Jūratė Važgauskaitė

Lietuva dėlioja visus įmanomus scenarijus, ką reiktų daryti, jei konflikto su Ukraina atveju į šalį plūsteltų pabėgėliai. Kaimyninė Lenkija prieš porą dienų paskelbė, kad kritiniu atvejų į jų šalį gali atvykti apie milijoną pabėgėlių. Lietuva svarsto, kad mūsų sienas galėtų kirsti nuo 3 iki 30 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, savivaldybės pasirengusios priimti tik apie 6 tūkst., o kitiems laikinai gali tekti glaustis ir angaruose ar sporto salėse.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kartu su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Rob Bauer, sakė, kad saugumo situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką. Visgi tiek jis, tiek admirolas tiesioginės grėsmės galimybę Lietuvai atmetė.  „Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Ir nėra laiko snausti.

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Karšta situacija Ukrainoje ir netylančios kalbos apie galimą karinį konfliktą išjudino visuomenę ir Lietuvoje. Grėsmė, nors ir toli, bet jaučiama, todėl ne vienas tyliai ar garsiai sau uždavė klausimą: ar eičiau ginti Lietuvos? Vieniems atsakymas į šį klausimą – paprastas, o kitiems – verčiantis susimąstyti. Politologai sako, kad didesnioji dalis žmonių gintų tėvynę, nors lyderio, kviečiančio tai daryti, šiuo metu ir nėra.

Rygoje susitiko trijų Baltijos šalių premjerai. Baltijos Ministrų Tarybos metu Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjanis Karinis, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalas ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, be kitų temų, aptarė regioninio saugumo klausimus. Po susitikimo Lietuvos premjerė sakė, kad situacija regione lieka įtempta, o Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėdamas spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio žurnalistams, pabrėžė, kad saugumo situacija Ukrainoje yra sudėtinga, šalis ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, bet, kad „karas neišvengiamas“ – nesako.

Europą drebinantis nerimas dėl situacijos Ukrainoje persimeta į dažno lietuvio namus. Žmonės ima klausinėti, ką reiktų daryti karinio konflikto atveju ir supranta, kad informacijos yra, bet jos reikia atskirai ieškoti. Kariuomenės specialistai ramina, kad geriausias pasiruošimas yra rimtis ir šaltas protas, bet tv3.lt kalbinti specialistai tikino, jog šalia šalto proto reikia turėti ir atsarginį planą ar evakuacinę kuprinę.

Baltarusija šiuo metu okupuojama, o tai, kas ten vyksta, keičia ir mūsų regiono saugumo situaciją, įsitikinęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Pasak jo, visas dėmesys dabar natūraliai krypsta į Ukrainą, bet Baltarusija neturėtų prasprūsti pro akis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatydamas ministerijos atliktą studiją apie karo prievolę sako, kad tai nėra įstatymas ar jo projektas, tai tik studija, kurios tikslas išsiaiškinti visuomenės nuotaikas, valstybės resursus, susiburti diskusijai apie šalies gynybą. Visuomenė, pasak ministro, visuotinei karo prievolei pritaria, bet štai merginų šaukimui į kariuomenę – ne. Ir šią nuostatą, vargu ar pavyks pakeisti.

Rusija garsiai mojuoja ginklais Ukrainos pašonėje ir tyliai rezga galimą sąmokslą Kijevo centre. Britų žvalgyba išsiaiškino, kad rusai aktyviai veikia ne tik Ukrainos rytuose, bet ir jos centre, kur galimai ruošiasi pakeisti valdžią prezidento rūmuose. Tiesa, kaip tai bus daroma – nėra aišku, nes, pasak politikos apžvalgininkų, paviešinus penkis perversmų scenarijus Rusija gali turėti dar dvidešimt.

Migrantų apgyvendinimo sąlygos Kybartų Užsieniečių registracijos centre (URC) prilygsta nežmoniškam arba žeminančiam žmogaus orumą elgesiui, skelbiama Seimo kontrolierių ataskaitoje. Kontrolierė Erika Leonaitė tikina, kad jei migrantai skųsis Strasbūro žmogaus teisių teismui, Lietuvą užplūs bylos. Tiesa, Valstybės sienos apsaugos (VSAT) atstovai aiškina darantys viską, ką gali, kad situacija Kybartuose pagerėtų ir ginasi, jog tokias patalpas gavo iš Kalėjimų departamento.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus veiksmų scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje dar gyva, visuomenė turi neprarasti budrumo. Tiesa, tai nėra lengva, nes kritinio mastymo mūsuose mažėja, dezinformacijos daugėja, o Rusija agresyveja. Saugumi analitikai įsitikinę ir tuo, kad Rusija už pagalbą Ukrainai mus baus, todėl turime būti pasiruošę visokio tipo išpuoliams.

Migrantų antplūdis per Baltarusijos sieną, regis, nuslūgo, bet jau Lietuvoje esantys atvykėliai geresniu gyvenimu pasigirti negali. Portalą tv3.lt pasiekė Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančio žmogaus laiškas, kuriame jis skundėsi ne tik medicininės pagalbos trūkumu, bet ir prastu maistu, patyčiomis. Tiesa, šio centro vadovas tikina, kad medikų pagalbos migrantai gali sulaukti daug greičiau, nei statistinis Lietuvos pilietis.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių po keturių dienų vizito grįžo iš Minsko. Ši marga kompanija sugrįžtuvių spaudos konferencijoje tikino gavusi iš Baltarusijos patikinimą, kad ji – visada buvo ir yra gera Lietuvos kaimynė. Esą nepaisant Lietuvos „valdžios neprotingo elgesio“ baltarusių viršūnės nors ir šiandien priimtų juos ir tęstų dialogą.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Europa taip arti, kaip šiandien, ant karo slenksčio stovėjo tik 1940 metais. Rusijai žvanginant ginklais prieš Ukrainą, NATO šalys galimam konfliktui taip pat aktyviai ruošiasi. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, NATO sąjungininkai yra vieningi, supranta Rusijos gudravimus ir yra pasirengę tinkamai atsikirsti.

Europai stovint ant karo slenksčio specialistai ir ekspertai dėlioja galimus blogiausius scenarijus. Nors viltis išvengti karinio konflikto Ukrainoje gyva, bet turime neprarasti budrumo, nes Rusija šimtus tūkstančių karių iš vienos vietos į kitą permetinėja ne dėl pramogos. Tiesa, Vakarų pasaulis turi padaryti viską, kad išvengtų karo scenarijaus, įsitikinę Vilniuje vykusio tarptautinio saugumo forumo dalyviai.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių išvyko į Baltarusiją. Ši marga kompanija tikina siekianti atkurti Vilniaus ir Minsko santykius, statyti tiltus, o ne tvoras ir jie tai darys susitikdami su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kitais pareigūnais. Politologai tikina, kad toks vizitas – aukso kasyklos Baltarusijos prapagandai ir pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo puoselėtas automobilių taršos mokesčio įstatymas Seime patyrė fiasko. Beveik pusė valdančiosios daugumos atstovų tiesiog nebalsavo. Panašu, kad toliau auga įtampa tarp koalicijos partnerių. Ministro S. Gentvilo tėvas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad nebalsavimas dėl įstatymo buvo organizuotas. Esą taip kaišiojami pagaliai į Vyriausybės ratus, vyksta valdančiųjų nesusikalbėjimas.

Rinkimų metai dar neatėjo, bet politikai jau ruošiasi prezidento rinkimams. Tarsi netyčia tai vienur, tai kitur sušmėžuoja prezidentiškai atrodančių politikių pavardės, rašomi tekstai gimtadienio proga, teigiantys, kad kitas politikas būtų geras prezidentas, pasirodo visuomenės apklausos, rodančios, kad žmonės ilgisi buvusios vadovės.

Europos Parlamento (EP) narys Stasys Jakeliūnas užsitraukė parlamento vadovybės nemalonę ir gavo finansinę sankciją, nes atsisakė parodyti skaitmeninį Europos Sąjungos Covid-19 pažymėjimą. S. Jakeliūnas nebuvo vienintelis, sankcijas gavo dar penki EP nariai, pasielgę taip pat.

Seimas žengė dar vieną  didelį žingsnį, kad būtų įteisinta originali vardų ir pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Tiesa, tuo džiaugiasi toli gražu ne visi. Skirtingų politinių jėgų, bet genami vienodos baimės prarasti kalbą, politikai piktai reikalauja nemindžioti Konstitucijos ir kalbos bei ketina kreiptis pagalbos į prezidentą.

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją.

Rinkimai Lietuvą užgrius dar po dviejų metų, bet rinkimų kodekso patobulinimai nagrinėjami jau dabar. Tiesa, naujovių rinkėjai sulauks nedaug, nemalonių žinių gali tikėtis tik rinkimų komitetų dalyviai. Politologai sako, kad šie kodekso tobulinimai buvo reikalingi, bet nėra esminiai. Svarbiausi darbai taip ir liko už borto, jie nejudinti, nes bijoma rinkėjų reakcijos.

Dėl Rusijos keliamų įtampų regione bei Lietuvos saugumo stiprinimo prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT). Gynimo tarybos metu buvo aptarti Ukrainos saugumo, situacijos Kazachstane ir Lietuvos saugumo stiprinimo klausimai. Nutarta didinti šauktinių, kariūnų karo akademijoje skaičių, paankstinti salvinių raketų pirkimą.

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai. Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.

Seimo nariai dar turi porą dienų pateikti informaciją apie turimus skiepus ar įgytą imunitetą nuo COVID-19. To nepadarę į parlamentą nuo antradienio nepaklius. Tiesa, 118 Seimo narių dokumentus apie skiepus ar persirgimą jau pateikė, o 23 parlamentarams Seimas gali tapti nepasiekiamu.

Aštriais pasisakymais išgarsėjęs ir su prezidento patarėja spėjęs susipykti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis palieka postą, bet kas jį pakeis – garsiai nekalbama. Neoficialiai minimi trys galimi konservatorių kandidatai, jau dirbantys tame pačiame komitete, tai Audronius Ažubalis, Laima Liucija Andrikienė ir Emanuelis Zingeris.

Nuo prezidento rinkimų tepraėjo dveji metai, bet dalis lietuvių jau pasiilgo Dalios Grybauskaitės. Apklausos rodo, kad nors dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir vertinamas gerai, bet dalis žmonių Daukanto rūmuose mielai vėl matytų buvusią prezidentę. Konstitucija, pasak jos aiškintojų, D. Grybauskaitei to nedraustų, nors kelias atgal nebūtų rožėmis klotas.

Vasara kaip dabar, taip ir anksčiau, reiškė keliones, atostogas ir poilsį. Tiesa, sovietiniais laikais, kaip ir karantino metu, šiomis dienomis važiuoti į užsienį žmonės negalėjo, taigi, rūpinosi kaip ir kur pailsėti greta namų. Kelialapiai į poilsio namus Palangoje ar Šventojoje nebuvo dalijami lengva ranka, o atidirbę privalomą „kvotą“ šeimos kolektyviniame sode arba kaimo daržuose, jauni ir vyresni čiupdavo kuprines, palapines ir patraukdavo į gamtą.

Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą.

Galimas JAV karių išvedimas iš Vokietijos pasėjo nerimo sėklą. Spėliojama, ką tai reiškia ir ar Rusija tokio žingsnio nesupras, kaip paslaugos jai. Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos yra ramios, bet štai politikos ir saugumo ekspertai – nevieningi. Situacija, pasak jų, gali pasisukti visaip, siunčiama žinutė gali būti suprasta nevienareikšmiškai, o ilgai ir kruopščiai kurta atgrasymo politika imti svyruoti.

Artėjantys Seimo rinkimai ir Astravo atominės elektrinės atidarymo data šiuos du, regis, tolimus įvykius netikėtinai suartino. Opozicijoje esantys konservatoriai kasdien vis aršiau kritikuoja valdančiuosius ir prezidentą dėl nesugebėjimo blokuoti atominės elektrinės Baltarusijoje atidarymo, o valdantieji sprendžia sunkius elektros nepirkimo-derybų su kaimynais rebusus ir vengia eskaluoti elektrinės klausimą.

Karantinas skaudžiai smogė būsimiems tėvams, porą mėnesių buvo uždrausta gimdyme dalyvauti partneriams ar kitiems artimiesiems. Tiesa, sušvelnėjus karantino sąlygoms ligoninės gali pačios spręsti leisti ar neleisti kūdikių tėvams dalyvauti gimdyme. Kai kurios ligoninės renkasi to nedaryti, o kitos planuoja atlikinėti koronaviruso testus ir tik tada įsileis vyrus į gimdyklas.

Karantinas uždarė lietuvius į namus. Iš dalies jų – atėmė darbą, na, o kiti buvo priversti laiką leisti vieni, arba, patiems netikėtai, su šeimynykščiais, kurių tikrąjį veidą atskleidė būtent įkalinimas namuose. Netikėtų aplinkybių užkluptiems žmonėms prasidėjo panikos priepuoliai, depresija ir kilo minčių apie savižudybę. Tokias nelinksmas tendencijas patvirtina ir psichologinės pagalbos linijų specialistai, tikinantys, kad skambinančiųjų padaugėjo, o jų problemos – paaštrėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai pasinėrus į karantiną tarsi dingo iš visuomenės akiračio. Iš pradžių visi stebėjosi ir gūžčiojo pečiais, vėliau – apsiprato. Politikos ekspertai sako, kad karantino pradžioje prezidento „dingimas“ buvo itin pastebimas, vėliau jis ėmė komunikuoti aktyviau, bet kilo kita bėda – šalies vadovas nepasako nieko konkretaus, o lyderystės ten, kur reikėtų – nerodo.

Patruliuojančių pareigūnų dėmesį patraukė keliu vinguriuojantis dviratininkas. Pareigūnams vyriškis pažįstamas – prieš kurį laiką jau buvo susimokėjęs baudą dėl to paties prasižengimo. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Patikrinę dviratininką alkotesteriu pareigūnai šiam nustatė sunkų 3,14 promilės girtumą.

Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per prievartą, iš namų į ligoninę vežti su milicijos palyda ar keisti testamentą dėl sublūdusio tėvo, prieš tai davus pakišą medikui, buvo gana normalu. Skiepai anuomet taip pat buvo privalomi, o antiskiepininkų judėjimas nesisapnavo nė vienam medikui.

Karantino metu vyras susidūrė su didžiulėmis bėdomis. Kadangi vienas augina sūnelį, turėjo jį prižiūrėti, todėl negalėjo eiti į darbą ir prarado svarbią dalį pajamų. Laidai „TV Pagalba“ vyras pasakoja, kad iš pradžių jį paliko žmona, o dabar gresia dar netekti ir savo numylėto sūnaus. Situacija domėjosi gelbėtoja Gerda Žemaitė.  Vyras pasakoja, kad su žmona išsiskyrė, nes moteris paromis negrįždavo namo, o kartais dingdavo ir su mažu vaiku.

Per karantiną karštligiškai šluotos kruopos ar makaronai, kaip rodo tyrimai, taip ir liko nepaliesti kone pas pusę gyventojų. Maisto bankas ragina kaip tik dabar šiomis atsargomis pasidalinti su skurstančiaisiais. Mat per pastaruosius mėnesius prašančių paramos maistu padaugėjo maždaug tris – keturis kartus.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Kuriant namų interjerą būtina visada įsiklausyti į savo poreikius ir nepabijoti išlaisvinti vidinio kūrybinio potencialo. Būtent taip padarė ir nė akimirkos dėl savo drąsių sprendimų nesigaili architektas Jonas Juozaitis. TV3 laidai „Penkių žvaigždučių būstas“ architektas ne tik aprodė savo namą, bet ir pasidalino patarimais, kaip kūrybiškai ir nebrangiai įsirengti savo nuosavą būstą. „Žmonės taupo ne tose vietose, kuriose reikėtų taupyti.

Aplinkos ministerijai svarstant ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu pakeistas medžioklės taisykles, greta ministerijos protestavo medžiotojai. Su šunimis, medžioklės ragais ir vėliavomis susirinkę žmonės reikalavo pagarbos sau ir piktinosi, kad visuomenė jų nesupranta, susidaro klaidingą įspūdį apie jų veiklą.  Tiesa, greta ministerijos susirinko ne tiek ir daug medžiotojų, greta pastato ir anapus gatvės marširavo vos pora dešimčių žmonių, kurie atsivedė kelioliką šunų ir putė ragus.

Sąmokslo teorijos apie koronavirusą, jo įtaką žmonijai, būsimos vakcinos pelningumą ir pasaulio turtuolių norą pasipelnyti veja viena kitą. Šių teorijų ir idėjų vilionėms pasiduoda net tie, kurie, regis, turėtų būti atsparūs – medikai. Štai medikas, garsus kardiologas ir Seimo narys Algimantas Kirkutis pasidalijo mintimis apie tai, kad už Covid-19 vakcinos kūrimo stovi ne kas kitas, bet garsus filantropas, verslininkas Bilas Geitsas.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.