Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai.

Rusijai nenustojant žvanginti ginklais ir pateikinėti ultimatumumų pirmadienį Ženevoje bus siekiama šiek tiek nuleisti garą. Prie derybų stalo susitikusios JAV ir Rusijos delegacijos, manoma, aptars įtemptą situaciją Ukrainos rytuose ir rusų pateiktus reikalavimus, kurie ekspertų ir politikos dalyvių manymų – nerealistiniai.

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

Ši situacija yra pavojinga ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos jūros regiono šalims, nerimas kankina ir Lietuvą. Neramu Rusijos kaimynėms ir dėl dvišalių JAV ir Rusijos pokalbių turinio, kuris gali būti nepaviešintas. Tai kelia nekokius prisiminimus, nors JAV tikina, kad susitarimai už NATO partnerių ir mažesnių valstybių nugarų sudaromi nebus.

Politikos analitikai įdėmiai stebės JAV ir Rusijos derybas, nors didelių proveržių, pasak tv3.lt kalbintų ekspertų, tikėtis sunku. Visgi situacija Ukrainoje, o ir kitose Rusijos kaimynėse po šių derybų gali kiek aprimti. Ukrainai bent laikiną atokvėpį gali suteikti ir Kazachstanas, Rusija negali nekreipti dėmesio į šioje šalyje prasiveržusią įtampą. Tai, pasak politologų, duos šiek tiek daugiau erdvės Ukrainai.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbos vietoje karo

Rytų Europos Studijų centro vadovas Linas Kojala kalbėdamas apie pirmadienio derybas sako, kad nėra daug manančių, jog bus pasiekti esminiai susitarimai, nes tam nėra laiko, o ir noro iš Rusijos pusės.

„Tas reikalavimų sąrašas, kurį paskelbė Kremlius, nepalieka erdvės deryboms. Kita aplinkybė yra tas faktorius, kad derybos pirmadienį bus tik vienas iš kelių formatų, kuris vyks tuo pat metu. Taigi tikėti, kad kažkokie konkretūs susitarimai gims – sunku. Scenarijai yra du, arba toliau tęsti derybas ir kalbas arba derybos nutrūks, nes Rusija norės jomis pasinaudoti, kaip prielaida, kad mes štai kažką siūlėme, bet Vakarai atmetė“, –  tv3.lt kalbėjo L. Kojala.

Norint išvengti konflikto eskalacijos Ukrainoje, reikia kalbėtis. Žinoma, pokalbius riboja Rusijos derybinė pozicija, kuri nepalieka manevro laisvės.

„Svarbu, kad tie pokalbiai vyktų terpėje, kuri nepasėtų nepasitikėjimo NATO partnerių tarpe. Kitaip tariant, prieš šį susitikimą bus derinamos pozicijos NATO viduje, vyks NATO Ukrainos komisijos susitikimas. Visa tai tam, kad būtų išvengta spekuliacijų, jog kelios didelės valstybės susėdo prie stalo ir nutarė, kaip turi būti. Reikia išsaugoti nuostatą, kad negali būti kalbamasi apie šalis joms pačioms nedalyvaujant“, – tikino L.Kojala.

REKLAMA
REKLAMA

 Anot jo, situacijos sušvelnėjimo Ukrainoje kol kas nematyti. Karo veiksmai nebuvo sustoję jau 8 metus, dabar matome tik dar didesnę eskalaciją, nekalbama apie tai, kad karo veiksmai imtų nutrūktų. Rusija kol kas tikrai neatsitrauks. Vienintelis šių kalbų tarp rusų ir amerikiečių pliusas gali būti įtampos sumažinimas.

JAV kalba, Europa tyli

Merilando universiteto ICONS projekto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė, komentuodama būsimą JAV ir Rusijos vadovų pokalbį sakė, kad tai nėra skubus skambutis, todėl jaudintis dėl to nereikėtų. „Tas pokalbis suplanuotas, nėra taip, kad tai paskutinės minutės skambutis, todėl per daug alermistinių nuotaikų tame įskaityti nereikėtų. Po to bus dar keli susitikimai“, – sakė ji.

Mokslininkė patvirtino, kad nors situacija Ukrainoje nedžiugina, bet nesikeičiantis politinis klimatas Kazachstane suteikia erdvės kvėpuoti Ukrainai, Baltarusijai. Protestai Kazachstane tikrai rusams sumaišė kortas.

REKLAMA
REKLAMA

„Bendrai kalbant, tendencijos gal kiek neraminančios, nes iš vienos pusės JAV prezidento administracija siunčia žinutę, kad deramės su partneriais visi kartu ir norime atsižvelgti į jų nuomonę, bet įvykus krizei pokalbiai vyksta paraleliai, tiek platesnio formato, tiek dvišaliai“, –  svarstė E. Murauskaitė.

Anot jos, tai gali lemti Europos strateginis neapsisprendimas karinėje plotmėje. Vokiečiai turi naują vyriausybę, turime Prancūzijos prezidento ambicijas, turime Jungtinę Karalystę, kuri turi daugiau karinių ambicijų. Visgi lieka neaišku kokia bendra NATO strateginė pozicija. Su kinais norime kalbėti, o ne pyktis, su rusais nežinome, ko norime. Europos vidinis nesusitarimas trukdo partnerystei.

Ji taip pat mano, kad Ukrainos situaciją šiek tiek keičia tai, kas vyksta Centrinėje Azijoje, nes rusai negali ten nesikišti. Visgi radikaliai situacijos Ukrainoje dar nepakeis, dabar vyksta pozicijų žaidimas, kalbos, derybos.

REKLAMA
REKLAMA

Ukraina spaudžiama į kampą

TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė tikina, kad JAV su Rusija siekia kalbėtis ir užimti rusus pokalbiais.

„Taip ir vyksta deeskalacija situacijos, tik klausimas, kokiu greičiu ji vyksta ir ar to pakanka. Kalbamasi įvairiais lygiais, manoma, kad norima sudaryti sąlygas Rusijai būti išklausytai, o antras klausimas tai kokie pažadai, susitarimai yra galimi. Dėl dalies klausimų, tų ultimatyviųjų, jokių pažadų nereikėtų tikėtis. Taigi, klausimas kas išties gali būti žadama, ką galima duoti“, –  aiškino politologė.

Anot jos, Rusijai iš šio pokalbio svarbu išeiti laimėtojai, tuo pačiu nepažadant ir nesugriaunant dabartinės saugumo sistemos Europoje.

Ukrainoje situacija yra kebli, kyla nerimas dėl galimos karinės jėgos panaudojimo. Rusija spaudžia Ukrainą grįžti prie Minsko susitarimų, o šie yra itin nepalankūs jai.

„Ukraina negali pažadėti autonomijos Donecko ir Luhansko sritims arba priimti kitų skausmingų sprendimų. Kito formato, be Minsko susitarimų, nėra, o Ukrainos padėtis tokia, kad gero sprendimo jai sunku būtų tikėtis. Geriausia būtų, kad nebūtų blogiau“, – svarstė profesorė. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, Lietuva neturėtų itin nerimauti, nes „susitarti už nugaros“ yra gana sunku, derybos nevyksta viešai, bet aplinkinės šalys, partneriai yra informuojami. Belieka stebėti ir laukti, nes mes nesame ir negalime būti įtraukti tiesiogiai į kalbėjimosi procesą.

Kazachstanas gali sumaišyti kortas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas svarsto, kad padėtis prie Ukrainos sienų gena prie derybų stalo.

Įtampa pasienyje kyla nuo lapkričio mėnesio, kai Rusija pradėjo dislokuoti savo pajėgas, kurios gali siekti apie 100 tūkst. karių su tankais, kita technika ir lauko virtuvėmis. Tai paskatino svarstymus apie galimą Rusijos įsiveržimą ir galimai didelio masto karą.

„Įtampa yra pakankamai didelė ir Rusija savo agresyvumu skatina kitas valstybes galvoti apie prisijungimą prie NATO, tarkime prabilo Suomija, kuri akcentavo savo teisę jungtis prie NATO, jei ji norės. Žinoma, tiek, JAV, tiek Rusija norės parodyti ir kažkokius pozityvius veiksmus, nes po derybų to ir siekiama. Tai gal pavyks susitarti, kad mainais į pajėgų atitraukimą JAV netieks kažkokios ginkluotės Ukrainai. Bet čia spekuliacija, iš anksto apie susitarimus negalime žinoti“, –  sakė politikos mokslų specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pritarė, kad Lietuva čia mato agresyvėjančios Rusijos grėsmę, nes kilus konfliktui Ukrainoje, jei į jį įsitrauktų ir kitos NATO valstybės, jis būtų didelė grėsmė ir Baltijos jūros regionui, kurį Rusija laiko silpnesnę NATO vietą.

G. Česnakas mano, kad ir pačioje Rusijoje nėra sutarimo, ką reikėtų daryti dėl Ukrainos.

„Net jei yra noras pradėti invaziją, suvokiama, kad Ukraina pasikeitusi, jos kariuomenė stipresnė, modernesnė, o visuomenės nusiteikimas priešintis yra nemažas. Didelio masto įsiveržimas Rusijai kainuotų labai brangiai, ne tik dėl sankcijų, bet ir karinės galios parametrais. Regioninės provokacijos yra galimos, bet nėra iki galo žinoma, kaip reaguotų Ukraina. Dabar Doneckas ir Luhanskas yra laikomi tarsi Ukrainos vidaus konfliktais, tai čia būtu akivaizdi invazija ir karo paskelbimas, ko nebuvo nuo 2014 metų. Scenarijų gana daug, net dabartiniai įvykiai Kazachstane gali paveikti situaciją, priklauso nuo to, kiek čia Rusija norės skirti resursų ir lėšų. Rusija visada rengiasi kariauti nedidelius karus keliais flangais, bet pažiūrėsime ar tai bus įgyvendinta praktiškai“, – sakė politologas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva šios eskalacijos fone galėtų dar plačiau kalbėti su NATO sąjungininkais, prašyti atkreipti dėmesį į sustiprintų karinių pajėgų iš sąjungininkų buvimą čia.

Mes turime pasitikėti sąjungininkais, nors situacija nėra maloni, bet gal galima galvoti, kaip tuo pasinaudoti ir pritraukti dar daugiau sąjungininkų pajėgų.

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Gairės:
jav
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų