Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas. Rusija niekas nebetiki, o ir ji pati elgiasi lyg Peterburgo gatvių „pacanas“.  

Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas. Rusija niekas nebetiki, o ir ji pati elgiasi lyg Peterburgo gatvių „pacanas“.  

Vakarų šalys nerimauja dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Tai, kad didesnio ar mažesnio masto konfliktas – neišvengiamas, beveik niekas neabejoja.

Rusija, pasak specialistų, sau pasižadėjo padaryti tam tikrus žingsnius, todėl dabar negali atsitraukti. Visgi didžiausias Kremliaus vadovų noras yra ne aktyvūs karinis konfliktas, bet derybos, kuriose pavyktų persidalyti įtakos zonomis ir paversti rytines NATO flango nares antrarūšėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių. Ši situacija yra pavojinga ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos jūros regiono šalims.

Didžiausias pavojus Lietuvai kyla dėl Baltarusijos, kurią rusai gali panaudoti, kaip platformą erzinti NATO, kenkti Lietuvai. Rytų Europos studijų centro organizuotoje diskusijoje, diplomatai, politikai ir politologai pripažino, kad situacija nėra kasdienė, bet ir mes nesame palikti vieni. Tiesa, ar Ukraina nebus palikta viena, kyla įvairių klausimų.

Rusai reikalauja, bet netranko durimis

Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis sako, kad NATO darbotvarkė dabar yra įtempta ir sudėtinga. Situacija yra kebli, Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų, nors ir lėtai, bet yra didinamas. Ką tai reiškia, pasak diplomato, pasakyti sunku, tai gali būti ir pasirengimas karinei operacijai, ir bandymas politiškai paspausti, siekti naudos derybose.

„JAV iš pat pradžių sakė, kad yra pasirengę dirbti diplomatiniame fronte, mažinti įtampas, kalbėtis ir gal net eiti link papildomų ginklų kontrolės priemonių. Rusijos veiksmų vertinimas yra labai rimtas. Vakar vyko NATO ir Rusijos tarybos posėdis, jis vyko po dviejų su puse metų pertraukos. <...> Į santykių dinamiką eskalacijos įnešė ir atstovybių Briuselyje ir Maskvoje“, – pasakojo ambasadorius.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, vakarykštis posėdis buvo geresnis nei tikėtasi, o laukti buvo galima visko, ultimatyvių reikalavimų, atsakymo kalbėti, išėjimo iš salės.

„Iš jų pusės buvo du viceministrai. Jie paskelbė tai, ką norėjo. Pirma – jokios NATO plėtros. Antras dalykas, kuris juos neramina puolamųjų sistemų dislokavimas Ukrainoje, trečia – NATO valstybės turi atitraukti visas pajėgas ir organizuoti mažai pratybų tose valstybėse,  kurios į aljansą įstojo po 1997 metų. Tai būtų keliolikoje valstybių. Buvo išklausyti šie norai, bet niekas net nesiūlė dėl to derėtis.

Nepavyko NATO įtraukti į sutarties derinimą. <...> Svarbiausias mūsų reikalavimas buvo, situacijos deeskalacija prie Ukrainos sienos. Išklausėme daug kaltinimų NATO atžvilgiu, bet tai nieko naujo. Rusijos pusė reikalavo atsakymo raštu tiek į jos sutartį, tiek pateikti mūsų pasiūlymus raštu. Tonas nebuvo griežtas, Baltijos valstybės paminėtos buvo, bet nebuvo diskusijos centre. Buvo kaltinimų Ukrainai, bet tai visiems gerai žinomi dalykai“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO. Anot jo, susirūpinimas ir baimės dėl galimo karo egzistuoja.

REKLAMA
REKLAMA

„Visgi šiai dienai nemanyčiau, kad yra ruošiamasi plataus masto kariniam konfliktui“, – svarstė diplomatas.

Mes esame Vakarų Berlynas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Baltijos šalyse, ten, kur ne kartą buvo susidurta su Rusijos dviveidyste, puikiai suprantama, ko rusai nori.

„Mes Lietuvoje suprantame, kas vyksta, bet kartais esame įtraukti į Rusijos retorikos žaidimą. Derybos taip pat yra Rusijos primestas žaidimas. Jie, žinodama Vakarų šalių strateginę kultūra, supranta, kad per situacijos eskalavimą gali gauti derybas. <...> Tai, kas dabar kalbama niekam nėra naujiena. Jau ir anksčiau buvo nemažai bandymų Baltijos šalis padaryti antrarūšes ar formalias NATO nares, būta visokių viražų. Tai, kas dabar deklaruojama (įtakos zonos, antrarūšės šalys ir t.t.) yra nuolatinėje Rusijos darbotvarkėje, nors dabar tai pateikiama itin brutaliai ir tiesmukai“, – diskusijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis tikino, kad mūsų darbas užtikrinti, kad kitos tautos, valstybės nebūtų paverčiamos antros klasės narėmis, nebūtų nutarta kokiai civilizacijai turi kažkokia tauta priklausyti.

„Su leidimaisis į derybas yra rizika, gali būti, kad tu nuolat turėsi derėtis, jei tave taip pritraukinės. Taip žingsnis po žingsnio gali pastebėti, kad prarandi raudonas linijas ir Rubikonas peržengtas“, –aiškino politikas.

Pasak jo, mūsų valstybės interesas pirmiausias apsaugoti Ukrainą. „Mes suprantame, kad  Ukrainos narystė NATO ir taip gali būti sunkus reikalas. Ir be Rusijos įsikišimo. Atvirų durų politika neturi būti tik deklaracija,  bet tai ilgo laiko reikalaujantys procesai. <...> Ir be NATO Ukraina turi būti tokia stipri, kad įžengimas ten prilygtų1980 metų Afganistano scenarijui“, – aiškino parlamento narys.

A.Kasčiūnas įsitikinęs, kad iš dabar susiklosčiusios situacijos mes turime išeiti stipresni.

„Baltarusija jau nėra savarankiška valstybė. Anšliusas jau įvyko arba tuoj vyks. Ką tai reiškia? Šiandien Lietuva yra vakarų Berlynas, o Lenkija – vakarų Vokietija. Taip reikia matyti mus, šioje vietoje atgrasymo reikalai yra labai svarbu. <...> Nes atgrasyti yra pigiau nei vėliau apginti“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot parlamentaro, tikslas yra parodyti Rusijai, kad nebus jokių antros klasės NATO narysčių. Nebus jokių susitarimų, nes jei padaryti vieną nuolaidą, kitą rudenį reikės kitos.

Ukrainiečiai karą vertina blaiviai

Ką tik iš Ukrainos rytų grįžęs žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad ten apokaliptinės atmosferos nejusti, o fronte padėtis yra aprimusi.

„Akivaizdu, kodėl ramu, kodėl tai vyksta, nes visada taip būna. Kai Kremliui reikia derybų, jie nuima fronte ugnį. Nors prieš tai būna užkėlę temperatūrą, kad galėtų sėsti prie derybų stalo. Žinoma, kariai, esantys fronte, kalba, seka, stebi. Buvo akylai stebėta situacija Kazachstane. Kalbama ten, kad kuo plačiau rusams reikia „išsižergti“, tuo daugiau ramybės Ukrainoje.

Ukrainiečiai racionaliai žiūri į derybas, pats faktas, kad Vakarai ir Rusija susėdo prie stalo yra dviprasmiškas. Su Rusija, kokia yra dabar, kalbėtis pavojinga. Reikia jiems tiesiog parodyti paketą, kas bus, jei darysite taip ir anaip“, – dėstė V. Bruveris.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė suprantantis, kaip ir ukrainiečiai fronte, kad nėra vieningos politinės valios Vakarų sostinėse dėl pagalbos Ukrainai.  Kita vertus suprantama ir logika, kuria vadovaujasi JAV. Geriau kalbėtis, kol kalbiesi rusams nepatogu pradėti šaudyti. Tai toks laiko tempimas, brutalūs veiksmai atidedami.

Žvalgybininkai, pasak V. Bruverio,  Ukrainos fronte sako, kad aktyvioji karo fazė yra tik laiko klausimas. Karas nesibaigs, visi neišsiskirstys. Rusai sau negali leisti užšaldyto konflikto. Jiems reikia Ukrainos sudaužymo, Minsko susitarimų priėmimo, Rytinių regionų atplėšimo. Jei pamatys, kad negalima susitarti, imsis karinių veiksmų, tai puikiai supranta ir Ukrainos pusės. Jie, žinoma, tikisi, kad rusai pabijos žūtbūtinio konflikto su ukrainiečiais.

Rusija jos ant Baltarusijos?

Dar vienas svarbus reikalas, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, Rusijos grasinimas imtis kontratgrąsymo.  

REKLAMA
REKLAMA

„Putinas pasakė, kad imsis karinių-techninių priemonių, mes manome, kad tai būtų papildomų raketinių sistemų dislokavimas prie rytinių NATO sienų. Daugiau skrydžių, taip pat papildomos pajėgos Baltarusijoje, neva rotacinės. Tai esminis dalykas, dabar mūsų akcentas, norint užtikrinti savo saugumą yra Baltarusija. Šiai dienai situacija dar rami, bet labai greitai gali pasikeisti viskas“, – sakė diplomatas. Anot jo, Rusijos kalbos apie NATO keliama grėsmę yra iš piršto laužtos, bet yra tokių, kurie tiki esą NATO agresyvėja.

„NATO niekada nekėlė jokios grėsmės Rusijai šiame regione, reikia žiūrėti skaičius. Mūsų oro policija simbolinis yra tik gestas. <..> Rusai šiuo metu turi stipriausias konvencines pajėgas Europoje, įvykdyta ginkluot7 pajėgų reforma. Kokia gali būti grėsmė iš oro policijos, brigados dydžio vieneto Baltijos šalyje? <..> Rusijos naratyvas įsivažiuoja, yra tų, kurie tiki, kad NATO yra agresyvi“, – klausė jis. Ambasadorius pabrėžė, kad ginkluotės tiekimas Ukrainai yra jautrus klausimas, NATO viduje nėra vienybės dėl to, bet vistiek norima ryškiai padidinti ginklų Ukrainai. Tam, kad padidėtų Rusijos invazijos kaina.

REKLAMA
REKLAMA

V. Bruveris mano, kad atsakas iš Rusijos bus. Konkrečiai Lietuvai bus kenkiama per Baltarusiją, bet atviro grasinimo nereiktų laukti. Jis įsitikinęs, kad variantų, kas gali nutikti šiuo metu Ukrainoje – daug, bet ilgesnėje istorinėje perspektyvoje nauja agresija bus.

Ar mes siųsime karius į Ukrainą?

Europarlamentaras Andrius Kubilius taip pat abejoja Rusijos pasiryžimu šiomis dienomis aktyviai pradėti puolimą.

„Tai, ką Kremlius bando daryti, gali būti sąlygotas ir to, jog suprantama, – post-imperinis laikas eina į pabaigą, autoritarų populiarumas mažėja. Tą matome Baltarusijoje ar Kazachstane. Kol yra geopolitinės sveikatos, norisi pabauginti visus. Nematau kokią naudą Kremlius gautų, pradėdamas invaziją. Bet žinoma, sukurti chaoso jam norėtųsi“, – sakė A. Kubilius.

Jis taip pat uždavė provokuojantį klausimą apie mūsų realų norą padėti Ukrainai.

„Karinės invazijos klausimu, jei ji bus, mes daug ką svarstome, bet klausimas, kiek realiai padėsime Ukrainai? Nes jos gynyba tampa regiono reikalu. Kitaip sakant, ar mes liksime nuošalyje, ar LIT-POL-UKR brigada bus panaudota?“, – provokavo A. Kubilius.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų