Jūratė Važgauskaitė

Užkrečiamos ligos ir jų protrūkiai – žmonijos kasdienybė jau daug tūkstančių metų. Žmonės saugotis ir gydytis nuo įvairiausių ligų mokėsi pačiu skausmingiausiu būdu – išmėgindami įvairias priemones ir nemaža dalis mirdavo. Sovietmečiu, tiek Lietuvoje, tiek kitose Sovietų Sąjungos dalyse, siautė daugybė bjaurių ligų, o medikai išsijuosę su jomis kovojo.

Klaipėdiškiai nesutaria dėl  „karščio klinikos“ atidarymo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Svarstyta, kad būtent šios ligoninės tuberkulioziniame skyriuje turėtų telktis tie, kuriems galimai įtariamas koronavirusas. Visgi ligoninė priešinasi tokiam norui, esą tai būtų mirties nuosprendis jos pacientams.  Penktadienį uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pasakė, kad su prezidento įsikišimu klausimas išjudėjo iš mirties taško.

Klaipėdiškiai vakar nutarė  „karščio kliniką“ atidaryti tuberkulioziniame uostamiesčio ligoninės skyriuje, o koronavirusu sergantiems ligoniams pasiūlyti patalpas Švėkšnos ligoninėje, jei uostamiestyje jie imtų nebetilpti.  Visgi šiandien sprendimas imamas kvestionuoti.  Nors vakar buvo nutarta vienaip, šiandien Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau negalėjo pasakyti, kada ir kur „karščiavimo klinika“ pradės veikti uostamiestyje.

Rietenos Seime pasiekė aukščiausią lygį, kai susipykę valdantieji ir opozicija antradienį nesugebėjo padidinti medikams atlyginimų. Kasdien su koronavirusu kovojantiems medikas trūksta ne tik elementarių apsaugos priemonių, bet ir parlamente sėdinčių politikų supratimo, kad ne jie, bet būtent medikai šiuo metu yra svarbiausi. Nesugebėję susitarti politikai ėmė kaltinti vieni kitus, bet visuomenė, pasak politologų, puikiai mato, jog šios pjautynės tėra asmeninių ambicijų tenkinimas.

Trečiadienį vyko Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame buvo aptarta uostamiestyje susidariusi situacija. Pirmiausia, pasak mero Vytauto Grubliausko, aptarta tai, kad bus visiškai uždraustas keleivių judėjimas keltais, nors keltas Klaipėda-Kylis kursuos ir toliau.

Džiugios naujienos kovos su koronavirusu fronte, Klaipėdoje pasveiko ir namo išleisti net 6 pacientai, kurie jau pagijo nuo pasaulį kamuojančio viruso. Apie tai, kad žmonės pasveiko, pranešta pirmadienį, bet namo po papildomų testų jie paleisti antradienį.  Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, po papildomų testų šiandien šeši žmonės jau išvyko namo. Vyriausiasis pasveikęs žmogus yra perkopęs 50 metų, o jauniausias – 20 metų.

Krizės ištiktoje Lietuvoje kilo valdymo, komunikacijos ir lyderystės krizių cunamis. Sprendimai, svarbūs visiems piliečiams, priimami ir keičiami kas kelios valandos, politikai kritikuoja vienas kitą, o dešinė, regis nežino, ką daro kairė. Politikos ir komunikacijos mokslo specialistai vieningi, susidūrėme su dar nematytomis aplinkybėmis ir su jomis nesusitvarkome.

Koronavisuso pandemijai siaučiant pasaulyje, istorikai ir medikai prisimena „ispaniškąjį gripą“, kiek daugiau nei prieš šimtą metų išguldžiusį dešimtis milijonų karo nualintų žmonių. Virusas, pavadintas niekuo dėtos Ispanijos vardu, skirtingai nei kitos ligos, rinkosi jaunus, gyvybės pilnus žmonės. Ispaniškasis gripas neaplenkė ir Lietuvos, tuo metu kentusios Vokietijos okupacijos jungą, kovojusios dėl nepriklausomybės ir skaičiavusios karo ir bado aukas.

Per šeštadienio vakarą vykusį medikų paramos koncertą „M.A.M.A iš namų“ buvo surinkta įspūdinga suma – beveik 128 tūkst. eurų. Gyvais pasirodymais iš namų televizijos žiūrovus stebinę atlikėjai nebijojo pasirodyti tokiais, kokie kiekvieną dieną yra savo namuose. Visgi vieną jautriausių pasirodymų surengė dainininkas Linas Adomaitis, kuris dainą „Vandenynai“ atliko su ant rankų laikoma pusantrų metukų dukryte Saule.

Arkadijus Vinokuras – rašytojas, žurnalistas, teatro ir judesio aktorius. Sovietmečiu jis aktyviai priešinosi režimui, dalyvavo kuriant Baltijos valstybių jaunimo antisovietinę pogrindinę organizaciją. Nesyk areštuotas ir kalintas, uždarytas psichiatrijos ligoninėje, Arkadijus nepalūžo. Sovietmečiu gautas „baltas bilietas“, reiškęs, kad žmogus turi sunkią negalią, nesutrukdė jam tarnauti Izraelio kariuomenėje, aktyviai darbuotis Švedijoje ir prisidėti prie Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Siaučiantis virusas ir dėl to šalyje įteisintas karantinas – aukso laikas spekuliantams. Prekyboje pritrūkus medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio, jų parūpinti skuba įvairūs vertelgos. O vartotojų apsauga jau perspėja netapti sukčių aukomis, kurie siūlo brangias, bet nekokybiškas ir apsaugai netinkamas priemones. Tuo metu vyriausybė jau ruošia ginklus riboti antivirusinių prekių kainas, o spekuliantams grasina baudomis.

Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pristatė, kaip karantino sąlygomis švęsime Velykas. Šventės bus be žmonių bažnyčiose, verbų nešventins, procesijos nevyks. Spaudos konferencijoje arkivyskupas sakė, kad gavo nuorodas iš Vatikano, kaip švęsti Velykas per karantiną.   „Velykos svarbiausia krikščionybės šventė, tridienis yra svarbiausias laikas. Šv. Sostas pabrėžė, kad tai šventės, kurios negali būti perkeliamos.

Sostinės meras Remigijus Šimašius ir administracijos direktorius Povilas Poderskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad koronaviruso tyrimai Vilniuje daromi itin lėtai, dalis paimtų mėginių liks neištirti, o vakar grįžę tautiečiai taip ir nesužinos, serga ar neserga koronavirusu.  Sostinės meras nerimavo, kad testų mėginiai imami ir tiriami lėtai.

Izoliacija, visiems, grįžtantiems iš užsienio, šiuo metu yra privaloma. Dalis žmonių glaudžiasi viešbučiuose, kiti – savo namuose. Tiesa, nors izoliacijoje viešbučiuose tautiečiai gyvena dar vos parą, bet nusikaltimų, nusiskundimų ir viešai transliuojamo nepasitenkino yra itin daug. Visgi skundžiasi ne visi, iš tolimų kraštų grįžę žmonės džiaugiasi, kad Lietuvoje blogiau tikrai nebus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas spaudos konferencijoje prabilo apie atvykėlių izoliaciją uostamiestyje ir tai, kokių priemonių yra imamasi. Tečiadienio rytą atplaukė keltas iš Švedijos, jo keleiviai jau išgabenti į viešbučius, karantinavosi vos keli, kiti išgabenti į kitus miestus.  Vakare atplauks keltas iš Kylio. Juo turėtų grįžti 127 keleiviai. Viešbučiuose jau karantinuoti į Palangos oro uostą parskridę klaipėdiečiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikime aptarta situacija valstybėje, kuri išgyvena karantiną ir nuo vakar  – priverstinę sugrįžusiųjų iš užsienio izoliaciją. Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais taip pat aptarė potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui.

Visi iš užsienio grįžtantys Lietuvos piliečiai nuo antradienio privalės 14 dienų karantinuose savivaldybės patalpose. Sveikieji glausis viešbučiuose, savivaldybės butuose ar bendrabučiuose, o lengvai sergantys ar tik menkus simptomus rodantys infekuotieji – sanatorijose, dalyse specializuotų ligoninių, o trūkstant erdvės – parodų salėse.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas spaudos konferencijoje prabilo apie atvykėlių izoliaciją uostamiestyje ir tai, kokių priemonių bus imtasi. Ryt uostamiestis laukia trijų keltų. Meras sako, kad uostamiestis yra pasiruošęs.  Nuo šiol visi iš užsienio grįžę ir koronaviruso simptomų neturintys asmenys privalomai 14 dienų izoliuojami savivaldybių patalpose. Be to, į savivaldybių parengtas patalpas bus gabenami ir lengva koronaviruso forma sergantys gyventojai.

Nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto (NSGK) posėdyje Sveikatos apsaugos ministras ir ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Aurelijus Veryga sakė, kad šiuo metu šalyje yra tokia padėtis, kad visi žmonės vertinami, kaip galimai užsikrėtę. Būtent todėl ir priimtos rekomendacijos žmonėms dėvėti kaukes viešose vietose, o grįžusiems iš užsienio izoliuotis.

Karantinas skaudžiai atsiliepė privačių ugdymo įstaigų savininkams. Norėdami išgyventi vieni darželiai, tokie, kaip Austėjos Landsbergienės „Vaikystės sodas“, tiesiog išplatina naujienlaiškį apie 15 proc. nuolaidą, kiti seka jų pavyzdžiu, o treti – prašo pusės darželio mokesčio sumos.

Karantinas tikrą siaubą varo ne tik paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie iš arti susiduria su skurde gyvenančiais Lietuvos piliečiais. Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ir net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Nerimauja skurde gyvenantys vaikai, seneliai, neįgalūs žmonės ir tie, kuriems kasdieninė sriubos lėkštė labdaros valgykloje buvo ne tik vienintelis dienos maistas, bet ir vienintelė pramoga.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kalbėdamas apie situaciją Klaipėdoje nepraleido progos vėl ir vėl įgelti sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Uostamiesčio meras kritikavo ekstremalių situacijų centro vadovą dėl chaoso ir biurokratijos, kuri apkrauna medikus ir kitus dirbančiuosius. Klaipėdos savivaldos vadovai taip pat susirūpinę, kur reikės izoliuoti šimtus iš užsienio grįžtančių ir keltus paliekančių žmonių.

Seimo opozicija surengė spaudos konferenciją kurioje išsakė savo požiūrį į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją ir tai, ką jų manymų, šiuo metu reikėtų daryti kitaip. Jie reikalauja keisti ekstremalių situacijų centro vadovą, ministrą Aurelijų Verygą. Pasak politikų, jis nesusitvarko ir prarado pasitikėjimą.

Epidemijos ir pandemijos nesvetimas reiškinys žmonijai, sunkių ligų protrūkiai, kurie suparalyžiuodavo visą žmonėms žinomą pasaulį, ištikdavo ir prieš tūkstančius ar šimtus metų. Vieni jų nuo žemės paviršiaus ištrindavo ištisas valstybes, kiti žmonių populiaciją žemėje sumažindavo perpus. Baisių ligų neišvengė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Matematikos mokytojas, tapęs signataru, o vėliau – Valstybės saugumo departamento vadovu (VSD), kelių ministrų patarėju, vadovavęs Valstybės sienos apsaugai, Jurgis Jurgelis prisimena, kad laisvės kelias Lietuvai nebuvo lengvas, bet tikrai įdomus. Prie VSD įkūrimo prisidėjęs J. Jurgelis matė politikus, maišais nešančius KGB dokumentus iš archyvų, ir tikrino Lietuvos tremtinių, galvas padėjusių Igarkos lageriuose, sąrašus. „Mano CV buvo ilgas“, prisipažįsta jis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas Ambrozaitis naujienų portalo tv3.lt studijoje papasakojo apie didžiausias koronaviruso grėsmes ir tai, kodėl vienose šalyse miršta daugiau žmonių, o kitose – mažiau. Koronavirusas, pasak profesoriaus A. Ambrazaičio, lepesnis nei SARS, bet klastingesnis, nei gripas. Juo galime neatsikratyti dar kurį laiką.

Karantinas ir visuotinė baimė dėl koronaviruso kelią grėsmę žmonėms, nesergantiems koronavirusu, bet turintiems aukštą temperatūrą ar kitų negalavimų. Šių žmonių nepriima poliklinikos, juos ignoruoja skubiosios pagalbos skyriai, o paguldžius ir ištyrus, kad aukštą temperatūrą lemia ne koronavirusas, juos tiesiog išmeta iš ligoninės.  Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdietė Gabija, kuri jau keturios dienos nesėkmingai ieško pagalbos itin karščiuojančiai savo dukrai.

Šimtai Lietuvos piliečių penktadienį užsakomaisiais skrydžiais turėtų grįžti į Vilnių iš Valensijos ir Paryžiaus oro uostų, skrydis iš tolimųjų kraštų grįžtantiems piliečiams organizuojamas ir per Varšuvą, o į Kauną parskris lietuviai iš Kopenhagos. Šiuo metu į tėvynę nori grįžti daugiau, kaip 5000 piliečių, grįžo tik 1340. Tiesa, galimybių grįžti langas pamažu užsidaro.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kalbėdamas apie situaciją Klaipėdoje sakė, kad reikia ruoštis ilgai ir sudėtingai kovai, o Klaipėda čia yra pirmose fronto linijose. Meras pyktelėjo, kad to, kokioje sudėtingoje ir jautrioje situacijoje yra uostamiestis, esą nesupranta Vilniuje.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pristatė situaciją uostamiestyje. Miesto ligoninėse jau gydomi šeši pacientai, užsikrėtę koronavirusu. Trečiadienį uostamiestis laukia kelto, kuriame yra 140 žmonių, grįžtančių iš Vokietijos.  Miesto meras atskleidė, kad situacija mieste kelia rūpestį. „Žinių yra pakankamai nemažai, pabandysiu jas visas apžvelgti. Pati paskutinė žinia – Klaipėdos savivaldybė jau yra sutarusi, procedūros jau pradėtos, užsakyta 50 tūkst.

Jau netrukus dešimtyje savivaldybių atsidarys mobilūs punktai, kuriuose bus galima pasidaryti tyrimus dėl naujojo koronaviruso. Tiesa, tyrimus galės pasidaryti toli gražu ne visi norintys, į mobiliuosius punktus žmonės privalės atvykti automobiliais,  rezultatų laukti namuose, o ne ligoninėse.  Skelbiama, kad  mobilūs punktai pradės veikti tuomet, kai apie tai oficialiai praneš Sveikatos apsaugos ministerija.

Prezidentūroje aptarti situaciją Lietuvoje susitiko prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis. Lietuvoje nuo pirmadienio įsigaliojo karantinas. Valstybėje apribota daugelio įstaigų veikla, uždarytos sienos. Po susitikimo G. Nausėda pagyrė vyriausybės planą dėl ekonomikos skatinimo. „Aptarėme tuos klausimus, kurie dabar yra aktualiausi – karantino režimas, dėl sprendimų, kurie buvo priimti šiek tiek anksčiau, kurie įsigalioja dabar.

Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas. Jis įvestas dviems savaitėms, bet gali nutikti ir taip, kad Lietuva karantine gyvens gerokai ilgiau. Vyriausybės pasitarime šiandien sprendžiama, kaip pagelbėti verslui karantino metu, bei kaip šalis ir jos piliečiai gyvens ateinančias dvi, o gal ir daugiau, savaičių.  Karantino metu draudžiama ne tik išvažiuoti iš šalies, bet ir atvykti į ją užsieniečiams.

Koronavirusui vis tvirčiau gniaužiant pasaulį, valstybėms uždarant savo sienas, o oro linijoms atšaukiant skrydžius, kai kurie žmonės nekeičia savo planų ir toliau ramiai atostogauja. Net medikai galimai vyksta ilsėtis į šiltus kraštus, net ten, kur jau fiksuoti koronaviruso atvejai.

Valstybės gynimo taryba penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje vertino koronaviruso situaciją Lietuvoje, taip pat aptarė praėjusių metų žvalgybos tarnybų ataskaitas. Lietuvoje nuo penktadienio įsigalioja karantinas, uždaromos mokymo įstaigos, laisvalaikio ir sporto vietos, darbuotojai raginami dirbti iš namų.

Sovietinė nostalgija, regis, kankina ne tik mokytojas ir dėstytojas, bet ir politikus. Buvęs socialdemokratų partijos narys, buvęs valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovas Marijampolės savivaldybės taryboje, o dabar vienas iš Krikščionių sąjungos kūrėjų, medikas Gediminas Akelaitis „Facebook“ nedviprasmiškai ilgisi geresnių laikų, kai „valkatos gaudavo parų, buvo aštuonmetės mokyklos, vyko šokiai“, o štai dabar – užkaltos sodybos, paleisti šunys. Tiesa, politikas sako, kad buvo ne taip suprastas.

Antradienį rytą į uždarą posėdį Seime susirinko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kuriems Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai tikėtina pateikė informaciją apie savo veiklą, jos metodus, dalinai atskleidė žvalgybos „virtuvę“. To prireikė, kai prieš savaitę buvo paviešinta informacija apie žvalgybos pareigūno Vytautui Bakui suteiktą informaciją.

Lietuviai, vos prabilus apie koronaviruso grėsmę, puolė į isterinę būseną, iššlavė parduotuvių lentynas, prisipirko kruopų ir kaukių, o socialinė erdvė prisipildė sąmokslo teorijomis. Tai, pasak specialistų, rodo žmonių nesaugumą ir tai, kad tą pačią informaciją skirtingi žmonės priima skirtingai. Paniką kelią ir noras daryti taip, kaip visi, sekti bandą. O sąmokslo teorijomis tiki tik tie, kuri turi daug laisvo laiko ir tam tikrą polinkį.

Tarybinės moters portretas ne vienam yra užstrigęs ties nuvargusios moters, tempiančios pilnas rezgynes maisto produktų, vaizdu. Visgi moterų gyvenimai sovietiniais laikais nebuvo tik sunkūs, o ir laisvių bei teisių jos turėjo gerokai daugiau nei bet kada prieš tai. Sovietų Sąjungoje, o ir sovietinėje Lietuvoje, moteris visų pirma matyta, kaip darbininkė ir aktyvistė, o tik tada, kaip moteris, motina ar žmona.

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) surengė spaudos konferenciją, kurioje siekia paaiškinti juos netikėtai įsupusį skandalą dėl galimo kandidatų į prezidentus komandų sekimo. Prieš kelias savaites tuo juos netiesiogiai apkaltino Seimo narys Vytautas Bakas, o trečiadienį buvo paviešinta, kokius žmones galimai tikrino VSD. Tiesa, departamento vadovas Darius Jauniškis griežtai neigia jo tarnybai mestus kaltinimus.

Seimo nario Vytauto Bako turėti slapti duomenys, kurie nesudomino nei Seimo, nei prokuratūros surado kelią į laisvę. Trečiadienį paviešinta, kad Valstybės saugumo departamentas rinko informaciją apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos narius ir galimai mėgino kompromituoti kitą kandidatą į prezidentus Vygaudą Ušacką. Sąrašas žmonių, kurie domino VSD, – įspūdingas ir gana ilgas, o jame atsidūrę žmonės – nustebę. Visgi politikos analitikai nėra tikri, ar VSD pažeidė įstatymus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje – beprecedentis nutikimas, tarnyba pralaimėjo teisminį ginčą dėl neteisėto darbuotojo atleidimo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo. Buvęs šios tarnybos darbuotojas Mindaugas Kluonis padavė į teismą kontrolieriaus tarnybą, nes buvo neteisėtai atleistas, o prieš tai jam buvo uždrausta vykti į socialistų kongresą.

Kasdien oro ir jūrų uostuose tikrinami žmonės, pilasi rekomendacijos, ką daryti ir kur kreiptis, jei buvote Šiaurės Italijoje, į darbovietes neįsileidžiami iš slidinėjimo kurortų grįžę atostogautojai, bet pamirštama apie vilkikų vairuotojus, kurie kasdien zuja po visą Europą ir Šiaurės Italiją, tarsi jokio viruso nė nebūtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinko su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti situacijos dėl koronaviruso, ekonomikos ministro skyrimo arba trijų ministerijų jungimo ir prezidento iniciatyvų Seimo pavasario sesijai. Pagrindinis klausimas, pasak prezidento patarėjo, buvo ekstremali situacija, susijusi su koronavirusu ir galimas ministerijų jungimas.

Visi, kurie ilgisi sovietmečio, tarsi susitarę kartoja, kad be visų gerų dalykų, kuriais gali pasigirti tas laikmetis, geriausias buvo nemokami butai. Esą butus iš valstybės visiškai nemokamai gavo visi, kurie norėjo ir turėjo kantrybės, o šimtatūkstantiniai kreditai, kaip Damoklo kardas, nekabojo nė virš sovietinio piliečio galvos.

Butų nuoma, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra nemenkas galvos skausmas. Dar liūdniau, jei nuomai galite skirti labai mažą pinigų sumą, vos 50 ar 100 eurų. Tada belieka dairytis jau, regis, atgyvenusio nuomos varianto – kambario kelių kambarių bute ir gyventi kartu su buto savininkais arba kitais nepažįstamas buto nuomininkais.

Vilniaus „Žalgiris“ LFF Supertaurės finale minimaliu rezultatu 1:0 įveikė Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkus ir iškovojo pirmąjį šio sezono trofėjų. Marko Karamarko 13-ąją minutę smūgiuotas kamuolys iš tolimos distancijos skriejo gerokai virš vartų. Modestas Vorobjovas 24-ąją minutę taip pat išbandė savo laimę atlikdamas smūgį, tačiau kamuolį sėkmingai blokavo varžovas. Semiras Kerla krito baudos aikštelėje ir išreiškė priekaištus teisėjui dėl neskirto vienuolikos metrų baudinio.

Naujausią informaciją šeštadienį popiet pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje. Ministerija skelbia, kad iš viso Lietuvoje jau buvo atlikta 116 tyrimų dėl koronaviruso, visi jie buvo neigiami. Naujų atvejų nėra. Vieno tyrimo rezultatų dar laukiama. Kol kas patvirtintas tik vienas atvejis Šiauliuose. Sveikatos apsaugos ministras aiškino, kad nėra pagrindo panikai, nereikia užgulti ligoninių ir infekcinių skyrių.