Tiesa, politikas sako, kad buvo ne taip suprastas. Esą jo nekankina nostalgija, bet gyvenimas kiek anksčiau išties buvo geresnis, žmonių daugiau, išvykę gyventi į miestus nebuvo tokie pasipūtę. Atsakydamas į vieno žmogaus parašymą apie tai, kaip anuomet viskas buvo gerai, „Facebook“ platybėse nesusiturėjo ir G. Akelaitis, jis rėžė, kad ir šalis gyveno geriau, ir alkoholikai buvo drausmingesni, o ir šokių būta.
„Valstybė (respublika), turėjo AE (Ignalinos atominę elektrinę) gamino daugiausia elektros energijos vienam gyventojui Europoje,turėjo naftos perdirbimo gamyklą. Valkatos gaudavo parų ir dirbdavo, mokytojai nesikavodavo direktoriaus kabinete ir nesikviesdavo policijos, kad apgintų, pijokai neterorizuodavo medikų ir nebuvo vežami prasipagirioti, prišniaukšti ligoninių priėmimo skyrius.
Bet kurį direktoriuką, vaduką dirbantis galėjo „nuleisti“ ant žemės. Kiekvienoj didesnėje gyvenvietėje aštuonmetės mokyklos, darželiai, kultūrnamiai su šokiais šeštadieniais. Dabar užkaltos sodybos, paleisti šunys, išėję katės,tušti tvartai ir keli likę senoliai“, – rašė politikas.
Tiesa, paklaustas ar tikrai žavisi praeitimi ir sovietiniais laikais, kaip rašo viename iš savo atsakymų socialinėje erdvėje, gydytojas ir politikas Gediminas Akelaitis sakė, kad sovietmečio jis nesiilgi, bet pritaria minčiai, jog nereiktų praeities piešti vien juodomis spalvomis.
„Žiūrėkime ką mes dabar darome? Nacionalinį stadioną statome 30 metų. O štai kinams reikėjo dėl koronaviruso pastatyti ligoninę per dešimt dienų su pilna įranga. Taigi, prieš aštriai pasisakydami įvertinkime ir visas savo pastangas, trūkumus, kad ne visuose frontuose ir ne visur yra taip gerai. Kas gera imkime, kas negera neikime“, – sakė jis.
Jis tikino, kad jo pasisakymo žmonės neturėtų suprasti dviprasmiškai, nors pritarė, kad gal reikėjo išsireikšti aiškiau.
„Mintis yra tame, kaip organizaciniai visi klausimai sprendžiami. Tuo labiau, kad pas mus tokios visuomeninės sistemos, ar tai kapitalizmas ar tai socializmas, niekas negali dabar pasakyti. <..> O aš važinėju po Dzūkiją, matau, kiek sodybų yra užkaltų. Žinote, kaip sakoma, jei karvę išvedė, išėjo ir katinas, o jei šunį paleido tai sodyba jau tuščia. O jei sodybos tuščios, kaimas miršta, o kaimas buvo ar tai carinės Rusijos ar Smetonos laikais – 4-5 vaikai augdavo“, – painiai aiškino apie sovietmetį teigiamai atsiliepiantis Krikščionių sąjungos kūrėjas.
G. Akelaitis aiškino, kad trūksta drausmės dabar, o ir pragyvenimo šaltinių žmonėms stinga, nes klesti tik didieji miestai.
Anot jo, reikia paaiškinimų žmonėms, kaip gyventi, nes per 30 metų buvo kalbami vieni dalykai, o skatinami – kiti. Jis taip pat sakė aktyviai stebintis, kaip krenta žmonių intelektinis lygis šiuo metu.
„Dėl apsiskaitymo, dėl suvokimo. <..> Matosi, kad yra kritęs išsilavinimas, pagal apsiskaitymą, suvokimą, kalbėjimą“, – svarstė politikas, paaiškinęs, kad jam dažnai tenka susidurti su žmonėmis, kurie iš sostinės grįžę į provincija reikalauja tam tikrų paslaugų ar dalykų savo tėvams, esą taip apsimesdami miesto gyventojais, bet išties yra likę tokie pat provincialai.
Politikas tikino, kad pastebėjimai apie praeitį ir dabartį yra jo asmeniniai, su Krikščionių sąjunga nederinti, o ir jos lyderis Rimantas Jonas Dagys apie tai nieko nežino.
Savo ruožtu R. Dagys tv3.lt tikino, kad gerai pažįstą G. Akelaitį ir gali užtikrinti, kad jis nostalgija sovietmečiui tikrai neserga.
„Jis tikrai nostalgija sovietiniams laikams neserga. Šį žmogų pažįstu gana seniai, nereikia čia pritempinėti to, ko nėra. Tai nuo Sąjūdžio pradžios yra Sąjūdžio žmogus. Tai neįtikėtina, kad kažkokia nostalgija galėtų atsirasti“, – aiškino Krikščionių sąjungos kūrėjas apie savo bendražygį.
