REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą. 

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą. 

REKLAMA

Tai, kad Vasario 16-oji gali virsti kuo kitu, nei esame pratę matyti, kalbama jau senokai. Tai vienur, tai kitur girdisi raginimai švilpti, baubti ar kitaip gadinti šventę, mindyti jau tradicija tapusius pasisakymus. Politologai, istorikai – vieningi, tai visų žmonių šventė, kuri yra apie valstybę, ne apie Vyriausybę, kuri atėjo ir vėl išeis. Todėl švęsti reikia oriai, gerbiant save ir kitus. 

Premjerė Ingrida Šimonytė, duodama interviu dieną prieš šventę, sakė, kad savo nuomonę demokratinėje valstybėje reikšti gali kiekvienas gyventojas, tačiau bandymas šaukti ir neleisti kalbėti iš tikrųjų tik rodo žmonių nepagarbą sau.

REKLAMA
REKLAMA

O štai Vytautas Landsbergis, kurio kalbą iš Signatarų namų balkono grasina nušvilpti protestuotojai, tikino to visai nebijantis. Jis prisipažino, kad tokiems žmonėms jaus širdyje užuojautą, o pasakyti vistiek pasakys tai, ką norės. 

REKLAMA

Žmonės protestuoja, nes nenori suprasti 

Politologas Saulius Spurga sako, kad Vasario 16-oji yra viena svarbiausių datų mūsų istorijoje ir ji, kaip ir kitos datos, tokios, kaip Sausio 13-oji ar Kovo 11-oji, turėtų vienyti, o ne skaldyti. 

„Žinoma, esame demokratinė valstybė ir kiekvienas gali reikšti laisvai savo mintis, bet svarbiausias principas neįžeisti kitų žmonių jausmų. Tai siekiamybė. Jei dalis visuomenės nenori to suprasti ir nori sugadinti šventę, tai jie gali pasirinkti kitą datą ir kitą vietą. O valstybės pareigūnai turi atlikti savo darbą ir užtikrinti, kad šventė praeitų oriai ir garbingai, visiems paliktų gerą įspūdį“, – sakė politologas. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, akivaizdu, kad prieš Vyriausybės politiką protestuojantys žmonės naudojasi proga sutikti premjerę ar V. Landsbergį viešoje vietoje ir jiems pareikšti savo nepritarimą. Visgi geriau būtų, pasak S. Spurgos, paieškoti kitų progų ir vietų, o šią dieną pakilti aukščiau savo nesutarimų. 

„Ši diena nėra susijusi su tuo, mes patenkinti ar nepatenkinti savo Vyriausybe. Jos ateina ir išeina, bet valstybė lieka. Tai data, kuri verčia susimąstyti apie didesnę perspektyvą ir nekelti šios dienos erzelio ir nepasitenkinimo, kaip svarbiausio prioriteto“, – sakė politologas, patvirtinęs, kad deja dalis žmonių to nesupranta. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurie reaguoja emocijomis, į tokius dar galima apeliuoti, su jais kalbėti. Bet dalis žmonių tiesiog nenori suprasti, turi kitų tikslų, interesų. Savo asmeninių ar kokių visai mums nežinomų. Aš manau, kad dalis žmonių nuoširdžiai mano, kad elgiasi gerai. Bet kitiems jokie paaiškinimai ir argumentai tiesiog negalioja.

Tai reikia tą suprasti. Kai sakoma, kad Seimas, Vyriausybė neveda su tauta dialogo, aš su tuo sutinku, jo trūksta, bet supraskime ir tai, kad yra dalis žmonių su kuriais nesusikalbėsi. Nesvarbu, kas ir ką kalbėtų, jie bus nusiteikę maištingai. Neaišku, kokie tai žmonės ir jų interesai, bet taip yra, jie nusiteikę maištingai“, – sakė S. Spurga. 

REKLAMA

Vasario 16-ąją ir tarpukariu šventė ne visi

Vasario 16-osios šventimas tarpukario Lietuvoje buvo itin svarbus, bet būta ir akibrokštų, ne visi žmonės vienodai džiaugėsi ta diena, pasakoja istorikas Saulius Kaubrys. 

„Vasario 16-oji yra nepaprastai reikšminga mūsų valstybės istorijai. Reikšminga dar ir tuo, kad susiklostė tęstinumo tradicija. Ir tai vienas iš didžiausių šios dienos įdirbių, nes ta diena buvo švenčiama ir po to, kai praradome nepriklausomybę. Ir tai bene svarbiausias dalykas, šios šventės tęstinumas, kuris įgavo naujas formas praėjus daugiau, nei 50 metų. Ši šventė skatina mūsų patriotizmą“, – sakė istorikas. 

REKLAMA

Anot jo, Vasario 16-oji diena skambiausiai buvo švenčiama proginėmis datomis, tada, kai Lietuvos Respublikai sukako 10 metų ir kai švęstas 20-metis. Svarbu paminėti, kad nepriklausomybės pradžioje Lietuva neatrodė taip, kaip dabar.

Mums dar nepriklausė Klaipėdos kraštas, buvome praradę Vilnių. Tiesa, Klaipėdos krašte jau 1920 metais švęsta Vasario 16-oji, nors pats kraštas Lietuvai atiteko tik 1923 metais. Jau atgavus Klaipėdos kraštą jame buvo surengtas iškilmingas priėmimas nepriklausomybės proga. 

