B. Wallesas, kalbėdams NATO viešajame forume aiškino, kad viena iš svarbiausių sąlygų bet kokiai šaliai norint prisijungti prie NATO yra konfliktų nebuvimas. Pasak jo, NATO neturi prisiimti norinčios prisijungti šalies konflikto. Tai jis pasakė, atsakinėdamas į klausimą apie Ukrainą ir jos viltis greitai tapti NATO nare.
„Mes suprantame, NATO tuoj bus 32 šalys, kurios remia Ukrainą, bet ne tik jos, yra ir daugiau remiančių. Vakar dienos komunikate buvo aptarta platesnė koncepciją, dabar jau nebėra to „ar“ Ukraina prisijungs. Dabar tiesiog yra laiko klausimas. Aš suprantu prezidento Zelenskio nekantrumą, bet vis tiek to „ar“ nebėra. Ir kai tai atsitiks, kai Ukraina taps NATO nare <...> kitos šalys daug investavo į Ukrainos karių parengimą“, – sakė jis.
Paklaustas ar tai, kad Ukraina dabar tikrai nebus priimta į Ukrainą nepaskatins Rusijos elgtis agresyviau, jis atsakė, kad Rusijai neturi itin didelės veiksmų laisvės, nors ir norėtų, kad kiti galvotų atvirkščiai.
„Jie nori užsibarikaduoti Kryme, tačiau visai neseniai per žinias buvo reportažai, kad reikia sudaryti tvarkaraštį, kas vyksta Ukrainoje. Rusijai moka labai brangiai norėdama išlaikyti savo pozicijas Ukrainoje. Prisimename Prigožino žygį į Maskvą, o ir resursų Rusija dabar turi mažiau. Todėl nemanau, kad rusai turi prabangą tiesiog sėdėti užsikasę gynybiniuose apkasuose.
Aš nemanau, kad dabar Kremliaus protai yra įsijungę į racionalią diskusiją, nemanau, kad galime suprasti, kad yra jų galvose. <...> Taip, Rusija gali perkrauti savo karo pramonę, amunicijos gamybą. Mes turime likti optimistiški, mat Ukrainos neįvertino daugelis nuo pat pirmos dienos. Ukraina yra gerokai stipresnė nei mes visi galvojome. Manau, kad jiems reikia duoti laiko ir tęsti savo paramą, jie puikiai susitvarkys. Rusija tai jaučia“, – kalbėjo B. Wallece'as.
Svarstydamas apie žadamas „saugumo garantijas“ Ukrainai, jis tikino, kad tos garantijos yra daugiasluoksnės.
„Ir tai, kaip Ukraina turi ginti savo teritorijas, tiek iš oro, tiek pasienyje, tai mūsų įnašas į tai tikrai bus stiprus“, – tikino B. Wallece'as.
Paklaustas apie JAV sprendimą perduoti kasetinius sprogmenis Ukrainai ir tokio sprendimo kontraversiją, B. Wallesas atsakė, kad taip, žiūrint iš karinės perspektyvos, Ukrainai reikia amunicijos, kad apsigintų.
„Kasetiniai sprogmenys yra sukurti tokiems tikslams. Jau kariuomenės yra naudojusios tuos sprogmenis, kaip ir bet kokius kitus. Jei pas jus įsiveržia priešas, jūs turite teisę gintis. Visgi yra susitarimai, nesu teisės specialistas, bet jei sudaroma sutartis ir tokia amunicija yra naudojama teisėtai, manau, kad dėl to tada spręsti turėtų JAV (kuri žada perduoti tokius sprogmenis). Yra karo konvencijos, kur numatyta, kaip turi būti naudojami kariniai ginklai. Bet jei toks susitarimas nėra sudaromas, mes galime tik pasiūlyti, padėti ar kažką panašaus padaryti. Taip pat Ukrainai jau yra suteikta tikrai daug ginklų, visi tam pritars“, – vardijo gynybos sekretorius.
Anot jo, kai kalbame apie Ukrainą, tai reikia suprasti, kad tai – užsitęsęs ir vilkinimas konfliktas. Kiekviena valstybė sprendžia, kaip ji tvarkosi tuos klausimus.
„JAV gali spręsti vienaip, o mums dar klausimas dėl gamybos ir kaip tuos ginklus pristatyti į Ukrainą. <...> Manau, kad tas iššūkis (amunicijos ir ginkluotės stygiaus) yra bendras. Žinoma, kad kiekviena valstybė sprendžia atitinkamai, kaip užpildyti spragas. Mes galime tiekti kasetinius sprogmenis, jei jie yra reikalingi. <...>
Nes jei mes neturime tam tikro inventoriaus tam tikru metu, tai mes nepasieksime tam tikrų tikslų. Šiuo metu mes matome, su kokiais iššūkiais susiduria Ukraina ginkluotės prasme ir turime priimti atitinkamus sprendimus. Ir jei negalime naudotis kasetine ginkluote, reikia rasti kitą sprendimą, kitą ginkluotę“, – kalbėjo B. Wallece'as.
Pokalbiui pakrypus link branduolinės ginkluotės ir jos dislokavimo Baltarusijoje britų gynybos sekretorius tikino, kad ne tik britai, amerikiečiai ir prancūzai, bet ir indai su kinais rusams gana tiesiogiai yra pasakę, ką galvoja apie branduolinius grasinimus. Tai, pasak jo, turėjo efektą.
„Kalbant apie Baltarusiją, tai įdomu būtų sužinoti, kad apie tai mano Baltarusijos vadovas. Jis juk supranta, kad tai – rusų branduolinis ginklas Baltarusijos teritorijoje. Nežinau, kokią sprendimo galią jis turi. Tai kelia susirūpinimą. Taip, Jungtinė Karalystė yra branduolinė valstybė, apie tai daug diskutuojama.
Taigi, turime kalbėti su savo visuomene, kad jie suprastų, kokia yra reali grėsmė. Putinas mums priminė apie branduolinio atgrasymo priemonių vertybę. <...> Ką mes galime padaryti? Priminti savo piliečiams, Aljanso piliečiams, kad esame už branduolinį atgrasymą, bet imsimės visų veiksmų, kad atremtume branduolinę grėsmę iš Baltarusijos“, – sakė B. Wallece'as.
Paklaustas ar matė ženklų, kurie reikštų, kad branduolinio ginklo dislokavimas jau prasidėjo, jis tikino, kad matė pranešimą, kurį, matyt matė visi.
„Ten buvo pranešta, kad Putinas pareiškė esą ginklai jau išvyko ar ruošiasi išvykti. Na, Putinas turi melagio reputaciją“, – sakė B. Wallece'as.
Paklaustas, kaip reaguotų, jei kaip branduolinis ginklas būtų panaudota Zaporižės atominė elektrinė, jis sakė, kad tokie dalykai jau yra ne vienos šalies reikalas.
„Žinome jo (Putino) reputaciją, žinome Rusijos padarytus karo nusikaltimus, įsiveržimus į kitas šalis, kankinimus. <...> Mes matome, kaip Rusija dezinformuoja dėl įvairių dalykų, kai atmeta kaltinamus, jie tiesiog pasirodo, kokie yra po savo kauke. <...> Branduolinė jėga nėra vienos šalies atsakomybė, tai tarptautinės bendruomenės dalykas. Tai svarbu TATENA ir kitiems.
Paklaustas kada visgi Ukraina galės prisijungti prie NATO jis pareiškė, kad tai turėtų įvykti artimiausioje ateityje, kai baigsis karas.
„Aš nenoriu komentuoti suverenių šalių sprendimų, dėl to, kaip jos sprendžia savo gynybos klausimus. <...> Bet mes esame apsisprendę padėti laimėti jai šį karą. Aš negaliu atsukti laiko atgal, jei Ukraina turėtų laiko mašiną, tai pakeistų įvykius. Bet atsimenate, Putinas vieno vizito metu pasakė, kad Rusija yra tokia, kokia yra. Bet pažiūrėkime, kur jie yra dabar.
Buvo vienas susitikimas gal kokiais 2000 metais, kur Putinas yra pasakęs, kad gal ir Rusija kada nors prisijungs prie NATO. Matome, koks jis buvo ir koks jis yra dabar, jis ir pažeidė Budapešto susitarimą. Nemanau, kad reiktų sakyti, jog šiame NATO viršūnių susitikime neva abejojama, kad reiktų suteikti paramą Ukrainai. Tai yra garantija“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius.
Tiesa, Didžiosios Britanijos spauda šiandien paskelbė, kad B. Wallece'as britų žurnalistams Vilniuje sakė, jog ukrainiečiai galėtų būti dėkingesni už tai, ką gauna: „Norime to ar nenorime, žmonės nori matyti dėkingumą“.
„Mano patarimas ukrainiečiams...jūs įtikinate šalis atsisakyti savo atsargų. Ir taip, šis karas yra kilnus karas, ir taip, mes matome jį taip, kaip jūs. Matome, kad kariaujate ne tik už save, bet ir už mūsų laisvę. <...> Tačiau kartais reikia įtikinti įstatymų leidėjus Amerikoje. Turite įtikinti abejojančius kitų šalių politikus, kad verta, ir jie už tai kažką gaus. Ar jums tai patinka, ar ne, tokia yra tikrovė“, – B. Wallece'ą. citavo britų spauda.
