Spaudos konferencijoje pasienyje jis prasitarė, kad yra skiriamos visos priemonės, jog būtų galima apsisaugoti nuo tikėtinų provokacijų. Jam pritarė ir Lietuvos prezidentas, pasakęs, kad dalis kovotojų jau priartėjo prie sienos Gardino srityje.
„Jų yra apie 4 tūkst. Baltarusijos teritorijoje. Pagal gautą informaciją iš pono prezidento (Nausėdos) – galbūt net šiek tiek daugiau. Tačiau mes turime žinoti, kad Baltarusijos teritorijoje, pagal duomenimis, kuriuos gauname iš mūsų sąjungininkų amerikiečių, yra būtent keli tūkstančiai „Wagner“ narių“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
Lietuvos prezidentas savo ruožtu sakė, kad jis su Lenkijos premjeru palygino turimus duomenis apie „Wagner“ kovotojų skaičių, apsikeitė kita svarbia informacija.
„Palyginome duomenis, jie yra labai panašūs. Baltarusijos teritorijoje dislokuotų „Wagner“ kovotojų skaičius viršija 4 tūkst. arba yra artimas tam skaičiui. Dalis kovotojų yra priartėję prie mūsų sienos, užėmę padėtį Gardino srityje. Ši padėtis yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. Mes ėmėmės priemonių. <...> Kilus maištui ir sužinojus, kad yra planų dislokuoti „Wagner“ Baltarusijoje, sustiprinome sienos apsaugą, priėmėme atnaujintus sienos priedangos planus“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Pasak Lenkijos premjero M. Morawieckio, Rusija, pasitelkdama „Wagner“ samdinius testuoja Lenkijos bei sąjungininkų reakciją.
„Wagner“ yra ypatingai grėsminga. Grupės padaliniai yra permetami į NATO rytinį flangą tam, kad destabilizuotų jį. Tai yra realios grėsmės, kurios yra patvirtintos mūsų sąjungininkų“, – sakė premjeras.
Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori „sukurti chaosą“ ir taip destabilizuoti situaciją Lenkijoje ir Lietuvoje.
„Wagnerio grupės nariai gali būti panaudoti tam, kad neteisėtus migrantus stumtų iš Baltarusijos teritorijos į Lenkiją <...>. Gali persirengti, kad neteisėtų migrantų pavidalu pasiektų Lenkijos teritoriją ir kitas rytų flango šalis“, – potencialias grėsmes vardino M. Morawieckis.
Reikia būti pasiruošus uždaryti sieną
Lenkijoje viešintis prezidentas G. Nausėda spaudos konferencijos metu taip pat pareiškė, kad Vilnius, Varšuva ir Ryga turi būti pasiruošusios kartu uždaryti sieną su Baltarusija, jei dėl „Wagner“ samdinių saugumo situacija blogėtų.
„Turime dirbti kartu, turime ne tik imtis priemonių nacionaliniu mastu, bet turime turėti labai aiškius algoritmus, ką darysime, jei situacija taptų dar komplikuotesnė, įskaitant ir galimą sienos uždarymą su Baltarusija“, –sakė šalies vadovas.
„Bet tai turėtų būti daroma koordinuotu būdu tarp Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos“, – pridūrė jis, Suvalkų krašte susitikęs su Lenkijos premjeru.
Jis pridūrė, kad sienos uždarymas būtų kraštutinė priemonė, bet – efektyvi. Žurnalistams komentuodamas situaciją G. Nausėda pabrėžė, kad privalu su kaimynais susitarti, kaip bus veikiama, koordinuotis.
„Wagner“ kovotojai gali padėti ir nelegaliems migrantams kirsti sieną, premjeras minėjo apie tam tikras pastangas gadinti sieną.<...> Tokių pavienių pastangų matome ir Lietuvoje, tačiau jos nėra įgavusios reguliaraus pobūdžio. Bet mano nuomonė paprasta, jei galime pasirengti iš anksto, privalome tai padaryti“, – žurnalistams sakė G. Nausėda, pabrėždamas, kad situacija yra rimta.
Jis pridūrė, kad labai svarbu, jog sienos apsaugos tarnyba glaudžiai bendradarbiautų su kariuomene.
„Tai kaip jungtinių pajėgų egzistavimas tam, kad atremtumę bet kokias galinčias kilti grėsmes. Šiaip esame padarę nemažai infrastruktūros darbų, kad visa siena palei Baltarusijos teritoriją būtų apsaugota tinkamiau. Žinoma, ją galima gadinti, galima ir toliau rengti provokacijas, bet tai daryti jau bus sudėtingiau.
Antras dalykas, turime turėti aiškų algoritmą, kaip kariuomenė ateis į pastiprinimą sienos apsaugos tarnybai tuo atveju, jei kiltų veiksmai iš Baltarusijos pusės. <...> Pagrindo abejoti mūsų gebėjimais artemti provokacijas, šiuo metu nėra. Kas svarbu paminėti, kad turime keistis infirmacija tarpusavyje, tarp partnerių“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad „Wagner“ kovotojų dislokacija Baltarusijoje dar nesibaigė, eina kalbos, jog ten jų bus iki 10 tūkst.
Pasak prezidento, tai – rimta jėga, „o ne berniokai be patirties“.
Lietuvos vadovas taip pat tvirtino, kad nepaisant planuojamo Švedijos prisijungimo prie NATO, vadinamasis Suvalkų koridorius išlieka Rusijos ir Baltarusijos provokacijos taikiniu.
„Kai kas diskutuoja, kad NATO viršūnių susitikime pasiektas susitarimas dėl būsimos Švedijos narystės keičia geopolitinę situaciją, o strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja. Aš tikrai nesutinku su tokiu požiūriu ir manau, kad Suvalkų koridorius lieka galimu tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lankosi Suvalkų koridoriuje
Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, Suvalkų krašte, kur susitinka su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
„Susitikime prezidentas su Lenkijos ministru pirmininku aptars saugumo situaciją pasienyje su Baltarusija, sukarintų „Wagner“ grupuočių įsitvirtinimo Baltarusijoje keliamas grėsmes ir pasirengimą jas atremti“, – pranešė Prezidentūra.
Savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių buvo priartėję prie Suvalkų koridoriaus. Anot jo, dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje „padėtis tampa dar pavojingesnė“. Šalies gynybos ministerija taip pat pranešė, kad du Baltarusijos sraigtasparniai antradienį pažeidė Lenkijos oro erdvę ties rytine siena.
G. Nausėda šią savaitę sakė, kad „Wagner“ įsikūrimas netoli Lietuvos sienos sukuria pernelyg didelę pagundą samdiniams „nepanaudoti savo buvimo įvairioms provokacijoms“.
Lenkijos pareigūnai yra užsiminę apie galimybę išvis uždaryti sieną su Baltarusija.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra vienas aktualiausių klausimų.
