REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad nauji Aljanso gynybos planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Jis taip pat tikina, kad nors Rusija garsiai kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir branduolinės doktrinos pakeitimą, NATO tikrų rusų judesių dar nemato. Bet Rusija yra akylai stebima. 

REKLAMA

„NATO jau dabar turi planus ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos centimetrui. Mes juos atnaujiname, kad jie būtų detalesni ir konkretesni ir atspindėtų naują saugumo realybę“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad nepaisant Rusijos grasinimų ir kalbų apie branduolinės doktrinos pakeitimą, realių veiksmų Aljansas nemato. Nors, pasak J. Stoltenbergo, stebima akylai. NATO taip pat yra branduolinis Aljansas, bet kol Rusija nekeičia savo branduolinės doktrinos, analogiškų veiksmų nesiima ir NATO. 

REKLAMA
REKLAMA

„Sekame ką daro Rusija, kol kas didesnių pasikeitimų nematėme, kad tai keistų mūsų situaciją ar įtakotų pasikeitimus pas mus“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie atnaujintus gynybos planus Baltijos regionui, jis pridūrė, kad taip, išties, dabar planai modernizuojamai ir kuriami tam, kad atspindėtų pasikeitusią saugumo situaciją. 

REKLAMA

„Vilniaus NATO viršūnių susitikime tikiuosi, kad sąjungininkai sutiks su naujais planais. <...> Šie planai svarbus dėl mūsų galimybių apsiginti, taip pat sutarus dėl planų, turėsime sutarti ir dėl galimybių skirti tam tikrus gynybinius resursus jiems“, – sakė J. Stoltenbergas, patikinęs, kad skirtingos NATO valstybės gali skirtingą ginkluotę, laivus ar lėktuvus skirti bendriems gynybos planams, bet dėl to reiks susitarti. Jis taip pat pabrėžė, kad NATO gina visą aljanso teritoriją, nėra jokių išimčių.

„Padidinome NATO karių buvima Lietuvoje. Ir ne tik sausumoje, bet ir jūroje, ore. Turime daugiau galimybių ore ir jūroje šiuo metu, daugiau pajėgumų, o Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO dar labiau padidins mūsų galimybės apsiginti, ypatingai jūroje. Taip pat, jei reikia, mes greitai galime padidinti savo buvimą čia“, – sakė jis, pabrėžęs, kad pavojaus NATO vadovybė Aljanso šalims šiuo metu nemato, bet pritarė, kad tai gali pasikeisti.

REKLAMA
REKLAMA

NATO generalinis sekretorius taip pat pranešė, kad birželį atvyks į Lietuvą stebėti šaliai priskirtos Vokietijos brigados karinių pratybų.

„Rengs pratybas Lietuvoje vėliau šiais metais, birželį, ir aš dalyvausiu tose pratybose“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Jis pabrėžė, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus daug kalbama apie gynybos finansavimą, poreikį skirti 2 proc. nuo BVP gynybai, tai, pasak jo, bus ne finansavimo lubos, bet grindys. Anot jo, tai turėtų pakeisti kalbėjimo apie finansavimą toną, padaryti tokias kalbas realiomis. 

O kalbėdamas apie oro gynybą, kas šiuo metu yra viena silpniausių Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, gynybos vietų, J. Stoltenbergas sakė, kad šiuo metu yra itin didelis žemės, vandens ir oro technologijų ir sistemų kiekis, kuris yra pasiruošęs stoti į kovą oro atakos atveju. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime didelį kiekį oro, jūros ir žemės sistemų, skirtų oro gynybai. Štai Slovakijoje ir Lenkijoje turime vokiškas „Patriot“ sistemas, „Nasams“ ir prancuziškų sistemų yra Estijoje ir Latvijoje, Rumunijoje, dar JAV „Patriot“ yra Lenkijoje“, – vardijo NATO vadovas, paaiškinęs, kad pagrintinė NATO paskirtinis yra ne kovoti, bet atbaidyti nuo konflikto ir Aljansui tai sekėsi puikiai visus 75 metus.

Jis pripažino, kad NATO treniruojasi apginti Suvalkų koridorių ir darė tai visada, dar iki Suomijai tampant Aljanso nare. Bet žinoma, pasak NATO generalinio sekretoriaus, Šiaurės šalių pajėgumai labai padidina apginamumą. 

REKLAMA

„Suomija investuoja į naikintuvus, Norvegija taip pat. Dar mes turime Daniją, Švediją. Iš viso NATO Šiaurės šalys turi 250 modernių naikintuvų, o kur dar laivai. Ir visa tai yra arti Baltijos šalių“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Lietuvos ambasadorius prie NATO: gynybos planai palankūs Lietuvai

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, NATO tobulina gynybos planus Baltijos šalims, jie bus palankūs mums. NATO parengė atnaujintus Baltijos šalių gynybos planus ir neseniai pristatė visų Aljanso valstybių atstovams, tai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis. 

Pasak ambasadoriaus, gynybos planai yra pateikti ir apie juos diskutuojama. „Jie tikrai bus palankūs rytinio flango apginamumui. Labai tikiuosi, kad jie bus politiškai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti. Bet reikės šiek tiek laiko su jų įgyvendinimu. Dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje jie bus tvirtinami. Vyksta diskusija, aš taip įsivaizduoju, kad po gynybos ministrų susitikimo, kuris vyks birželio mėnesį, turėtų būti galutinai aišku. Bet pačioje Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijoje bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO. 

REKLAMA

Jis tikino, kad kol kas tvirtai dėl kitų svarbių klausimų nėra nieko sutarta, bet pradėjus judėti link deklaracijos, jau matoma, kad kalbama apie gynybą ir atgrąsimą, taigi, reikalai juda teigiama linkme.

„Dėl dviejų procentų gynybai, tai mes norėtume, kad tai būtų ne lubos, bet grindys. Dėl to yra diskutuojama, tikiuosi sprendimai bus priimti ir mes turėsime Vilniaus įsipareigojimą dėl gynybos“, – sakė ambasadorius, pridūręs, kad klausimas dėl Ukrainos statuso NATO yra sudėtingas, bet tikimasi, kad bus parengtas jiems palankus paketas.

„Diskusija tik prasidėjusi, nuomonių yra įvairių, jūs mūsų poziciją žinote, ji aiški. Bandysime daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų arčiau NATO“, – sakė D. Matulionis, pabrėžęs, kad Ukraina turėtų būti laipsniškai įtraukta į NATO.  Tai, pasak jo, šiuo metu yra sudėtingiausias klausimas, nes taktiniais sumetimais šalys turi skirtingas nuomones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos ambasadorius prie NATO taip pat patikino, kad Lietuva irgi turės įdėti savo indelį į NATO gynybos katilą, ji jau dabar tai daro sparčiai modernizuodama savo karines pajėgas. Jis paaiškino, kad apie gynybos planus ir kitas jų detales viešai daug kalbėti negali, nes tai – nėra viešas klausimas.

„Galiu tik pasakyti, kad NATO vyriausiasis karinių pajėgų vadas gaus įgaliojimus tam atvejui, jei vyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę bet kurioje vietoje. Su visa Aljanso pajėgų struktūra, ne tik sausumos, bet ir jūros, oro pajėgomis. <...> Yra daug klausimų, kurie turi būti sutvarkyti iki galo tam, kad vėl grįžtume prie veiksmingos kolektyvinės gynybos, kuri pastaruoju metu buvo mažiau akcentuojama“, – kalbėjo D. Matulionis, patikinęs, kad ir gynybos pramonei bus skiriamas didelis dėmesys.

REKLAMA

Situacija rodo, kad to, pasak ambasadoriaus, reikia. Bus siekiama vystyti naujas technologijas, Vilniuje, greičiausiai, bus paskelbta apie NATO inovacijų fondo steigimą, jo darbo pradžią.  Na, o NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo šiandienos vizijas Kijyve, beje, pirmas toks, pasak D. Matulionio, reiškia, kad Aljansas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti tiek politinių, tiek praktinių dalykų.  Vakar interviu metu prezidento patarėjas Kęstutis Budys taip pat sakė, kad šiuos planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo.

„Šie planai pirmą sykį bus tokie detalūs. Tai bus operacinio lygmens planai. Taigi bus galima kalbėti apie konkrečiai priskirtas pajėgas, kurios vykdys sumanymus ir užduotis mūsų regione, ko anksčiau nėra buvę. Tai yra visiškai kitas kokybinis lygmuo nei anksčiau turėti planai, kurie dabar jau yra aktyvuoti“, – „15min“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys.

Anksčiau buvo laikomasi požiūrio, kad užpuolus Rusijai Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Dabar NATO nori būti pasirengusi iškart duoti atkirtį, nurodo portalas. NATO ėmėsi priemonių dar labiau stiprinti Aljanso rytinio sparno saugumą po Rusijos invazijos Ukrainoje pernai vasarį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų