Sveikatos apsaugos ministerija, išleidusi rekomendacijas, regis, visoms įmanomoms situacijoms ir žmonių grupėms, vežėjams tokių rekomendacijų dar neparuošė, o ir tiksliais skaičiais pasigirti negali.
Portalas tv3.lt gavo susirūpinusio skaitytojo laišką, kuriame klausiama, kodėl tolimųjų reisų vairuotojai zuja pirmyn-atgal maršrutu Lietuva-Italija ir jiems karantinuotis grįžus tarsi nereikia, o ir nekontroliuoja jų, matyt, niekas.
„Aš turiu pažįstamą tolimųjų reisų vairuotoją, kuris važinėja reisais Italija-Lietuva. Dažniausiai važiuoja į Milaną ir Šiaurinę Italiją. Trečiadienį iš to regiono grįžo. Šeštadienį per Vokietiją vėl į Italiją patraukė. Jo įmonė turi daugiau kaip 30 tolimųjų reisų automobilių ir visi, mano žiniomis, važiuoja tik į Italiją. O kiek daugiau tokių įmonių?“ – klausė tv3.lt skaitytojas Arūnas.
Jis pasakojo, kad pats laukia siuntos iš Italijos, kuri, žino, keliaus ir pro pavojingu paskelbtą regioną.
„Man pirmadienį arba antradienį iš Italijos parveža kriaukles. Tiesa, jos nuo Romos, ne iš židinio vietos, bet krovininiai automobiliai, kurie važiuoja iš Italijos kerta ir užkrėstą regioną. Mano sūnus vasario 11 dieną buvo Šiaurinėje Italijoje. Grįžęs į Lietuvą pats paskambino į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Ir būtent mano sūnus liepė tam krovininio automobilio vairuotojui, su kuriuo vyko, pačiam paskambinti ir pasipasakoti, kad buvo Šiaurės Italijoje. Įmonė apie tai tyli, nes liks be darbo“, – svarstė skaitytojas.
Anot jo, būtent krovininių automobilių vairuotojai, o ne lėktuvais keliaujantys žmonės, yra tikrasis pavojus.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministerijoje apie krovininių automobilių vairuotojus dar tik galvojama ir rekomendacijos jiems ir įmonių vadovams dar tik ruošiamos.
Savo ruožtu Lietuvos vežėjus vienijanti asociacija irgi nieko nežino, informacijos nerenka, bendros pozicijos neturi.
Lietuvos nacionalinių vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovė Ineta Stravinskaitė sakė, kad jų asociacija bendros pozicijos kororaviruso klausimu neturi. Esą vairuotojams galioja tokios pat taisyklės, kaip kitiems žmonės, jei po kelionės į Šiaurės Italijoje pasijuto blogai, privalo kreiptis į medikus.
„Būtent vairuotojams tikrai nėra ekstra priežiūros priemonių, neteko girdėti, kad Sveikatos apsaugos ministerija imtųsi iniciatyvų būtent dėl vairuotojų. <..> Negaliu pasakyti dėl kiekvienos įmonės, ar buvo klausimų dėl regionų, kurie yra uždaryti. Visi sprendžiasi savaip, mes nesikišame į įmonių veiklą. Mes laikomės tvarkų, kurias skelbia mūsų valstybė“, – aiškino „Linavos“ atstovė.
Kiek vairuotojų iš Lietuvos šiuo metu yra pavojingame regione ar kiek ir kokios įmonės veža prekes į ir iš Šiaurės Italijos asociacija taip pat negalėjo pasakyti.
O vienos didžiausių Europoje krovinių gabenimo įmonės „Girteka Logistics“ atstovas Kristian Kaas Mortensen atsakė, kad juos neramina koronaviruso plitimas, bet jie viešai nekomentuoja nieko, ką daro įmonė. Jis atsisakė pakomentuoti, kiek įmonė turi darbuotojų iš Lietuvos, kurie zuja maršrutu Lietuva – Šiaurės Italija arba kaip jie kovoja su galimu viruso plitimu, kokių priemonių imasi.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad Lietuvos verslininkai, turintys prekybinių ryšių su koronaviruso pažeistais regionais išties yra įbauginti.
„Tai didelis pavojus. Įsivaizduokite, jei transporto įmonė turi maršrutus į Šiaurės Italiją, tarkime, Milaną, tai rizika yra didelė. Viskas gali baigtis vos be įmonės uždarymu, nes greit pakeisti darbuotojų praktiškai neįmanoma. Tolimųjų reisų vairuotojų tiesiog nėra. Tai nerimas tikrai yra labai didelis“, – sakė D. Arlauskas, patikinęs, kad galimi nuostoliai juk nebus niekaip kompensuojami.
„Žemdirbiai, jei blogas oras, tai gaus išmokas, o čia tai juk nieko negausi. Galima suprasti ir tų darbdavių poziciją, yra daug neaiškumų dėl to viruso. <..> Į tai reikia pažiūrėti ne tik baimės akimis, reikia svarstyti, kaip bus ateityje. <..> Mes daug ko nežinome, todėl kiekvienas verslininkas bando išplaukti pats. Tai instinktyvus elgesys, o verslas juk turi instinktą išgyventi“, – sakė D. Arlauskas, paaiškinęs, kad deja Lietuvos verslo tarpusavio koordinacijos nėra.
Verslas, darbdaviai pasigenda ir valstybės koordinuojančių žingsnių, pagalbos.
„Viceministras kalba vieną, ministras siūlo kitą. <..> Kalbama apie būtinybę, tarkime, gaminti dezinfekuojamą skystį. Tai tada reikia viska mesti ir gaminti tą skystį? Bet neskubama, tai gal tada nėra tokio didelio pavojaus?
Mes gyvename totalioje nežinomybėje, kas tai per virusas, koks gali būti jo poveikis ir kiek mums reikia patiems mobilizuotis, kiek mobilizuoti ekonominių resursų, kad išvengti pandemijos. Ekonominė krizė buvo gal nuostolingesnė, bet ji bent buvo prognozuojama“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas. Anot jo, užsienyje yra reaguojama ramiau ir pragmatiškiau, o Lietuvoje tvyro chaosas.
Jis aiškino, kad šalies mastu nevyksta jokios konsultacijos, ką daryti. „Tarkime, kai buvo kalba apie Brexit, tai rinkomės Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų ministerijose, kalbėjomės. Buvo klausiama, ko reikia, kokios reikia pagalbos dėl muitinės procedūrų? Buvo geros diskusijos, turiningos. Dabar neturime jokių diskusijų. Valdžia nesikreipia, neklausia, nesidomi. <..>
Lietuvos verslas neturi gebėjimų mobilizuotis, negali pasakyti renkamės ryt į Vilnių ir sugalvosime, ką daryti. Tai sudėtinga padaryti, nes neaišku nė apie ką kalbėti, nei kokius spendimus siūlyti“, – svarstė D. Arlauskas, pabrėžęs, kad visų situacija yra unikali.
Tiesa, labiausiai kenčia tie verslai, kurie dirbo su Kinija: chemijos, robotikos sritys, verslai, kurie naudoja tarą. D. Arlauskas vylėsi, kad verslas greit sugalvos, kaip kompensuoti praradimus, atras naujų kelių ir tiekėjų.
