Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją. 

Prezidentas Gitanas Nausėda įpusėjo savo kadencijos maratoną. Laikas, praleistas Daukanto aikštės rūmuose, nebuvo lengvas, prezidento veiksmai ir žodžiai vertinami nevienareikšmiškai, o nuolatinė politinė kova šalies vadovui kainavo ne vieną žilą plauką. Politikos apžvalgininkai G. Nausėdą vertina įvairiai, bet visi sutinka, kad jis prezidentūroje gali likti ir kitą kadenciją. 

G. Nausėda į politikos vandenis įbrido neturėdamas politinės patirties, o Dalios Grybauskaitės užkelti visuomenės lūkesčiai šalies vadovui buvo aukšti ir aštrūs. Naviguoti politiniuose vandenyse pasirodė esąs sunkus ir išminties reikalaujantis darbas, kuris pačioje prezidentavimo pradžioje, regis, kiek šokiravo prezidento rūmų naujoką. 

Tiesa, G. Nausėda sparčiai mokėsi ir dabar jau yra užgrūdintas politikos žaidėjas. Visgi politikos apžvalgininkai mano, kad jis gana užsispyręs, savo pozicijų besilaikantis politikas, kuriam retsykiais tai kenkia. Kai kurie ekspertai tikina, kad prezidentas – silpnas lyderis, kuriam laimėti rinkimus savotiškai padėjo ne kas kitas, o konservatoriai, turėję ilgalaikių ateities planų savo partijos lyderiui.

REKLAMA
REKLAMA

Įdomu ir tai, kad stringa prezidento komunikacijos kanalai, nors prieš tampant prezidentu jis buvo itin žiniasklaidos mylimas finansų analitikas be didelių pastangų komentavęs pačius įvairiausius klausimus. Komunikacinis konfliktas, yra viena iš priežasčių, kodėl prezidentas vis dažniau kritikuojamas, o ir jis pats nevengia įgelti žiniasklaidai. 

Be patirties, bet su ambicijomis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytoja Jūratė Novagrockienė kalbėdama apie prezidento pusiaukelę poste, pažymi, kad jis atėjo būdamas visišku politikos naujoku ir pradžioje demonstravo nesusigaudymą, nepolitišką poziciją. 

„Praėjus daugiau nei dvejiems metams galime sakyti, kad jau yra pasimokyta, išmokti kai kurie dalykai. Yra laikomasi tvirtai tam tikrų, iš anksto nusibrėžtų pozicijų, tai yra – savarankiškumo, Seimo daugumos nepaisymo. Jis yra pakankamai savarankiškas, o stovėsena sunkiai pajudinama, tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais“, – kalbėjo politologė. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, skiriasi ir atmosfera, kurioje gyvena ir dirba prezidentas. Pradžioje jam teko dirbti su Sauliaus Skvernelio vadovaujama dauguma, o dabar – su dešiniųjų koalicija. Pirmojo laikotarpio metu buvo nemažai nesiskaitymo iš buvusios vyriausybės su prezidentu, kita vertus vėliau atėjo supratimas, kaip reikia dirbti. 

„Prezidentas mėgino parodyti tvirtesnę savo poziciją kai kurių kandidatų atžvilgiu, bet paskirti buvo tie, kuriuos siūlė ministrė pirmininkė. Visgi liko toks keistas priešiškumas, o tie ministrai, kurie buvo silpni ir parodė, kad jie yra silpni, nors Ingrida Šimonytė ir nenori aukoti nė vieno savo kabineto nario“, – tv3.lt sakė politologė. 

Pasak J. Novagrockienės, matyti nemažai prieštaringų prezidento pareiškimų, bet yra ir sveiko proto, nuovokos. Tarkime Taivano klausimas, kur prezidentas puikiai supranta, kad buvo padaryta klaida, bet pavadinimo atšaukti nebegalima, nes būtų sukompromituota visa Lietuvos užsienio politika. 

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdama apie prezidento komunikaciją politologė pabrėžė, kad G. Nausėda dažnai kalbėti išeina neparuoštas, jam nėra padėtos „pagalvės“.  Trūksta analitinio numatymo, ką atneš vienas ar kitas veiksmas. Tai ne tik prezidentūros, bet ir vyriausybės, ministerijų problema. 

„Žiniasklaida pasigauna viena ar kitą neatsargų pasakymą ir ima didėti tas priešiškumas, negatyvas, kurio ir taip užtenka Lietuvoje. Nelaiku pasakytas žodis visus numeta į įtampos lauką, visuomenė dirginama. Paskutinės apklausos rodo, kad iki 40 proc. žmonių nežino už ką balsuotų ir ar išvis balsuotų, tai dideli skaičiai, visuomenė nebemato, kas galėtų jai vadovauti. Čia prezidentas galėtų imtis lyderystės ir kalbėtis su visuomene, nes vyriausybė nesikalba“, – sakė J. Novagrockienė. 

