vgt

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, bus aptartas oro gynybos stiprinimas. Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, bus apžvelgta dronų įskridimų į Lietuvos ir kaimyninių šalių oro erdvę sukelta saugumo situacija Lietuvoje bei regione, aptartas integruotos oro erdvės gynybos sistemos tolesnis diegimas. Oro erdvės pažeidimai Lietuvoje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai į šalies teritoriją įskrenda kariniai dronai.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje yra orientuotas į laisvos ir saugios laivybos užtikrinimą strategiškai svarbiame pasaulinės prekybos maršrute, sako premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.  „Dabartinė situacija regione kelia rizikų pasaulinei prekybai ir ekonominiam stabilumui, todėl svarbu veikti kartu su partneriais“, – Eltai nurodė I. Dobrovolskas.

Valstybės gynimo taryba (VGT), apsvarsčiusi krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje, pritarė šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai šiame sąsiauryje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva iš Jungtinių Valstijų gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, ir teiks šį siūlymą Valstybės gynimo tarybai (VGT). „Esame gavę pasiūlymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos, ketinu netrukus teikti šį pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.

Metines veiklos ataskaitas Valstybės gynimo taryboje (VGT) pristačiusios mūsų šalies žvalgybos institucijos nurodė, kad karinis konfliktas nėra neišvengiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Išklausėme Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) metines veiklos ataskaitas. Jų pagrindinė mintis yra ta, kad karinis konfliktas nėra neišvengiamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketina apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Prezidentas nurodė, kad situacija keičiasi labai sparčiai. „Artimųjų Rytų situacija lieka įtempta.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame ketinama apžvelgti įvykius Artimuosiuose Rytuose bei jų įtaką pasaulio ir Baltijos regiono saugumui. Susitikime taip pat bus pristatytos Baltijos gynybos linijos stiprinimo priemonės.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei pristatytą strategiją sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT), ją galutinai turės patvirtinti Seimas. „Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimas yra nuoseklus atsakas į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir augančias grėsmes, hibridines atakas“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Inga Ruginienė.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. „Priimtas sprendimas dėl pritarimo brigados dydžio mokymams skirto Kapčiamiesčio poligono steigimui Lazdijų savivaldybėje“, – žurnalistams po VGT  posėdžio teigė D. Matulionis.

Pirmadienį įvyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriam vadovavo prezidentas Gitanas Nausėda. Posėdžio metu aptarta kontrabandinių balionų situacija, poligonų ir kiti klausimai. Tačiau konkrečios priemonės, kaip stabdyti iš Baltarusijos skriejančius balionus, neįvardytos, nors tą žadėjo pats prezidentas.

Į Lietuvą toliau plūstant kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos, galimos atsako priemonės į šią hibridinę ataką bus svarstomos gruodį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasulionis.  „Situacija dėl hibridinės Baltarusijos atakos buvo aptarta šį mėnesį vykusiame VGT posėdyje.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus per artimiausius trejus metus Lietuvoje sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog dėl to kiti valstybės saugumo sistemos prioritetai nenukentės.  „Kiti prioritetai nenukentės. Mes turime labai aiškius prioritetus. Juos galima galbūt šiek tiek padėlioti laike, bet būtent oro gynyba yra viena iš prioritetinių mūsų sričių.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.  Prezidentūros teigimu, posėdyje bus svarstomi siūlymai dėl oro erdvės gynybos pritaikymo kovai su dronų keliama grėsme, pristatyta nacionalinės divizijos projekto eiga.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Toks susitikimas numatytas oficialioje šalies vadovo darbotvarkėje. Anksčiau rugsėjį šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sakė, kad artimiausiame VGT posėdyje turėtų būti priimti sprendimai dėl papildomo finansavimo antidroninių priemonių įsigijimui.

Lietuva ketina įsigyti tris Brazilijos įmonės „Embraer“ gaminamus karinius transporto lėktuvus, trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė krašto apsaugos ministrė. „Krašto apsaugos ministerija prisijungs prie derybų dėl naujos kartos karinių transporto orlaivių įsigijimo“, – žurnalistams sakė Dovilė Šakalienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT), po kurio pareiškė, kad artėjančios Rusijos karinės pratybos „Zapad“ nėra netikėtos, tačiau bus padidinto dėmesio zonoje bei kiekviena detalė bus sekama, todėl gyventojams nėra ko nerimauti. „Esame pasirengę bet kokio pobūdžio netikėtumams, bet dar kartą kartoju – žmonėms nėra jokio pagrindo nerimauti.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą (VGT). Kaip BNS nurodė šalies vadovo atstovas Frederikas Jansonas, bus aptariama saugumo situacija regione, karinės infrastruktūros plėtra. BNS rašė, kad pastarąjį kartą VGT posėdžiavo balandį. Tuomet sutarta siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių. Birželį VGT posėdžiaus likus savaitei iki NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

Valstybės gynybos tarybai (VGT) raginant didinti profesinės tarnybos karių skaičių iki maždaug 20 tūkst., konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sveikina tokį žingsnį ir tikina, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo ruožtu sieks šį procesą pagreitinti. „Aš sveikinu šitą sprendimą. Aišku, ambicija galėtų būti didesnė, bet suprantu, kad tai nėra lengvas uždavinys – būtent didinti profesionalių karių skaičių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Prezidentūros teigimu, susitikimo metu bus apžvelgta bendra saugumo situacija regione, svarstomi siūlymai dėl principinės kariuomenės struktūros. Pastarąjį kartą taryba buvo sušaukta vasario pabaigoje. Tuomet vykusiame posėdyje bus aptartos galimos grėsmės kritinei infrastruktūrai, rizikos suvaldymo būdai ir priemonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą (VGT). Kaip BNS informavo Prezidentūra, VGT posėdyje bus apžvelgta bendra saugumo situacija regione, svarstomi siūlymai dėl principinės kariuomenės struktūros. Kaip skelbė BNS, penktadienį, po susitikimo su šalies politikais, G. Nausėda teigė matantis poreikį įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.

Lietuvai papildomų saugumo grėsmių, kurios verstų greitinti anksčiau priimtus sprendimus dėl šalies gynybos, nėra, pareiškė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais mėnesiais pilotus klaidinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla prieš Ukrainą, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.

Valstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį renkasi į posėdį, aptars bendrą saugumo situaciją, galimas grėsmes kritinei infrastruktūrai, šios rizikos suvaldymo būdus ir priemones. Vasario viduryje premjero vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pasigirdo įvairių vertinimų. Opozicija tikina, kad VGT nepakankamai informavo apie tokį sprendimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie teiginai – nepagrįsti. Apie tai, ar Lietuva sugebės didnti finansavimą gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ atsako ministras K. Budrys.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairiausių vertinimų. Vieni palaikė, kiti tvirtino, jog tai nerealu, o dar kiti teigė, kad pinigų gynybai gauti turės padėti eurokomisaras Andrius Kubilius. Pats eurokomisaras tvirtina, kad Valstybės gynybos taryboje priimtas sprendimas – ambicingas ir įgyvendinamas.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį šiuos ambicingus tikslus vertins posėdžiausiantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas. „Išleistas „plakatinis“ pareiškimas, bet nėra nei pasiūlymų konkrečių, nei kitų dalykų.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), dalis Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų sako pritariantys sprendimui, bet štai Algirdą Sysą stebina, jog prezidentas nori didinti išlaidas, o mokesčių – ne.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, jog nuo ateinančių iki 2030 metų gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina stiprinti tolimojo smūgio galimybes. „Labai svarbu yra kur mes tuos pinigus investuosim.

Kitą savaitę bus šaukiamas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Apie tai, jog sausio 17 d. posėdžiaus VGT, „Žinių radijui“ užsiminė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, aptardama tolimesnes perspektyvas dėl gynybos finansavimo. „Dabar kaip tik ruošiamės Valstybės gynimo tarybos posėdžiui. Iš esmės sakyčiau, kad po posėdžio matysime tikslesnį planą, kaip mes judėsime toliau.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, iki 2030 metų Lietuvai siekiant suformuoti kariuomenės diviziją, gynybai kasmet nepakaktų skirti 3,5–4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, šis klausimas bus aptariamas sausį susirinksiančioje Valstybės gynimo taryboje (VGT). „Sausio mėnesį bus kviečiama VGT.

 Esant dabartinėms gynybos pramonės sąlygoms ir resursams Lietuva iki 2030 metų nesukurs divizijos, apie tai Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas. „Konstatuota, kad 2030 metais sąlygoms nekintant mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Antradienį Valstybės gynimo taryba (VGT) davė žalią šviesą tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimui. Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketinama diskutuoti dėl tankų įsigijimo. Kaip praneša Prezidentūra, VGT nariai posėdyje svarstys Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir stiprinimo klausimus, apžvelgs planus aprūpinti kariuomenės diviziją tankais ir pėstininkų kovos mašinomis. Taip pat bus įvertintas visuotinės gynybos koordinavimo ir mobilizacijos sistemos patikrinimas, svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo aspektai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį parėmė ketinimus karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „VGT nariai pritarė, kad artimiausių trejų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama kariniam ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė, nei 0,25 proc. nuo BVP arba kas sudarytų šiandien dienos skaičiais skaičiuojant – 190 mln.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Kaip praneša Prezidentūra, VGT nariai posėdyje susipažins su karinės paramos Ukrainai teikimo situacija ir tolimesnės paramos planais. Taip pat susitikimo metu bus vertinamos mokymams ir poligonams tinkamos teritorijas, bus svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimai. Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Prezidentui pirmadienį šaukiant Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl dronų pajėgumų vystymo, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas teigia, kad šalies dronų pramonė galėtų gaminti daugiau, jeigu gautų didelių užsakymų. „Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje ketinama aptarti ne tik šalies gynybos pramonės plėtrą, bet ir dronų įsigijimo iš Lietuvos įmonių galimybes, jų integraciją Lietuvos kariuomenėje, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Tomas Godliauskas. „Šiandien klausimą turime VGT, kur tikimės apžvelgti, kaip yra vystoma ir kaip planuojama dronų plėtra ir integracija Lietuvos kariuomenėje, kaip ji sąveikauja su Lietuvos gynybos pramone. Taip pat viena iš svarbių sričių – įsigijimai.

Viešoje erdvėje diskutuojant, ar racionalu skirti kelis milijardus eurų tankų įsigijimui, tam tikrų nesutarimų dėl šio klausimo detalių yra ir tarp konservatorių lyderių.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Į Vilnių sugužėjo kone 1900 ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Dėl sunkinamų ūkininkavimo sąlygų valdžią keikiantys žemdirbiai ir miško savininkai sustatė savo techniką po Seimo ir vyriausybės langais. Protestuotojams pajudėjus link VIlniaus, vyriausybė ėmė žadėti naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams. Žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti  didžiausią pasaulyje naftos dujų akcizą.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė ir Valstybės gynimo tarybai (VGT) išsiuntė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją. „Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Jo metu VGT nariai susipažins su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstys principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Aptars divizijos kūrimą VGT tai pat vertins galimus finansinius ir ekonominius modelius pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimams.