Į Minską išvyko septynių žmonių grupė, jai vadovaujanti poetė Erika Švenčionienė BNS teigė, kad šiuo metu Baltarusijoje veikianti valdžia yra teisėta ir su ja reikia kalbėtis. Drauge su ja į Baltarusiją keturioms dienoms išvyko prezidento posto siekęs Kazimieras Juraitis, buvęs Seimo narys Audrius Nakas, taip pat Vaida Juozapaitytė, rusiška propaganda pagarsėjęs Jonas Kovalskis, Agnius Rušys ir Robertas Stragis.
Delegatai į Minską veš tiltus?
Šie žmonės yra buvusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio naujo judėjimo „Teisingumo aušra“ nariai. Judėjimo interneto svetainėje skelbiami šios delegacijos pranešimai, įkeltas vaizdo įrašas. Svetaineje „Būkime vieningi“ skelbiama ne tik delegacijos sudėtis, bet ir darbotvarkė. Baltarusijoje šie veikėjai ketina susitikti su šalies užsienio reikalų ministru, kitais pareigūnais.
„Minske delegacijos laukia susitikimai su Baltarusijos Užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makėju, Baltarusijos Parlamento vadovybe, Kultūros ministerijos atstovais, diskusijos su Demokratinių Jėgų Apskritojo Stalo dalyviais, ekspertų bendruomene, taip pat laukia bendravimas su žiniasklaidai ir tiesioginiai kontaktai su gausiu būriu paprastų Baltarusijos piliečių, kurie taip pat yra suinteresuoti atkurti normalius, draugiškus, taikius, konstruktyvius santykius su kaimynine lietuvių tauta“, – rašoma svetainėje.
Politologai išgirdę apie šią iniciatyvą nenustebo, pasak tv3.lt kalbintų politikos mokslo specialistų, visada būna žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių linkę eiti „prieš srovę“. Dažnai tos priežastys būna finansinės.
Tas pat, kaip nuvažiuoti pas Hitlerį
Politikos apžvalgininkas Bernaras Ivanovas aštriai komentavo susidariusią situaciją.
„Tai atvira išdavystė, paniekinimas. Gali nepatikti dabartinė Vyriausybė, jos vykdoma politika, bet čia jau yra smūgis ne Vyriausybei, o mums visiems. Tai peilis į nugarą, dezertyravimas. Tai panašus žingsnis, kokį žengė tas lenkų pasienietis, perbėgęs į Baltarusiją. O šie žmonės niekur neperbėgo, o nuvažiavo pas tironą. Čia tas pat, kaip nuvažiuoti pas Hitlerį, kokiais 1938 metais. Aliaksandras Lukašenka, aš neperlenkiu, yra fašistas pagal savo ideologiją, vykdomą politiką“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Jis įsitikinęs, kad reikia ieškoti būdų, kad tokios delegacijos negalėtų važiuoti ir bičiuliautis su tironais. Žmonės yra laisvi, bet viskam yra ribos, įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
„Tokie dalykai išduoda ne valdžią, bet eina kalba apie tautos, nacionalinių interesų išdavystę. Nacionalinio saugumo prasme yra padaryta nemaža žala. <...>Tie žmonės kariauja hibridiniame kare prieš Lietuvą“, – kalbėjo politologas.
Pasak specialisto, tai, kad jiems galima nuvažioti yra labai blogai, tai „valdžios nedažiūrėjimas“.
„Tai didžiulis nuostolis propagandiniame kare, bus bjauriai panaudotas šis vizitas. Tai ne pirmas kartas, beje, kai prieš tai važiavo, A. Lukašenka turėjo kitą statusą, nesielgė, kaip tikras fašistas. <...> Dalyvauti šioje siaubingoje avantiūroje yra už gėrio ir blogio ribos. Matau bjaurią situaciją mums visiems, tai kiekvieno mūsų išdavystė“, – sakė jis.
Anot politikos apžvalgininko, kalbant apie šią delegaciją ir 1940 metų delegaciją į Maskvą saulės parvežti iškyla esminiai skirtumai.
Anuomet dalis žmonių išties nesusivokė kas yra Sovietų Sąjungą, o kai kurie, tarkime, Salomėja Nėris – skaudžiai gailėjosi. O štai šie veikėjai puikiai žino, ką daro, tai sąmoninga veikla.
„Tikiu, kad dabar esame stipresnėje pozicijoje, nei tada. Mes nesame okupuoti. <...> Šie veikėjai dabar važiuoja savo valia, jie nėra okupuoto krašto marionetės. Kodėl jie tai daro? Saugumo struktūros turėtų į juos atkreipti dėmesį, manau jie daugiau žalos daro, nei kokie maršeiviai“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Puikus kąsnis propagandai
Politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius tikina, kad tokie veiksmai nedera su mandatą tam turinčių institucijų užsienio politika. Santykiai tarp Baltarusijos režimo ir Lietuvos yra įtempti ir nedraugiški.
„Tai bus išnaudota propagandiniams tikslams, bandant parodyti, kad mūsų valdžia neatspindi visuomenės nuomonės, todėl yra nelegitimi. Garantuotai, kad taip bus. Tai bandymas pasinaudoti žmonėmis, turinčiais neaiškių tikslų. Nežinau, kodėl jie tai daro, gali būti įvairių variantų, nuo tiesioginio papirkimo, skatinant dirbti prieš valstybę, nesusivokimas situacijoje, bandymas pritraukti dėmesį ir pasipelnyti. Patikrinti versijas reikia, tai nėra lengva ir tai, matyt, turi daryti atsakingos institucijos“, – sakė L. Jonavičius.
Tokie demaršai kenkia šalies bendrai pozicijai, pasitarnauja konkurentų kuriamam diskursui prieš Lietuvą.
„Pats faktas, kad atsiranda galimybė parodyti, paskatinti nevieningumą, kalti pleištą, jau nėra gerai, nes tai kelia klausimų. O kai kyla klausimų, vienybės ir nuoseklumo atsiranda mažiau. Kitų veikėjų interesas eiti tuo pačiu keliu atsirasti gali. <...> Tas gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Yra poveikio nacionaliniam saugumui, vieningai ir nuosekliai pozicijai“, – svarstė politologas.
Anot jo, tramdyti tokius veikėjus, neleisti jiems važiuoti galima, bet ar tai duos naudos – kitas klausimas.
„Žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę, ją turėti ir ginti. Atsiranda ribos klausimas, kur laisvė daryti tai, ką noriu nepradeda kenkti kitos visuomenės dalies saugumui, vertybėms. Tai amžina dilema. <...> Reikia stebėti, bet suimti ir neleisti to daryti nėra gerai. <...> Tikrai nesunku pasakyti, kad šie žmonės yra valstybės išdavikai, daug kas norėtų taip sakyti, bet tą reikia įrodyti.
Yra nekaltumo prezumpcija, gal žmonės tiesiog nesusivokę. Kol negalime įrodyti kitaip, negalime jų vadinti valstybės išdavikais, tai teisinės valstybės principai“, – tikino politologas L. Jonavičius.
Reikalauja apsaugos ir dėmesio
Delegacijos į Baltarusiją atstovai prieš išvykdami pasipiktino grasinimais, kurių teigė sulaukę iš radikaliai nusiteikusių žmonių.
Jie taip pat piktinosi „Facebook“ paskelbta buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo nuomone, esą ši delegacija yra potencialūs koloborantai, panašūs į tuos, kurie kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę, buvo sukūrę „Nacionalinio gelbėjimo komitetą“ 1991 metais.
Šis palyginimas ir komentarai socialiniuose tinkluose taip įžeidė delegacijos į Baltarusiją dalyvius, kad šie kreipėsi į policiją dėl neapykantos kurstymo. Delegatai taip pat paprašė policijos apsaugos vykstant į ir grįžtant iš Minsko.
Įtampa tarp Vakarų ir Baltarusijos tvyro nuo 2020 metų rugpjūčio, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo paskelbtas laimėjęs prezidento rinkimus.
Juos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais. Minskas nuo to laiko vykdė didelio masto represijas prieš protestuotojus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės organizacijas.
Lietuva liko viena didžiausių Baltarusijos režimo kritikių, suteikė prieglobstį iš šalies pabėgusiai A. Lukašenkos varžovei per rinkimus Sviatlanai Cichanouskajai.
