JAV žiniasklaida prieš kelias dienas paskelbė, kad prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui karių kontingentą Vokietijoje sumažinti 9,5 tūkst. karių.
Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 34,5 tūkst. karių. Anot pranešimų, taip pat bus nustatyta sąlyga, kad Vokietijoje bet kuriuo metu laikomų JAV karių skaičius negali būti didesnis nei 25 tūkst.
Šis skaičius, apimantis tiek nuolat laikomus, tiek rotuojamus karius, būtų perpus mažesnis nei iki dabar. Oficialieji Pentagono šaltiniai šios žiniasklaidos informacijos nepaneigė ir nepatvirtino.
Karių keliai nežinomi
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad nerimauti dėl karių išvedimo neturėtume. Esą situacija yra kontroliuojama, o Lietuva ir Lenkija turėtų užsiimti ne kuo kitu, o lobizmu ir taip siekti pritraukti JAV karius arčiau savo sienų.
„Kyla klausimas, kur iš Vokietijos atitraukti kariai keliaus. Jei jie keliaus į Lenkiją, o tam reikia papildomų investicijų iš JAV ir Lenkijos pusių, tai galima sakyti, kad NATO ir JAV atgrasymo pajėgumai sustiprėtų, nes atsidurtų arčiau potencialaus priešininko. Jei svarstytume apie galimą Rusijos invaziją.
Visgi, jei šie kariai bus parsiųsti atgal į JAV ar kitus pasaulio regionus, tarkime, pietryčių Aziją, tai NATO pajėgos Europoje susilpnėtų. Yra manančių, kad tas išvedimas paskatins Vokietiją skirti daugiau pinigų gynybai, bet abejotina. Vokietija yra patvirtinusi savo išlaidų didinimą iki 2024 metų, o ir rinkimai jau kitąmet, tai ir planai gali keistis. Taigi, sprendimas nėra vienareikšmis“, – sakė karo akademijos dėstytojas.
Pasak jo, į JAV karių išvedimo procedūras gali įsitraukti ir JAV kongresas, gynybos sekretorius. Jų pozicijos gali būti svarbios, neleisiančios prezidentui priimti vienasmenių sprendimų. Jau yra buvę, kad JAV Kongresas išsako tvirtą poziciją dėl karių išvedimo iš vieno ar kito regiono.
Specialistas taip pat įsitikinęs, kad geri santykiai tarp JAV ir Lenkijos galimai paskatintų D. Trumpą perkelti dalį karių į šią Lietuvos kaimynę. Tai, pasak G. Česnako, būtų pozicijų sustiprinimas svarstant apie Baltijos šalių gynybą. Atgrasymo pajėgumai pažeidžiamiausioje NATO dalyje būtų sustiprinti.
Kol kas nerimauti nėra pagrindo, įsitikinęs karo akademijos dėstytojas, anot jo, svarbiausia dabar – sužinoti, kur vyks kariai.
„Lenkija ir Baltijos šalys gali užsiimti tam tikru lobizmu Vašingtone, dėl iškeliamų karių iš Vokietijos. Galima prašyti jų perdislokavimo į Lenkiją ar net nedidelės dalies kontingento – Baltijos šalyse“, – svarstė G. Česnakas.
Rusijai gali atrišti rankas?
Visgi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė nebuvo tokia optimistiška, anot jos, karių perstumdymas nestabiliame pasaulyje prideda tik dar daugiau nestabilumo ir siunčia dviprasmišką žinutę Rusijai.
„JAV blaškymasis yra negeras dalykas. Žinoma, reiktų pirmiausia žiūrėti į JAV prezidento požiūrį į užsienio politiką. Jei tavęs [D. Trumpo], nekritikuoja, su juo draugauja ir iš JAV perka, tai ir karius dislokuoti galima, o štai tradiciniai susitarimai ir aljansai tarsi nebeturi vertės.
Dar viena svarbi detalė, kad kariai, buvę Vokietijoje, buvo įskaičiuoti į NATO karinį balansą, o į saugumo politiką mes žiūrime per balansavimo prizmę. Taigi, dabar tuos karius patrauks, o ar juos dislokuos Lenkijoje – nežinia, jei ir taip, neaišku, kada tai nutiks“, – sakė M. Šešelgytė.
Anot jos, regione gali imti tvyroti neužtikrintumas, o tai – pavojinga, nes atgrasymo politika remiasi psichologija, žinia, kad Rusija bijos pulti, nes nesusilauks atsako. Kokia žinia dabar perduodama Rusijai, klausė politikos mokslų specialistė.
„Bijau, kad Rusija gali pamanyti, kad tokiomis neužtikrintumo sąlygomis gali būti atrištos rankos“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos institucijų rami reakcija į žinią apie išvedamus karius yra „diplomatinis klausimas“ ir Lietuvos užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos negali rodyti savo nepasitenkinimo JAV vykdoma politika šiuo klausimu.
Ramu ir prognozuojama?
Tiesa, Lietuvos institucijos nepervertina dalinio karių išvedimo iš Vokietijos fakto, tiek URM, tiek KAM žiniasklaidą tikino, kad JAV buvimas regione auga, o karių judėjimas Europoje yra dažnas ir nestebinantis dalykas.
Karių sumažinimas Vokietijoje, įsitikinę politikai, neturėtų paveikti JAV karinių įsipareigojimų Europai ar Baltijos šalims.
URM ministras Linas Linkevičius savaitės pradžioje LRT pabrėžė, kad svarbu „nedramatizuoti“ JAV sprendimo, nes amerikiečių buvimas regione auga. Ministro sakė, kad Lietuva sveikintų iš Vokietijos išvestų karių dislokavimą Lenkijoje. Nors konkrečios informacijos, kur bus perdislokuoti amerikiečių kariai ir nėra.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat yra sakęs, kad amerikiečių kariai Lenkijoje būtų itin pozityvus reiškinys. Lenkija šiemet gynybai ketina skirti 2,1 proc. nuo savo BVP, o tai, lyginant su Vokietija, yra procentaliai daugiau.
Praeitą vasarą buvo sukirsta rankomis dėl papildomo amerikiečių karių iš Vokietijos į Lenkiją perkėlimo, bet nuolatinės amerikiečių bazės šalyje dar teks palaukti.
