Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Laida yra sudaryta iš dviejų dalių, pirmosios dalies metu kalbama apie sveikų žmonių mitybą, antroje – esant ligai ar sveikstant.
Pirmiausia gydytoja atkreipia dėmesį, kad sveikas žmogus turėtų labai atsakingai žiūrėti į savo mitybos įpročius. E. Gavelienė sako pastebėjusi, kad kalbant apie mitybos režimą, sportą ir tai, kas jau ne vieną dešimtmetį medikų yra rekomenduojama kaip sveikos gyvensenos receptas, vis dažniau imama dvejoti.
„Dabar darosi madinga mokslą neigti, bet tai į gerą nenuves. Aš remiuosi mokslu ir mokslas šiandien sako: per dieną mes turime gauti tam tikrą maistinių medžiagų ir energijos kiekį. Kad mes galėtume tai pasiekti per vieną valgymą – praktiškai neįmanoma, nes mūsų virškinimo traktas nėra tam pritaikytas. Moters skrandžio tūris komfortiškai talpina 0,5 litro, vyro – maždaug 0,7 litro suvartojamo maisto ar skysčių vienu kartu. Į tokį maisto tūrį mes nesudėsime vienu kartu visų dienos maistinių medžiagų ir visos įvairovės, kuri turėtų būti, jeigu dar turėsime omenyje skaidulines medžiagas“, – pastebi E. Gavelienė.
Gydytoja sako, kai kalbama apie mitybos režimą, su juo eksperimentuojantys žmonės dažnai sako atsisakantys pusryčių, bet ne vakarienės. To priežastis, ko gero, netinkamas suvokimas, kas yra pusryčiai.
Gydytoja paaiškina, kad pirmasis dienos valgymas – pusryčiai – turėtų būti per kelias pirmas valandas nuo tada, kai atsibunda žmogaus organizmas, anksčiau jų gali ir nesinorėti.
„Pirmasis dienos valgymas duoda tonusą viskam: mūsų virškinimo sistemai, protui, netgi ir emocijai. Šiandien yra suskaičiuota, kad sveikas žmogus gali valgyti 3 ar 4 kartus per dieną ir to pakaktų, kad jis gautų visas reikiamas maistines medžiagas ir kalorijas. Jeigu turime išsekusį žmogų, ar po operacijos, sergantį lėtinėmis, virškinimo sistemos ligomis, valgymų skaičius didėja. Ir pasakymas, kad aš turiu valgyti dažnai po nedaug dažniausiai yra atėjęs iš tam tikrų sutrikimų varginamo žmogaus “, – atkreipia dėmesį ji.
Antroji laidos dalis yra skirta pokalbiui apie raumenų masės mažėjimą vyresniame amžiuje ar po traumų. Kas yra sarkopenija ir kaip gali pasireikšti baltymų trūkumas vyresniame amžiuje?
Raumeninis audinys yra visur, tad natūralu, kad jam nykstant vyresnio amžiaus žmogus gali tapti silpnesnis, darosi sunkiau vaikščioti ar lipti laiptais, gali dažniau kristi, dėl to patirti traumų, o ilgiau gulint lovoje raumenų masė nyksta dar sparčiau. Vis tik, nyksta ne tik rankų ar kojų raumenys.
„Ir širdyje yra raumeninio audinio, ir žarnyno sienelėse yra raumens, taigi, raumuo yra labai svarbus mūsų organizmui. Bet taip jau gamtos lemta, kad maždaug nuo 30-ies metų prasideda procesas, kuris vadinasi sarkopenija, tai yra natūralus raumenyno nykimas. Kas dešimtmetį šis procesas vis labiau intensyvėja, bet tai galima valdyti. Vienas iš galimų pasirinkimų – užtikrinti visavertį racioną baltymų atžvilgiu“, – atkreipia dėmesį E. Gavelienė.
Gydytoja paaiškina, kad per kiekvieną valgymą žmogus turėtų gauti baltymų: per pusryčius, pietus ir vakarienę. Kitas svarbus aspektas – adekvatus fizinis krūvis. Ji pabrėžia, kad kalbant apie ligonius – itin svarbu išvengti sarkopenijos.
„Liesosios kūno masės mažėjimas dažniausia yra tiesioginis prognostinis rodiklis, kuris lemia, kiek gyvens žmogus, sergantis onkologine liga, kaip jis sveiks po tam tikrų sveikatos sutrikimų. Nevalingas kūno masės mažėjimas onkologiniams pacientams dažniausiai ir vyksta liesosios kūno masės sąskaita. Raumenyno išsaugojimas turi sulaukti ypatingo dėmesio“, – dėsto gydytoja.
Pašnekovė paaiškina, kad kartais vyresnio amžiaus žmonėms yra sunku suvalgyti maistą, kuriame gausu baltymų, todėl pirmiausia siūlo pasižiūrėti į patiekalų konsistenciją.
„Ieškant formų nereikia bijoti pasinaudoti ir tuo, ką mes turime išsivysčiusiose šalyse, tai gali būti atitinkami baltymų papildai, specialios paskirties maisto produktai, ir, suradę tinkamą formą, duosime didžiulę naudą žmogui“, – mano ji.
Gydytoja paaiškina, kodėl ligoniai dažniau rizikuoja prarasti būtiną liesąją raumenų masę. To priežastis – po ligos ar patyrus traumą pirmiausia organizmas naudoja būtent šią raumenų dalį, nes iš jos kūnui pavyksta greičiausiai gauti reikiamas kalorijas.
„Mūsų tikslas yra užtikrinti tinkamą kalorijų ir baltymų kiekį, kad tai nevyktų“, – pabrėžia ji.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Laidos metu kalbėta šiomis temomis:
00:00 Temos ir pašnekovės pristatymas
Pirmoji laidos dalis
00:25 Raumenų ir riebalų kiekiai kūne: kiek ir kokių audinių reikia žmogui
03:12 Ką reiškia tam tikrų organų suriebėjimas ir kaip tai sustabdyti?
08:55 Ar tiesa, kad turintys daugiau raumenų žmonės gali ir daugiau valgyti, turi greitesnę medžiagų apykaitą?
11:55 Ar būtina valgyti laikantis režimo?
14:00 Kodėl labiau norisi atsisakyti pusryčių, bet ne vakarienės? Kada turėtų būti pirmasis dienos valgymas?
16:25 Kodėl vaikams, kurie valgo pusryčius, moksluose sekasi geriau ir kaip susijęs pusryčių valgymas su širdies ir kraujagyslių ligomis?
Antroji laidos dalis. Antrąją laidos dalį remia „Fresubin“.
18:15 Raumenų masės netekimas – kaip galima šį procesą stabdyti?
20:57 Kalbant apie ligonius itin svarbu išvengti sarkopenijos, gydytoja paaiškina, kodėl
22:40 Kaip galima atstatyti žmogaus prarastą liesąją raumenų masę
25:10 Kai vyresnio amžiaus žmonėms sunku suvalgyti baltymais turtingą maistą, pirmiausia siūloma pasižiūrėti į konsistenciją
28:10 Svorio mažėjimas gali vykti įvairiai – gydytoja paaiškina, kokie galimi scenarijai ligos atveju
30:00 Liesoji raumenų masė turi būti palaikoma nuolat ir tai nereiškia specialiai auginamų rankų ar kojų raumenų
32:30 Naudinga žinoti: kai svoris mažėja, visada mažėja ir riebalinis, ir raumeninis audinys
