo nusikaltimai prieš ukrainiečius.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo įrodymų prispausti rusai sako, kad kariauti Ukrainoje jų šalis negali, nes „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Bet tai mitas, kuriuo tiki nebent nesidomintys Rusijos istorija. Ši „nekaringa“ šalis per 400 metų savo teritoriją padidino net 7 kartus, ne kartą dalyvavo kaimyninių šalių padalijimuose, o XX amžiuje – akiplėšiškose aneksijose.

Karui Ukrainoje įgaunant vis naujas siaubingas formas girdisi balsų choras, kaltinantis NATO nenoru kištis. Ukrainiečiai nori „neskraidymo zonos“, lietuviai karą komentuojantys nuo sofos – NATO kareivių Ukrainoje. Visgi specialistai sako, kad nei to, nei to greičiausiai nebus. Ir dėl paprastos priežasties, Ukraina nėra NATO narė, ir ji, geriau nei kas kitas žino, kad pažado ginti Aljansas nedavė. Bet duoda ginklų. Daug, kasdien.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė aptaria situaciją Lietuvoje ir Ukrainoje. Pasak jos, „nereikia provokuoti diskusijos“ ir kalbėti apie civilinę saugą bei slaptavietes nuo bombų Lietuvoje. Grėsmės, pasak jos, nėra, todėl kalbėti apie tai neverta, nors priedangos pastatų Lietuvoje ir stinga.  Premjerė aiškino, kad situacija Lietuvoje saugi, šalis yra ginama NATO, todėl gyventojams rūpintis ir ieškoti priedangų ir bunkerių nereiktų, tai esą gali kelti nereikalingą nerimą.

Premjerė kartu su krašto apsaugos ministru Arvudu Anušausku pranešė, kad bus didinamas Lietuvos gynybos biudžetas. Skubos tvarka skiriama papildomai 250 milijonų eurų. Premjerė šiandien apie gynybą ir nacionalinį saugumą kalbėjo su parlamentinių frakcijų Seime seniūnais. Po susitikimo Ingrida Šimonytė sakė, kad  su parlamentinių frakcijų Seime lyderiais buvo aptartos dvi klausimų grupės. Papildomai 250 milijonų gynybai „Aptarėme keletą klausimų.

Lietuvoje lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Jis, kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, aptarė situaciją regione ir karą Ukrainoje. A. Blinkenas pažadėjo 400 papildomų karių Lietuvai.  JAV diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje sakė, kad dabartinės krizės akivaizdoje, Lietuva ir JAV yra susitelkusios, teikia paramą Ukrainai, siekia didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus ir akylai saugo NATO sienas.

Karui Ukrainoje kasdien darantis vis karštesniam jos gynėjams reikia ginklų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „ginklų, o ne pavežėjimo“, o daugelis Europos ir ne tik, šalių – atsiliepia. Į Ukrainą plūsta prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, šaunamieji ginklai, liemenės. Tiesa, jei kristų teisėta šalies valdžia ir prasidėtų partizaninis karas, kiltų etinė dilema, nes NATO dirba tik su vyriausybėmis, sako ekspertai.

Danija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, birželio 1-ąją numatytame visuotiniame referendume spręs, ar atsisakyti Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties, sekmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė „Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“. Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ...

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets. Ministrai pareiškė, kad Baltijos šalims reikia nebe atgrasymo, bet gynybos politikos plano iš NATO.

Premjerė kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kalba apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Premjerė sakė, kad incidentų, susijusių su infrastruktūra, informacinėmis sistemos nėra, bet yra kitų nemalonių žinių, tokių, kaip vandalizmas, kuris gali būti išnaudotas propagandai.

Premjerė kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene kalbėjo apie Lietuvos Vyriausybės veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą. Ingrida Šimonytė tikino, kad Lietuva neturėtų problemų atsisakiusi Rusijos „Gazprom“ produkcijos.  „Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų. Mes galime apsirūpinti dujomis per Klaipėdos naftą, kalbų tokių (Vyriausybėjė) dabar nėra. Jei bus užsuktos, Lietuva apsirūpins kitais keliais.

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Kijeve nuotaikos permainingos, bet žmonės išlieka žmonėmis, sako Kucheriv Democratic Initiatives Foundation asocijuotas analitikas Olexiy Zhivora kalbėjęs tiesiogiai iš Kijevo Rytų Europos Studijų centro surengtoje diskusijoje.  Pasak jau kelias dienas kariaujančiame mieste gyvenančio politikos analitiko nuotaikos sostinėje keičiasi kelis kartus per dieną. Jos svyruoja nuo ramybės iki panikos, ypatingai nuotaika sugenda žmonėms matant, kas darosi Charkove.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Premjerė prašė laikytis rimties, nepersekioti rusakalbių ir nesuteikti peno propagandai. Taip pat ramino žmonės, skubančius gauti pasus migracijos poskyriuose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Pasak premjerės, Europos Sąjungoje (ES) vyksta politiniai tektoniniai lūžiai dėl situacijos Ukrainoje, tariamasi tiekti ginklus, drausti skraidyti Rusijos lėktuvams. Keičiasi ir Vokietijos, Švedijos politika, ir tai, pasak premjerės, beprecedenčiai sprendimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė apžvelgė saugumo situaciją Lietuvoje prasidėjus karui Ukrainoje. Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvauja ir Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. Ketvirtadienį, prasidėjus Rusijos antpuoliui prieš Ukrainą, premjerė sakė, kad  Lietuva jau kelias savaites ruošėsi blogiausiam scenarijui – Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Pasak jos, šiuo metu gali smarkiai išaugti dezinformacijos kiekis, tad ji ragino lietuvius būti budriems.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve. Liublino trikampiu pavadintame susitikime trijų šalių prezidentai aptaria sudėtingą saugumo situaciją, kurioje atsidūrė Ukraina. G. Nausėda patikino ukrainiečius, kad lietuviai šią šalį visada rems tiek, kiek galės.  G. Nausėda Lietuvoje buvo nemažai kritikuotas dėl silpnokos paramos Ukrainai bei delsimo važiuoti į Kijevą.

Europos turi būti vieninga ir aktyvi, sako su solidarumo vizitu į Lietuvą atvykusios Europos Parlamento (EP) Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis. Jis kartu su delegacija Vilniuje jau porą dienų. Pasak politiko, šis vizitas yra palaikymo parodymas, nes Lietuva išgyvena unikalius laikus.  „Mes kaip EPP grupė atvykome su solidarumo vizitu, demonstruodami vienybę šią istorijos akimirką.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę. Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu.

Europoje beprasidedantis karas kaitina vaizduotes ir degina politikų šydus. Lietuvos užsienio politika slysta iš prezidento rankų ir tampa Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos veiksmo arena. Ukrainos klausimai prezidentui, regis, rūpi kur kas mažiau nei turėtų.

Vienas iš „Laisvės partijos“ lyderių Tomas Vytautas Raškevičius prieš porą dienų savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad dabar itin tinkamas laikas priimti Partnerystės įstatymą. Kintanti geopolitinė situacija regione, pasak politiko, verčia mus nedelsiant apsispręsti dėl šio įstatymo, parodyti vakariečiams, kad esame su jais.

Lietuvos kelias į nepriklausomybę nebuvo lengvas. Maskva, mėgindama nepaleisti Lietuvos iš savo gniaužtų, ėmėsi visokiausių triukų. Vienas jų – blokada, kuri turėjo priversti lietuvius apsigalvoti, parodyti, kad be Sovietų Sąjungos mes neišgyvensime. Tiesa, viskas vyko kiek kitaip, nei planavo Kremlius. Blokada Lietuvą ištiko šiltą pavasarį, todėl šalti namuose niekam neteko, maisto taip pat netrūko, nes viskas, kas buvo pagaminama Lietuvoje, čia ir liko.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Pandemija ir karantinas Lietuvoje nesustabdė vidutinių pajamų augimo, daugėjo ir darbą turinčių žmonių, o „Sodros“ aruodai – pilnėjo. Tai spaudos konferencijoje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Pasak ministrės dirbančiųjų daugėja ne užsieniečių, bet vietinių žmonių sąskaita. Štai apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba  5-6 procentais.

Kaimyninėje Baltarusijoje prasidėjo aktyvi rusų ir baltarusių karinių pratybų stadija. Tai, kad gretimoje šalyje yra tūkstančiai rusų karių ir sunkiosios technikos gynybos specialistams nekelia susižavėjimo, bet panikos taip pat nėra. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra. Jam pritaria ir tv3.lt kalbinti specialistai, kurie prabrėžia, kad tikra grėsmė gali prasidėti tada, kai rusai „pamirš“ išvesti savo karius iš Baltarusijos.