Jos manymu prezidentas ketina dalyvauti ir kituose rinkimuose 2024 metais, bet klausimas, kaip jam seksis. 

„Gali atsirasti kitų, netikėtų kandidatų. Manau visos partijos sieks turėti savo kandidatus. Tas reitingavimas, kuris yra dabar, neatspindi to, kas bus po poros metų“, – sakė politologė.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kitus rinkimus pas G. Nausėdą bus daugiau politinės patirties, o sėkmės atveju pagrindinis iššūkis vėl būtų santykiai su vyriausybe ir parlamentu. Politologė mano, kad kiti prezidento rinkimai bus itin įdomūs. 

Nausėda – slaptas konservatorių planas?

Istorikas Algimantas Kasparavičius, kalbėdamas apie dabartinį prezidentą rado ir įdomių istorinių paralelių. 

„Lietuva turėjo labai įvairių prezidentų, tiek tarpukariu, tiek po 1990 metų, G. Nausėda į šį postą atėjo su menkiausia politine patirtimi. Jis niekada nepriklausė jokiai politinei jėgai, kurį laiką man buvo net keista, kodėl būtent šis žmogus tapo kandidatu, o vėliau prezidentu. Manyčiau, kad ir dėl rinkėjų, nes šie yra patriarchaliniai. Man atrodo, kad tokį postūmį G. Nausėdos atėjimui į politiką davė buvęs prezidentas Valdas Adamkus.

Nuo A. Adamkaus medumi pateptų žodžių apie dabartinį prezidentą, jo pavardė atsirado tarp lyderių, galimų prezidentų ir panašiai. Jis žiniasklaidos buvo sėkmingai eksportuojamas gerą dešimtmetį, o dabar ta pati žiniasklaida, kuri jam užaugino ne visai realų politinį kapitalą, dabar jį beveik verčia ir bando pradurti balioną“, – kalbėjo istorikas. 

REKLAMA
REKLAMA

Nors G. Nausėda jau yra gerokai patobulėjęs, kaip politikas, bet, pasak istoriko. žiniasklaidai jis jau netinka. Visgi yra ir didesnė intriga, įvelianti konservatorius, sako A. Kasparavičius. 

„Aš manau, kad jie sąmoningai leido laimėti G. Nausėdai, nors turėjo patys stiprų kandidatą Ušacką, jis galėjo būti stipresnis kandidatas už dabartinę premjerę, bet konservatoriai greitai ir piktai šį žmogų patraukė ir parėmė I. Šimonytę. Buvo aišku, kad ji nelaimės. Nes antras prezidentas moteris šioje visuomenėje buvo neįmanomas variantas, net turint galvoje prieš tai buvusios prezidentės efektingą valdymą“, – svarstė A. Kasparavičius. 

Anot jo, buvo siekiama silpno dabartinio prezidento tam, kad vėliau galėtų ateiti stiprus jų kandidatas Landsbergis. 

„Čia jie padarė klaidą, tas prezidentas, kuris turėjo ateiti, jis pasirinko ne tas politines pareigas, kurios jį sustiprintų. Buvo pakartota 1992 metų Aukščiausiosios Tarybos pirmininko klaida. Šiandien visi yra pralaimėję. Ir politikai, ir valstybė“, – sakė istorikas. 

REKLAMA
REKLAMA

Tokio prezidento dar nėra buvę

Anot jo, šiuo metu aukštuose postuose dirba naujokai, Lietuvos užsienio politika kenčia, o plano – nėra. 

„Laimingų šiuo metu Lietuvoje yra nedaug, tie, kurie balsavo už konservatorius tikrai nusivylė. Pažadai nerealizuoti, prezidentūra neturi potencialo ir drąsos kažką realizuoti. Dažnai ta institucija nesupranta, kas vyksta ir ką jie daro“, – aiškino A. Kasparavičius. 

Jo manymu, tai, ar prezidentas ryšis kitai kadencijai priklauso nuo daugybės dalykų: situacijos šalies viduje, užsienyje, net rinkimų Lenkijoje rezultatų, Rusijos, pandemijos faktoriai taip pat svarbūs. 

„Tas kontekstas svarbu. Prezidentas dabar bando žaisti visais frontais, sėdėti ant visų kėdžių. Istoriškai tokio prezidento, tokios taktikos politinės, nėra buvę. <..> Reiktų į prezidentus kelti žmogų, kuris parodytų politinį ir geopolitinį potencialą. Kuris gali kalbėti ne tik siauromis temomis. Žmogus eidamas į tokias pareigas turi suvokti, kad reikia teorinio, praktinio ir psichologinio pasirengimo“, – aiškino istorikas. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis tempia valdančiuosius ant kupros

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis sako, kad prezidentas yra lyderis, nes toks jis šalyje tik vienas. 

„Kiti sako, kad jis per daug demonstruoja tą lyderystę, klausimas, kaip tai sekasi. Dar nuo rinkėjų priklauso kokį prezidentą jie nori matyti ir kokio tikisi“, – sakė profesorius. 

Anot jo, prezidento skirti pareigūnai „praėjo“. Jis tikino, kad ir mokestiniais bei kitais klausimais prezidentas dažnai eina pirma vyriausybės, o tai ir yra tikroji lyderystė. Pasak politologo, jei žmogus yra komentuojamas, su juo nesutinkama, tai reiškia, kad jis nėra niekas. 

„Jei žmogus yra niekas, jis visiems tinka. O kada yra politinė kova, kontraversijos, tai rodo lyderystę. O kova tame pačiame žiniasklaidos kontekste nėra lengva. <..> Visose šalyje tempas, interesai, konfliktai su žiniasklaida egzistuoja. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kova yra normalus politikos kontekstas“, – sakė Š. Liekis.

REKLAMA
REKLAMA

Jis spėja, kad prezidentas mėgins dar kartą tapti prezidentu. O kiti du su puse metų prezidentui, anot jo, bus tokie pat, nes nėra prielaidų, kad kažkas iš esmės keistųsi. 

„Valdančiosios daugumos populiarumas krenta, jie nedaro išvadų. Akivaizdu, kad su prezidentūra sutarimo nebus, likusi kadencijos dalis visiems bus įtempta“, – kalbėjo VDU profesorius. 

Nežino savo galių

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas tikino, kad prezidentas netiksliai įvertina savo, kaip valstybės vadovo funkcijas. 

„Svarbu stebėti, kaip jis atrodo konflikto kontekste, kaip išeina iš konfliktų. Prezidentui ne visada sekasi parodyti, kodėl jis veliasi į konfliktus ir ką jis pasiekia ten. Kaip lyderis jis nėra radęs veiklos būdo. Kaip galią ir atsakomybę išnaudoti geriausiai“, – sakė politologas. 

Prezidentas yra labai veikiamas to, kokia Seime yra dauguma. Silpna ji ar stipri. Priklauso ir kaip valdančiosios daugumos lyderiai elgiasi su prezidentu, jį gali ignoruoti arba eiti į kompromisus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Prezidentas dabar negali išeiti, kaip nugalėtojas, nes net jei vetuoja įstatymus, jie yra atmetami. Kitų priemonių jis nelabai turi. Bandymai sakyti, kad nepritaria vienam ar kitam ministrui neveda prie tų ministrų atstatydinimo“, – aiškino jis. 

Prezidentas labai priklausomas nuo to, kokia Seime yra dauguma ir kokį ji turi svorį. Yra daug subtilių politikos niuansų, kai ir neturint tiesioginės galios galima paskatinti politinę daugumą kalbėtis ir atsižvelgti į pageidavimą. Kai kurie dalykai sekasi, kai kurie ne, bet jis nėra matomas, kaip žmogus reaguojantis arba užkertantis kelią vyriausybės klaidoms. 

V. Adamkus ir D. Grybauskaitė turėjo savo charizmas, o G. Nausėdos išskirtinumas sunkiau apčiuopiamas. Klausimas ar jis susiformuos per likusią kadencijos dalį. 

„Neabejoju, kad jis mėgins ir dar vienus rinkimus laimėti. Jis turi nemažus šansus, nes dešinieji vargu ar galės jam mesti iššūkį, nes dabartinė veikla vyriausybės yra labai kritikuojama. Jie susirinks visą įmanomą kritiką ir išeis sudaužyti be tinkamų politinių lyderių, kurie gali patraukti didesnę dalį visuomenės. Kandidatų jie, žinoma, gali turėti.

Net išeiti į antrą turą, bet ten nebeturės šansų. G. Nausėda gana drąsiai galės ruoštis antrai kadencijai, jis nuosaikus ir gali būti patrauklus, kaip mažesnė blogybė“, – svarstė politikos mokslų specialistas.


Rašyti komentarą...
a
aneS
2022-01-12 11:15:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
silpnokas tas musu prezidentas,daugiau laiko praleidzia uzsienyje nei namuose, nelabai girdi zmones,kurie praso jo pagalbos
Atsakyti
-1

V
Vladas
2022-01-12 11:56:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gali buti kad neisrinks antrajai Nausedos.
Atsakyti
0

S
Saulė
2022-01-12 10:45:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieks jo nerinks kelmo
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
silpnokas tas musu prezidentas,daugiau laiko praleidzia uzsienyje nei namuose, nelabai girdi zmones,kurie praso jo pagalbos
Gali buti kad neisrinks antrajai Nausedos.
Nieks jo nerinks kelmo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų