Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.
VTG sekretorius, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys žurnalistams po posėdžio sakė, kad Vyriausybės paprašyta „drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti (...) dėl 2025 metų vasario datos kaip paskutinės datos, kada mes sinchronizuojamės“.
„Iki tolei reikės atlikti tam tikrus veiksmus, tai reiškia 2024 metų rugpjūčio mėnesį paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties ir kitus techninius ir kitokio pobūdžio veiksmus“, – po posėdžio sakė K. Budrys.
Anot jo, apsvarstyta ir tikimybė, kad tokio susitarimo nepavyks pasiekti.
„Taip pat apsvarstyta, kas ir kokių veiksmų turėtume imtis, jeigu artimiausiu metu <...> jeigu nepavyktų tokio raštiško susitarimo pasiekti“, – kalbėjo K. Budrys.
Energetikos ministras Dainius Kreivys po VGT posėdžio pareiškė, kad Lietuva yra pasiruošusi, bet Baltijos šalių vienybė svarbi, todėl bus siekiama kartu atsijungti nuo BRELL 2025 vasarį.
„Lietuva yra padariusi savo namų darbus, esame pasirengę sinchronizuotis, tačiau Baltijos šalių vienybė mums svarbi, mūsų kaimynai išreiškė aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025 pradžioje. <...> Tokiu atveju, mes norėtume ir turėtume pasirašyti susitarimą dėl konkrečių veiksmų, kurie būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais. Yra aptarti ir alternatyvūs scenarijai“, – sakė D. Kreivys, pabrėžęs, kad susitarimas su latviais ir estais turėtų būti pasirašytas rugpjūčio mėnesį.
Ministras pridūrė, kad reikalui esant Lietuva nuo BRELL galėtų atsijungti, kad ir šiandien.
„Mes esame pasirengę, net jei šiandien būtume atjungti, būtume sujungti su kontinentinės Europos tinklais, darbas padarytas, tiek operatoriaus, tiek ministerijos“, – sakė jis, patikinęs, kad ne techninės kliūtys, o politinė valia lemia kitų dviejų Baltijos valstybių norą kiek atidėti atsijungimą. Esą yra padarytos studijos, kurios rodo pasiruošimo lygį.
Klausimą dėl BRELL aptars ir premjerė
Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį taip pat aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija.
Energetikos viceministro Albino Zananavičiaus teigimu, sprendžiant dėl sinchronizavimo su Europa svarstomi įvairūs variantai – tarp jų ir vienašališkas Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties.
Pasak užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės dėl ankstesnio pasitraukimo iš BRELL sistemos neturi poveikio Lietuvos diplomatiniams santykiams su Latvija ir Estija.
Dabar Lietuvai siekiant anksčiau nei sutarta – jau 2024 metų vasarį – atsijungti nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos (BRELL), sprendimas dėl to turi būti būti priimtas rugpjūtį. Estijai ir Latvijai delsiant, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusį pirmadienį sakė, kad vienai Lietuvai to padaryti nepavyks.
Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras praėjusią savaitę pareiškė, jog atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Europa. Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas dar šiemet.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“.
Birželio viduryje Seimas priėmė teisines sąlygas greitesniam Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa – 2024-ųjų pirmoje pusėje – sudarančias įstatymų pataisas.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
