Jūratė Važgauskaitė

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Kilus skandalui dėl leidimo medžioti lankais, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiekė atšaukęs visus su tuo susijusius sprendimus. Visgi aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai sako, kad lankai yra maža didelės problemos dalis. Kartu su leidimu medžioti lankais medžioklės taisyklėse atsirado ir leidimai pjudyti šunimis, medžioti naktį su prožektoriais ar naikinti lapes. Aplinkos apsaugos specialistai netiki ir ministro teiginiais, kad ne apie visas taisykles jis gerai žinojo.

Karantinas buvo tikras išbandymas daugybei Lietuvos žmonių, tai, kad kasdienis gyvenimas tapo itin nelengvas pajuto ir maistą sunkiai besiverčiantiems žmonėms dalijančios valgyklos. Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis pripažįsta, kad karantino paskelbimas, poreikis greitai persiorientuoti ir staiga beveik keturis kartus padidėjęs valgytojų skaičius privertė sunerimti.

Smurtas šeimoje karantino metu neslopsta, bet didėja. Į portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinusi skaitytoja, kuri papasakojo šiurpią istoriją apie tai, kaip Jurbarko rajone mama skriaudžia savo dukrytę. Pasak moters, situacija yra tikrai baugi, o jos atomazga gali baigtis nauja Matuko istorija. Tiesa, Tauragės apskrities vaiko teisių specialistai tikina, kad ši šeima jiems žinoma, vaikai jau saugioje aplinkoje, o galimą mamos smurtą tiria policija.

Karantinas ir karšti, bet būtini sprendimai, išaugino reitingus valdančiajai partijai ar bent atskiriems jos politikams. Šešėlyje neliko ir Seimo opozicija, kamantinėdama valdančiuosius dėl tam tikrų sprendimų ar kritikuodama kiekvieną, jų manymu, neteisingą valdžios žingsnį, o štai marginalios, į Seimą nepakliuvusios bet daug politinių ambicijų turėjusios partijos šiuo metu liūdi. Jos yra negirdimos, nematomos, o jų vedliai nustumti į antrą politinį planą.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Gegužės 9-oji vieniems yra pergalės diena, o kitiems – slogus atsiminimas apie sovietmetį. Anuomet vykę paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungai reiškė svarbios, bet mitologizuotos datos paminėjimą, o daugeliui žmonių tik atminimą apie kruviną karą. Tiesa, pergalė ir tada, ir dabar išnaudojama politiniams tikslams siekti arba politines žinias perduoti.

Krizė ir karantinas paaštrino politikų ir visuomenės nervus. Įtampai neslūgstant politikams vis dažniau išsprūsta aštrių žodžių ir sparnuotų posakių. Labiausiai girdimas šiame kontekste yra premjeras Saulius Skvernelis, kuris ir anksčiau nevengė dviprasmiškų pasisakymų vienos ar kitos visuomenės grupės atžvilgiu. O štai neseniai jis pareiškė ir savo nuomonę apie verslininkus, kuri įskaudino daugelį dirbančių ir darbo vietas kuriančių žmonių.

Lenkijoje paskutinę minutę buvo atidėti prezidento rinkimai. To nepadarius daugiau kaip 30 milijonų rinkėjų būtų turėję balsuoti paštu, o tai – nesaugu, nepatikima ir beveik neįmanoma, organizuojant tokią akciją vos per kelias dienas. Lenkiją valdanti PiS (Teisės ir teisingumo) partija nėra patenkinta, bet tikisi juos laimėti kiek veliau, taip pat paštu.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus. Tai, pasak jų, ne tik kelia grėsmę Lietuvai, bet ir didins įtampą visoje Europos Sąjungoje. Bus išbandytas ir Lietuvos politikų atsparumas, kuriam grėsmę kelia ne tik baimės, bet ir galimi kyšiai.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

Koronaviruso akivaizdoje „Tauragės žinios“ pristatė naują rubriką – „Pandemijos herojai“. Čia kalbinami žmonės, stovintys priešakinėse kovos su COVID-19 linijose. Pirmoji pašnekovė – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, kuri taip pat yra ir aktyvi šaulė. Šiuo metu biuro specialistai ne tik ima mėginius mobiliajame punkte, bet ir dirba pasienio kontrolės postuose bei saugo visų mūsų užnugarį nuo potencialaus užkrato.

Prieš kelis mėnesius susikūrusio sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovai trečiadienį spaudos konferencijoje kritikavo šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir visą Lietuvos valdžią dėl nepakankamai aštrios politikos Baltarusijos atžvilgiu. Politikų ir ekspertų nuomone Lietuva privalo išstoti iš Vienos konvencijos, nes civilinės branduolinės žalos atlyginimo likdama ten negaus.

Pirmadienį, sušvelninus karantiną, dalis darželių atvėrė duris mažyliams. Tiesa, vaikai į juos neplūsta, kai kuriuose sostinės darželiuose yra vos po vieną ar du vaikus, o kituose miestuose į vieną atsidariusį darželį atėjo tik 7 vaikai. Darželiuose neklega būriai vaikų ne tik dėl tėvų nenoro vesti ten savo atžalas, bet ir dėl griežtų karantino reikalavimų, poreikio įrodyti, kad vaikas tikrai privalo lankyti darželį ir niekas namuose negali jos prižiūrėti.

Prezidentas Gitanas Nausėda surengė spaudos konferenciją, kurios metu aptarė savo „nuotolinio“ susitikimo su pajūrio regiono savivaldos atstovais, rezultatus. Pasak šalies vadovo, pajūrio merus labiausiai jaudina finansai ir artėjantis vasaros sezonas, nes rekomendacijų, kaip Lietuva ilsėsis viruso akivaizdoje, dar niekas negavo. Prezidentas sakė, kad po susitikimų su regionų politikais jam kyla klausimų dėl regionų politikos aiškumo.

Koranavirusui toliau šienaujat aukas, Lietuvoje jis plinta tarp silpniausių: senelių globos namuose ir slaugos ligoninėse. Europos šalių patirtis rodo, kad tokios įstaigos tampa liūdnai pagarsėjusiais mirties židiniais. Ir nors Lietuvoje tikinama, kad imamasi reikalingų apsaugos priemonių, ten dirbantys specialistai jaučiasi palikti vieni kovoti su mirtinu virusu. Lietuvoje tūkstančiai senelių gyvena valstybės remiamuose ir privačiuose slaugos namuose, neįgaliųjų pensionatuose.

Klaipėdos savivaldybei ir toliau didžiausią galvos skausmą kelia privatus hospisas, kuriame sunkiai sergantys ligoniai yra užsikrėtę dar ir koronavirusu. Savaitgalį ligonių būklę vertino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikų konsiliumas. Pasak jų, daugelis hospise gulinčių žmonių sunkiai serga, bet jų būklė sunki ne dėl koronaviruso, o dėl kitų ligų, amžiaus, dėl to, dėl ko jie ir atsidūrė hospise. Medikai nerekomenduoja jų perkelti į kitą ligoninę, to nenori ir pacientų artimieji.

Ar turit pažįstamų, su kuriais nebendravote net ne vienus metus? Pats laikas šį ryšį atnaujinti, mat šalyje startavo akcija, raginanti žmones paskambinti trims seniai girdėtiems draugams, pažįstamiems ar giminaičiams, pasikalbėti su jais ne mažiau nei tris minutes ir paraginti juos šią iniciatyvą pratęsti. Taip esą ir sau praskaidrinsime karantino laiką, ir pradžiuginsime tuos, kas galbūt šiandien bendravimo laukia net labiau nei maisto.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Karantinas pakoregavo visų dirbančiųjų tvarkaraščius, bet viena sritis, regis, nenukentėjo. Santechnikai, buitinės technikos tvarkytojai ar tie specialistai, kurie namuose instaliuoja ar modernios technologijos priemones, dirba taip pat, kaip ir anksčiau. Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jų darbui nėra jokių specialių reglamentų ir patarimų, svarbu saugotis, kaip ir kitiems.

Šiaulių miesto valdžia ėmėsi itin uoliai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją dėl laiptinių valymo ir kone vienintelė šalyje išleido net įsakymą, kad visos miesto daugiabučių laiptinės būtų plaunamos ir valomos pagal vienodas taisykles. Daugiabučių bendrijos asociacija prieš tokį įsaką stoja prieš: esą naujos išlaidos dėl laiptinių kai kuriems gyventojams taptų sunkia našta. Savivaldybė atsitraukti neketina ir grasina baudomis.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Sloga gali būti itin įkyri ir sugriauti visus planus. Dažniau ja serga vaikai, tačiau suaugusieji – tikrai ne išimtis. Raudona ir užgulta nosis, gausiai tekančios arba sunkiai pašalinamos tirštos gleivės, ašarojančios akys, pasunkėjęs kvėpavimas ir dėl slogos galintis kilti kosulys – varginantys ir gyvenimo džiaugsmą aptemdantys simptomai. Nepaisant to, kad ir gydoma, ir negydoma sloga gali praeiti per panašų laikotarpį, ją vis tiek reikėtų gydyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Lietuvoje daugiau nei pusė santuokų pasibaigia skyrybomis, tad šeštadienio rytą kalbėjomės itin aktualia tema apie tėvų skyrybas ir vaikų auginimą po jų. Laidoje savo asmenine patirtimi ir patarimais pasidalino atlikėja Natalija Bunkė bei psichologė Jūratė Bortkevičienė.

Seimui kritika – ne naujiena, visgi karantino metu ši institucija sulaukia vis daugiau kreivų žvilgsnių. Prezidentas, nevyriausybininkai ir eiliniai žmonės stebisi, ką išties veikia parlamentarai, kai visa šalis kovoja su klastingu virusu. Seimūnai posėdžiauja dvigubai rečiau, nei turėtų. Dalis jų nesirodo darbe net ir tų retų posėdžių metu, tiesa, įstatymus ir jų pataisas parlamentas priiminėja, bet neretai susipjauna dėl labai svarbių ir skubių dalykų.

Karantino metu valdžia ir visuomenė susiduria su dilemomis, kurios anksčiau – neiškildavo. Viena tokių yra prievartinis gydymas, užsikrėtus pavojingu visuomenei virusu. Paskutinės įstatymo pataisos numato, kad asmuo, užsikrėtęs pavojingu virusu, prievarta gali būti gydomas visą mėnesį. Tam, kad ligonis atsidurtų saugomoje ligoninės palatoje, užtenka vos vieno gydytojo sprendimo, anksčiau šis sprendimas nebuvo toks lengvas.

Susikompromitavęs privatus Klaipėdos hospisas ir toliau kelia galvos skausmą uostamiesčio savivaldybei. Hospiso vadovė Rasa Dagienė ultimatyviai reikalauja nuolaidų, skundžiasi dėl blogų savivaldybės suteiktų kaukių ir aiškina, kad naujai dirbti atvykęs personalas – nepasiruošęs. Visgi jai liepta visus trūkumus pašalinti iki ketvirtadienio, kitaip savivaldybei gali tekti imtis kraštutinių priemonių.

Lietuvai kenčiant nuo koronaviruso protrūkio ir griežtai taikant karantino sąlygas, kaimyninė Latvija gyvena visai kitomis nuotaikomis. Čia užsikrėtusiųjų koronavirusu kiek daugiau nei 700, nuo viruso mirė 5 žmonės. Situacija šalyje, pasak lietuvių kilmės Latvijos politiko Romualdo Ražuko, rami, o Vyriausybės populiarumas kyla tarsi ant mielių. Latviai, kitaip nei lietuviai, griežčiau laikosi taisyklių, klauso įsakymų ir nesipiktina dėl kiekvieno nepatogaus, bet būtino valdžios sprendimo.

Kėdainiuose kilo skandalas dėl gyvsidabriu užteršto vandens. Tai, kad vandens iš čiaupo negalima gerti paaiškėjo pirmadienį. Visgi „Kėdainių vandenų“ vadovas apie gyvsidabrį žinojo dar praeitos savaitės ketvirtadienį. Tiesa, to niekam nesakė. Kėdainių savivaldybė ketina nuo pareigų nušalinti šį vadovą, o panikuojantiems gyventojams dalija vandenį buteliuose.

Koronaviruso židiniu tapusiame Klaipėdos hospise antradienį mirė antras virusu užsikrėtęs ligonis. Klaipėdos Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl įstaigoje nustatytų pažeidimų kreipsis į teisėsaugą. Meras Vytautas Grubliauskas paskelbė, kad kreipėsi į prokuratūrą, tikino, kad situacija ten – skandalinga.  Meras aiškino, kad bus ieškoma kaltų žmonių dėl situacijos, bei ginamas viešasis interesas.

Vyriausybė švelnina karantino taisykles ir kai kuriems verslams uždega žalią šviesą. Tiesa, tokių laimingųjų nėra daug, o ir ekspertai primena, kad socialinė karantino kaina gali būti tokia pat didelė, kaip ir medicininė. Ekonomistai ir finansų analitikai sako, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų užleisti sceną finansų ministrui, nes galima užsižaisti su krize, o darbdaviai rūgščiai užsimena, kad iš šios krizės sveiki išeis, deja, ne visi.

Maro aukos ir jų kapavietės iki šiol jaudina pasaulį. Bijoma jas judinti, jos iš tolo apeinamos, apie jas pasakojami įvairūs mitai. Maro protrūkių būta daug ir itin skaudžių, todėl ir maro aukų kapų, matyt, yra daugybė.

Koronaviruso pandemijai užgriuvus Lietuvą kenčia ne tik ligoniai ir iš namų negalintys išeiti žmonės, bet ir gimdyvės, kurios yra priverstos gimdyti vienos, nedalyvaujant partneriams. Tai ne pirmas atvejis, kai karantino metu į gimdyklas neįleidžiami jokie pašaliniai asmenys, bet kūdikių besilaukiančios moterys itin sunerimusios, nes nežinia, kiek laiko užtruks tokia situacija.

Koronaviruso pandemija išryškino tai, kas, pasak politologų, aiškėjo jau kurį laiką – pasaulis skyla į dvi dalis ir formuojasi politinis dvipolis. Tiesa, iki Šaltojo karo pasidalijimo mums dar toloka, bet net tai, kaip šalys išnaudoja koronaviruso grėsmes savo įvaizdžio gerinimui, jau rado, kur mes stovime ir su kokiais partneriais mums pakeliui.   Kinija ir Rusija pirmauja koronaviruso propagandos kare ir tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį greta prezidentūros surengė spaudos konferenciją, kurioje aptarė susiklosčiusią situaciją Lietuvoje. Balandžio 16 dieną suėjo lygiai mėnuo, kai šalis gyvena karantino sąlygomis. Tiesa, jis pamažu švelninamas, bet kada bus atšauktas nėra aišku, koronavirusas ir toliau reikalauja naujų aukų ir susirgimų.  Prezidentas žurnalistams sakė, kad vis mažiau kalbama apie medicininę koronaviruso pusę ir vis daugiau apie ekonominę.

Nemenčinėje susiformavo naujas koronaviruso židinys. Tiesa, kaip jis galėjo susiformuoti ir išplisti šiuo metu aiškinasi ne tik siuvimo įmonės, kurioje plito virusas, vadovai, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Kas pirmasis atnešė virusą į siuvyklą ir senelių namus, vis dar nežinoma.  Nerimas dėl nemenko viruso židinio Nemenčinėje kilo tada, kai, šio miesto siuvyklos įmonėje „Vilnika“ užsikrėtė keletas žmonių.

Lietuvoje galiojant griežtam karantinui, kai kurios Europos valstybės jau svarsto apie karantino pabaigą, mokyklų atidarymą ir izoliacijos naštos sumažinimą savo piliečiams. Tautiečiai, gyvenantys užsienyje, aktyviai dalijasi informacija, kaip jiems sekasi Norvegijoje, Danijoje ar Ispanijoje.  Štai Norvegija yra viena pirmųjų Europos šalių, svarstanti nutraukti karantiną, manoma, kad mokyklas ir darželius šalyje, kur gyvena daugybė lietuvių, pradės atidarinėti jau kitą savaitę.

Profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad koronaviruso protrūkis pasaulyje specialistams nebuvo didelis siurprizas. Pasak jo, jau kelerius metus kalbėta, kad užkrečiamos ligos atgimsta ir galima laukti naujo, pavojingo viruso. Tiesa, kada būtų galima nutraukti karantiną Lietuvoje, profesorius pasakyti negalėjo, mokslininkai daug vilčių į šylantį orą nededa, jis nugalėti viruso nepadės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Švedų dienraštis „Dangens Industri“ paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Rusija kelia grėsmę Švedijos bankams Baltijos šalyse. Pasak dienraščio, švedų žvalgyba susirūpinusi šmeižto kampanija, kurią vykdo Rusija prieš Švedijos kapitalo įmones, bankus, Baltijos šalyse. Esą paskutiniai skandalai, susiję su pinigų plovimu skandinavų bankuose, gali būti nutikę ne be didžiosios kaimynės pagalbos.

Karantinas, kurį išgyvename šiandien, nėra naujas ir pasauliui nepažintas reiškinys. Karantinas kitais žodžiais reiškia izoliaciją, kai siekiama išvengti ligos, sustabdyti jos protrūkį ar apriboti teritoriją, kurioje siaučia infekcija. Pasaulis kovojo su ligomis ir joms taikė karantinus dar tada, kai buvo rašomas Senasis Testamentas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė duodama interviu TV3 televizijai sakė, kad tik valdžia tikinti visuomenė virusą nugalės greitai ir efektyviai. Buvusi šalies vadovė pabrėžė, kad meluoti ir kabinti makaronus žmonėms – itin blogas kai kurių politikų sprendimas. Pasak jos, tik pasitikėjimas, o ne bizūnai ir bausmės mums padės iškęsti karantiną ir netikėtai užklupusį virusą.  Kaip vertinate sprendimą drausti keliauti po Lietuvą šv. Velykų metu? Sunku spręsti.

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu posėdžiavo Klaipėdos miesto taryba nutarė, kad mieste bus 7 policijos postai, kontroliuojantys į uostamiestį norinčius įvažiuoti žmones šventinio savaitgalio metu. Posėdžio metu karštai ir ilgai aptarinėta ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) situacija bei jos vadovo likimas. Kol kas vyriausiasis gydytojas lieka savo poste, bet jis, pasak Vytauto Grubliausko, turėtų pradžiai bent atsiprašyti bendradarbių.

Utenos parapija per Velykas kviečia iš bažnyčios pasiimti švęsto vandens buteliukų, tai ji paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Visgi vyskupija yra nusiteikusi prieš tokias dalybas, nes pandemijos laiku reikalaujama, kad kuo mažiau žmonių lankytųsi viešose vietose, tame tarpe ir bažnyčiose.

Prieš keletą mėnesių apie bendrą politinę organizaciją bei dalyvavimą artėjančiuose Seimo rinkimuose pranešę  Remigijus Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje žarstėsi dosniais pasiūlymais, kaip būtų galima padėti nuo karantino kenčiantiems verslams, patalpų nuomininkams ir savarankiškai dirbantiems žmonėms.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė, kad per Šv. Velykas keliauti pas giminaičius į kitus miestus ar miestelius nebus galima, o apribojimai reikalingi tam, kad galėtume suvaldyti plintantį koronavirusą, kai Velykos gali būti lūžio tašku. Šiam žingsniui pritaria ir prezidentas, pabrėžęs, kad tai turėtų būti vienkartinis reiškinys.

Lietuvos švietimo taryba antradienį nutarė siūlyti neatidėti brandos egzaminų. Pasak tarybos pirmininkės, atidėjimas sutrikdytų ugdymo procesą. Tam esą pritaria ir mokinių atstovai. Tiesa, galutinį sprendimą priims Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius, kuris trečiadienį gaus savo sudarytos ministerijos darbo grupės išvadas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu. Šalies vadovas ir premjeras susitiko tiesiogiai Prezidentūroje ir aptarė karantino pratęsimo, miestų ir miestelių uždarymo švenčių metu ir ekonomikos stiprinimo bei karantino sąlygų švelninimo klausimus.  Prezidentas po susitikimo su premjeru džiaugėsi, kad padėtis pamažu stabilizuojasi.  „Taip, šiandien ne viskas yra gerai. Ypatingai logistikoje“, – teigė prezidentas.