Baltarusijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas dar praėjusio mėnesio pabaigoje išdavė leidimą į Astravą atvežti šviežią branduolinį kurą. O balandžio viduryje Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius pranešė, jog Astravo AE pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ numatytas liepos mėnesį, o prijungimas prie Baltarusijos energetikos sistemos – „kažkuriuo metu tarp rugsėjo ir spalio“.
Priežasčių, dėl kurių teko dar kartą atidėti pirmojo reaktoriaus įjungimą, V. Karankevičius nenurodė. Pirmosios branduolinės jėgainės Baltarusijoje įjungimas jau daug kartų buvo atidėliojamas. Pagal pradinius Astravo AE projekto planus, pirmasis iš dviejų reaktorių turėjo pradėti veikti 2018-ųjų lapkritį, bet tai buvo nukelta į praėjusių metų vidurį, po to – į rudenį, vėliau – į šių metų sausį.
Neilgai trukus terminas buvo išplėstas iki antrojo šių metų ketvirčio pradžios. Antrasis branduolinės jėgainės reaktorius būtų įjungtas praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
Grėsmė Lietuvai didėja
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad branduolinio kuro atsivežimo į Astravo atominę elektrinę jau reikėjo laukti. Anot jo, artimiausiu metu, matyt, po kelių mėnesių, Astravo atominės elektrinės pirmas blokas pradės veikti.
„Tai faktas, kurį reikia pripažinti. Kitas klausimas, kokie tolimesni mūsų žingsniai turėtų būti daromi, nes elektrinė kelia grėsmę žmonėms ir mūsų nacionaliniam saugumui. Tai – pagrindinis klausimas. Dabar reikia nutarti, ar per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Lietuvos prezidentas pasakys „ne“ tai partnerystei, kol Astravas nebus uždarytas. Ar Lietuvos vadovai kapituliuos be ultimatumo?“, – klausė A. Sekmokas.
Anot jo, yra dvi ribos, kurios neturėtų būti peržengtos. Pirmiausia, Lietuva neturėtų sutikti su jokiomis Europos Sąjungos iniciatyvomis santykiuose su Baltarusija, o tiksliau – santykių plėtroje ar atnaujinime. Antras riboženklis, tvirta pozicija, kad Lietuva nepirks elektros ir Baltarusijos.
„Jei bus pralaužta pirmoji linija, jei Lietuva kapituliuos ir pasiduos, sutiks su santykių plėtra su Baltarusija, ES spaudimu, tai tenka abejoti, ar Lietuva įstengs priešintis ir nepirkti elektros iš Astravo. <..> Lietuva įstatymu yra nustačiusi, kad elektra iš Baltarusijos, kuri yra pagaminta nesaugioje atominėje elektrinėje, neturi patekti į mūsų šalį.
Tai yra viena įstatymo nuostata, o kita nuostata sako, kad elektros pralaidumai iš Baltarusijos turi būti ribojami iki technologiškai reikalingo minimumo. Tai nuostata, kuri pagal įstatymą turi būti įtvirtinta. Klausimas ar Lietuva vykdys įstatymą? Ar prezidentas reikalaus, kad Vyriausybė laikytųsi įstatymo“, – svarstė buvęs energetikos ministras.
Lietuva šiuo metu perka elektros energiją iš Baltarusijos, kyla klausimas ar mes tai daryti nustosime tą pačią dieną, kai bus įjungtas pirmas Astravo elektrinės blokas, o tai gali nutikti jau po poros mėnesių.
„Tą dieną turėtų būti nustatyti nuliniai komerciniai pralaidumai, tą turėtų padaryti „Litgrid“. Pirmiausia, reikia laukti Rytų partnerystės susitikimo ir žiūrėti, kaip elgsis Lietuva. Toliau jau bus tik pasekmės, pamatysime ar Lietuva kapituliuoja. Prezidentas klausė Aliaksandro Lukašenkos [pokalbyje telefonu] ar Lietuvos protesto atveju nukentės tarpusio ekonominiai santykiai. Visgi jis nepaklausė, kokia bus Baltarusijos reakcija, jei Lietuva nepirks elektros. Aš nemanau, kad elektros nepirkimas nekenks kitiems santykiams“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Iš Baltarusijos pusės galime sulaukti daug įvairių atsakomųjų veiksmų, jei nebepirksime elektros. Laukia laikas, kai, pasak A. Sekmoko, paaiškės – kapituliuos Lietuva prieš Baltarusiją ar ne. Prezidentas G. Nausėda, eksperto įsitikinimu, įeis į istoriją, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims.
Laukia išbandymai kyšiais
Prieš kelis mėnesius susikūrusio sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę atstovai jau ne kartą kritikavo šalies prezidentą ir visą Lietuvos valdžią dėl nepakankamai aštrios politikos Baltarusijos atžvilgiu.
Politikų ir ekspertų nuomone Lietuva privalo išstoti iš Vienos konvencijos, nes civilinės branduolinės žalos atlyginimo likdama ten negaus. Taip pat manoma, kad baltarusiška elektra Lietuvoje kelią skinsis kyšiais.
Vienas iš sąjūdžio atstovų, profesorius Vytautas Landsbergis, kiek anksčiau yra pareiškęs, kad praėjus tiek metų, vieningos pozicijos dėl Astravo mes vis dar neturime.
„Astravo fronte artėjame į tiesioginį susirėmimą su RosBel, tai Rusijos-Baltarusijos sąjunga, kuri nėra formali, bet ji veikia. Rusijos politika naudojasi Baltarusija, kaip priedanga arba atlaidų ožiu, nes jei bus kažkas blogai, bus kalta Baltarusija. <..> Ši konfrontacija yra moralinė ir teisė, tai teisė gyventi saugiai. Ši teisė Lietuvai įžūliai paneigta. Ją turime ginti, kad išlaikytume mūsų elgsenos, mastymo kultūros savarankiškumą. Esame nutarę, nepirkti nešvarios elektros nei tranzito naudos. Laukia nežmoniškas spaudimas ir papirkimai, išmėginimai“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Anot jo, ES iki šiol neišsiaiškino, kas yra Ros-Bel, neprašo atsakymo, kas atsako už Astravą? Nereikalaujama iš Minsko kitokio elgesio, gali būti pritartą net blogam elgesiui, kišami ten visų mūsų pinigai.
„Mūsų pinigai eis nupirkti virvę, kuria būsime pakarti. Baltarusiai nevykdo nacionalinės atsakomybės, nepraneša, kai kas nors nutinka. <..> Lietuvos valdžia taip pat daug ko nedaro, reikia kurti centrinės gynybos nuo Astravo instituciją. Jau dabar. Ypatingai, kai girdime, kad tuoj atveš ir kraus uraną ten, kur nepasiruošta. Reikia valstybinio monitoringo Lietuvoje, fiksuoti, stebėti, skelbti, kas ten vyksta“, – aiškino politikas.
Pasak V. Landsbergio, reikia ruoštis krizei jau dabar, neturėti iliuzijų dėl Baltarusijos ar Astravo statymo kokybės. Ji taip pat pritarė minčiai, kad Lietuva privalo išstoti iš Vieno konvencijos dėl civilinės branduolinės energijos, nes kitaip negaus padorių kompensacijų, jei nutiks nelaimė.
Elektros tikrai nepirksime?
Pernai „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, kalbėdamas apie baltarusiškąją elektrą po Astravo įjungimo, teigė, kad elektros jungtys su Baltarusija bus atjungtos, o prekyba tarp šalių bus neįmanoma. Jis abejojo, kad elektra iš Astravo AE galėtų pasiekti Lietuvą per Latviją ar Suomiją, o jei taip ir įvyktų, tai, jo manymu, menkai paveiktų šalies rinką.
Vos Astravo AE pradės gaminti elektrą, „Litgrid“ nustatys nulinį pralaidumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, todėl komercinis importas iš Baltarusijos nevyks ir Astravo AE pagaminta elektra Lietuvoje nebus prekiaujama. 2018 m. pradėta Ignalinos AE pastotės rekonstrukcija, todėl atjungta pirmoji linija su Baltarusija.
Likusios trys linijos bus atjungtos, kai Baltijos šalys sinchronizuosis su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungs nuo BRELL žiedo. Visgi, kol kas Lietuva priklauso rusiškajam BRELL elektros žiedui.
Tiesa, jei pavyks įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa projektą iki planuotų 2025-ųjų, tada linijos su Baltarusija ir Rusija bus atjungtos. Tačiau tai reiškia, kad baltarusiškos elektros klausimas Lietuvoje dar bent penkerius metus bus pakibęs ore.
Grėsmių nacionaliniams saugumui vertinimo ataskaitoje Astravas taip pat minėtas ne kartą. Tai, pasak ekspertų ir žvalgų, kelia politinę, ekonominę ir gamtinę grėsmę, o prošvaisčių Astravo projekte nesimato ir, regis, klimpstama į vis gilesnę pelkę. Astravo AE veiklą turėtų pradėti jau netrukus.
Arti ir pavojinga
Įvairių ekspertų teigimu, jei Astrave įvyktų didelė avarija, tai pajustų Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Seismologiškai šis regionas nėra aktyvus, bet žemės drebėjimų – būta. Tarkime, 1987 metais vos 10 kilometrų nuo Astravo aikštelės įvyko net du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus pagal Richterio skalę. Pasirinkta Astravo elektrinės vieta taip pat reiškia, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo.
Astrave jau yra vykęs ne vienas incidentas, vien 2016 metais jų buvo bent 6. Skelbiama, kad didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo šio branduolinio objekto.
Ši vadinamoji aktyvi apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse. Planą parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jis sukurtas atsižvelgiant į nepalankiausias incidento elektrinėje aplinkybes – avarijos dydį ir nepalankias oro sąlygas.
Dokumente taip pat numatyta šimto kilometrų nuo Astravo AE prevencinė apsaugos zona, kur avarijos atveju būtų imamasi kitų atsargumo priemonių. Planu įtvirtinamos nuostatos, apibrėžiančios gyventojų apsaugos organizavimą ir vykdymą, valstybės ir savivaldybių atstovų funkcijas, visuomenės perspėjimo ir informavimo tvarką.
Gyventojų evakuacija Astravo jėgainės avarijos atvejų kainuotų iki 20 mln. eurų. Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos elektrinės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
