vgt

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlys Valstybės gynimo tarybai (VGT) priimti sprendimą dėl dronų pajėgumų vystymo kariuomenėje. „NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį patvirtino Valstybės gynybos planą, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Kaip BNS penktadienį nurodė Prezidentūra, šalies pareigūnai aptars Valstybės gynybos planą, kuris įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“. Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja G. Nausėda.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariai buvo informuoti apie tai, kad galimybių papildomai skolintis gynybai kitų metų biudžete nebus, atsakydama į prezidento patarėjo priekaištus sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad lauks oficialių institucijų atsakymų į pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai (VGT) spręsti dėl pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios tarptautinės sutarties. Taip jis kalbėjo daliai politikų reiškiant abejones dėl pasitraukimo iš konvencijos. „Norėčiau gauti vis dėlto oficialius atsakymus su argumentais“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras, paklaustas, ar po kritikos ketina atsitraukti nuo siūlymo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetų pirmininkai remia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus svarstyti pasitraukimą iš kasetinę amunicija draudžiančios konvencijos. Pasak parlamentarų, Lietuva savo kariniame arsenale privalo turėti visas priemones, galinčias padėti atremti agresorių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti dėl pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Politikės teigimu, poreikio tai aptarinėti VGT formate nėra. „Tai, viso labo, diskusija.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot jo, ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų galėti naudoti ir Lietuva.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako informavęs Valstybės gynimo tarybą (VGT), jog viešai praneš apie planus pirkti vokiškų tankų. „Iš karto pasakiau, kad tas dalykas negali būti kaip nors įslaptintas, nes tai tiesiog neatitiktų įstatymų“, – žurnalistams ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje sakė jos vadovas. „Įsivaizduokite, atsirastų ta informacija apie mūsų ketinimus užsienio žiniasklaidoje. Tada visi atsisuktų, pasižiūrėtų – tai kodėl jūs nuslėpėte?“ – teigė jis.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Valstybės gynimo taryba posėdyje svarstė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją.  Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako nenorintis vertinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo perduoti Ukrainai tik artilerijos amunicijos, bet ne prašytų vokiškų haubicų ar vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų. Jis pabrėžė, kad svarbiausia šiuose sprendimuose yra vieninga politikų, karinės vadovybės pozicija.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Tarybai pirmininkaujančio prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad per posėdį bus aptarta „saugumo situacija regione, paramos Ukrainai priemonės“. Apie VGT posėdį šalies vadovas vadovas praėjusią savaitę paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją jo šalyje.

Visuotinės karo prievolės klausimas bus aptartas Valstybės gynimo taryboje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, modelis turėtų atitikti Lietuvos infrastruktūros galimybes. „Dėl šaukimo mes tikrai apsvarstysime šį klausimą Valstybės gynimo taryboje. Manau, kad mūsų visuotinis šaukimas turi derėti su mūsų galimybėmis, mūsų infrastruktūra“, – Marijampolėje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentūra toliau atmeta galimybę šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl koronaviruso vakcinos pirkimų, kaip to prašo Vyriausybė. Premjerui Sauliui Skverneliui penktadienį pareiškus, jog jis vis dar laukia prezidento Gitano Nausėdos atsakymo į jo prašymą rengti pasitarimą valstybės ir gynybos vadovų formatu, G. Nausėdos patarėjas pakartojo, kad to daryti neketinama.

Valstybės gynimo taryba (VGT) ketvirtadienį aptarė Lietuvos pasienyje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) rizikas ir sutarė stiprinti civilinės saugos aspektus, užtikrinti nesaugios elektros nepatekimą į Baltijos šalių rinkas. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad Lietuva privalo būti pasiruošusi grėsmėms, nors dabar yra pasirengimo planai, jie turi būti įgyvendinami praktiškai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. „VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo uždaram Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi strateginiai šalies nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai. VGT pritarė Vyriausybės pateiktam atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuriame atsižvelgta į saugumo aplinkos ir užsienio politikos pokyčius bei naujas grėsmes. VGT taip pat patvirtino grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šalinimo ir mažinimo 2011-2012 m. prioritetus.