Vilnietė Veronika telefone ieško senos pažįstamos numerio. Ir štai kelios sekundės – surinktas numeris mamos draugei – Jolantai. Su ja mergina kalbėjo labai seniai.
Veronika sako, kad šiandien pats laikas pasiteirauti, kaip ir kuo gyvena moteris ir visa jos šeima. Mat Velykos praūžė ir laiko pokalbiams daugiau:
„Sveiki, Jolanta, čia Veronika jums skambina. – Oi, Verute, labas labas… Kaip sekasi? – Kaip ir visiems, sėdim karantine ir viskas. Kaip tau?“
Žodis po žodžio ir taip prabėga geros dešimt minučių. Ilgai nesikalbėjusios pašnekovės aptaria ir šventes, ir taip aktualią koronaviruso temą.
Pasipasakoja viena kitai ir kaip leidžia dienas namuose. Netikėto skambučio sulaukusi moteris neslepia džiaugsmo, pasikalbėjus ūpo tikrai daugiau:
„Ryšio šito labai labai trūksta. Labai labai smagu, kad tu paskambinai.“
Net ir išgirdusi, kad judviejų su Veronika pokalbis filmuojamas, Jolanta neslepia ir nuostabos, o kartu ir prisipažįsta – Veronikos skambutis maloniai nustebino.
„Nors pirma mintis buvo, gal kas atsitiko. Būna taip, kai žmogus va netikėtai paskambina, būna ta mintis, kad gal kažkas atsitiko. Smagu, iš tikrųjų smagu. O gyvas pokalbis, gyvas žodis, paklausti, kaip tau sekasi, ar tu sveikas, ar nieko netrūksta, na tikrai smagu“, – sako vilnietė Jolanta Riaukienė.
Smagu ir skambinusiai Veronikai. Mergina sako ir pati mielai lauktų tokių staigmenų. O pati jau ruošiasi skambinti dar dviem žmonėms:
„Kažkaip manau, kad žmones tai turėtų pradžiuginti. Ir nuteikti geresniems dienos įvykiams. Aš gyvenu viena, ir visai laukiu to skambučio. Kai prisimena kažkas iš draugų ar giminių, tai visai visai džiaugiuosi. Ir laukiu to tokio pabendravimo. Nes vis tiek, nes sunku išbūti vienam visą laiką šį periodą.“
Ir tokių skambučių tikrai daugės. Bent jau sako iniciatyvos 3 x 3 x 3 sumanytojai, maltiečių atstovai, sugalvoję, kad karantino metu žmonėms reikia ne tik maisto ar daiktų, bet ir gyvo bendravimo. Štai todėl jie ragina jau nuo šiandien pradėti gyvą skambinimo grandinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kur turime seniai negirdėtų artimųjų, draugų ar šiaip pažįstamų.
„Akcijos pagrindinė idėja paprasta ir unikali. Paimu telefoną, skambinu savo trims seniai užmirštiems draugams, su kuriais ilgą laiką nebendravau, galbūt tai net ne draugai, o seni pažįstami, gal giminaičiai, močiutė, o kai kuriais atvejais mama ar tėtis. Paskambinu jiems, pabendraujam apie malonius dalykus, pavyzdžiui apie nuostabų orą kuris mus lydėjo iki Velykų, ir apie tikėjimą, kad jis vėl greitai pasirodys, pakalbam apie artimuosius, kaip gerai sekasi, ir kad Ačiū Dievui jie nesusirgo“, – pasakoja Maltos ordino atstovas Bronius Einars.
Ir būtinai pokalbio pabaigoje turime pasakyti, kad tai iniciatyva, ir tie, su kuriais kalbėjome, turi savo trims draugams su kuriais kalbėjo pasakyti, kad šios kalbėjimo grandinės negalima nutraukti. Jie taip pat gali skambinti savo pažįstamiems ir klausti, kaip šie gyvena. Tiesa, taip bendrauti gali ir kaimynai. Ir nebūtinai telefonu. Bent jau sako vilnietė Irma, dėkinga karantinui už galėjimą pažinti tuos, kas gyvena anapus durų toje pačioje laiptinėje. Merginai karantinas padėjo susipažinti su keliais kaimynais.
„Vieningumas… Jeigu anksčiau praeidavom ir net nesisveikindavom, tai dabar bent jau nusišypsom. Nes vis tiek sunkus laikotarpis visiems, tai bent jau taip bandom vienas kitą palaikyti“, – teigia vilnietė Irma.
O kai kam ir bendravimo nereikia. Užtenka, su kaimynais tiesiog susimojuoti, ar praeivius paerzinti štai taip, susukus špygą.