S. Kaubrys pasakoja, kad Vasario 16-oji tarpukariu taip pat buvo nedarbo diena. Visur būdavo papuošta, iškabintos tautinės vėliavos. Tiesa, jos kabėjo daugiau prie valstybinių įstaigų, privatūs žmonės vėliavas kabindavo rečiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors ir buvo nedarbo diena, Klaipėdos krašto vokiečiai prekybininkai – dirbdavo. Tame krašte į šią šventę žiūrėjo kiek atsainiai, o nuo 1933 metų, kai Vokietijoje į valdžią atėjo nacionalsocialistai, Klaipėdos krašte atsirado vis daugiau nepasitenkinimo, nenoro kartu švęsti. 

„Matome iš magistrato atstovų šaltą požiūrį, žinoma, nelojalumo rodyti viešai negalėjo, renginiuose dalyvaudavo. Buvo bandymų ir prisigerinti tam regionui, Antanas Smetona švęsdamas valstybės jubiliejų buvo suteikęs 300 Klaipėdos krašto nusikaltėlių amnestiją“, – pasakojo istorikas. 

Visgi šiame krašte per vasario 16-ąją pasitaikė ir vėliavų išniekinimo, nepasitenkinimo rodymo, demonstracijų. Situaciją ten, ypatingai prieš prarandant Klaipėdos kraštą, nuolat sekė Lietuvos valstybės saugumo departamentas. 

REKLAMA

Kaune būta ir paradų, ir balių

Žinoma, didžiausios ir gražiausios šventės vyko Kaune. Paskubomis suręstame Karo muziejuje jau 1921 metais vyko iškilmingas minėjimas. Languose būdavo gėlės, papuošimai, vėliavos, kunigaikščių portretai, politikų nuotraukos. Valstybės pastatai būdavo iliuminuoti, įspūdingai papuošti. 

Kaune vykdavo paradas, lėktuvų praskridimai, artilerijų salvės. Švęsti pradėdavo iš vakaro, būdavo rodomas koks nors garsus spektaklis, kur susirinkdavo visas politinis elitas. Kitą dieną vykdavo pamaldos ir paradas. Įvairios organizacijos, pradedant skautais ir baigiant geležinkeliečiais švęsdavo eitynėse, organizuodavo arkų ir vartų statymą eitynėse.

REKLAMA

Mažesniuose miesteliuose švęsdavo kukliau, bet scenarijus būdavo toks pat: pamaldos ir paradas, mitingas. Štai Šiauliuose 1926 metais šventės proga Liaudies namuose buvo rodomas kinas, berods „Vilius Telis“. Ir už šį akibrokštą gauta bauda, nes įstatymas draudė pirmąją Gavėnios savaitė rodyti filmus. 

Vilniuje Vasario 16-osios nešvęsdavo. Pirmą ir vienintelį kartą ši diena buvo švęsta 1940 metais. Tada prie Signatarų namų buvo prikalta lentelė, kad šiame name buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Prezidentas A. Smetona tą kartą į Vilnių nevyko, vyko premjeras Antanas Merkys, kuris pasakė kalbą. Likęs namie A. Smetona savo sveikinimo kalbą transliavo per radiją. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norėjo keisti šventės datą

Istorikas pasakojo, kad tai, jog mes nepriklausomybės dieną švenčiame būtent vasario viduryje, nereiškia, kad taip buvo visada. Būta pastangų tą dieną perkelti į šiltesnį laiką, tarkime į gegužę ar net rugpjūtį.

„Štai 1924 metais šventimas buvo perkeltas į gegužės 15 dieną, tai yra į Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Buvo motyvuota, kad švęsti vasarį per šaltą. O 1929 metais mėginta perkelti Vasario 16-ąją šventimą į rugpjūčio 15 dieną, bet tokios intensijos švęsti šiltesniu oru – neprigijo“, – pasakojo istorikas. 

Būta ir liūdnų nutikimų. Per Vasario 16-ąją 1927 metais mirė patriarchas Jonas Basanavičius, o 1930 metais būta tiek renginių minint Vytauto Didžiojo mirties metines, kad Vasario 16-oji visiškai nublanko.

REKLAMA

Šventės programa:

9 val. Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių signatarų atminimas.

11.30 val. J. Basanavičiaus aikštėje prasidės interaktyvi TV diskusija apie Vasario 16-osios reikšmę dabartinėje Lietuvoje.

Nuo 11.30 iki 13.50 val. Signatarų namai, VU Didysis kiemas, Konstantino Sirvydo skveras ir Jono Basanavičiaus aikštė bus užpildyta pokalbiais, muzika ir atvira pamoka apie Lietuvą, nepriklausomybę bei laisvę švęsti ir džiaugtis. 

13 val. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme prasidės Vasario 16-ajai skirta atvira šventinė pamoka „Švęsti Lietuvą“, kurioje vyks žinomų Lietuvos istorikų debatų dvikova ir muzikos atlikėjų pasirodymai, skambės žinomų Lietuvos ir pasaulio žmonių video sveikinimai Lietuvai.

REKLAMA

Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų tradiciškai bus iškeltos trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vėliavų pakėlimo ceremonija, skambės Lietuvos Respublikos Prezidento šventinė kalba.

12.30 val. vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos Šv. Mišios Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilikoje.

14 val. Vilniaus Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks Vasario 16-osios minėjimas – „Signatarų balkonas“.

Nuo 18 val. Vilniaus Gedimino prospekte (nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės) vėl suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.

18.30 val. virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai išskirtinis, modernių technologijų pagalba sukurtas Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų (pasirodymas gali būti atšauktas dėl prastų oro sąlygų).

Kodel policija tapo pagrindine vasario 16 d sventes organizuotoja ir globeja paaiskinkit man durnam
valdžia galėjo aiškiai nurodyti : šiemet Vasario 16 švęs tik policija, kitiems draudžiama ! Ir būtų tokia tvarka ...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų