gynybos planai

NATO atvirai ragina ruoštis karui su Rusija, o Lietuva laukia vokiečių brigados, didina šauktinių skaičių, perka tankus, kuria diviziją ir ruošiasi visuotiniam šaukimui, nors net tam neturi pinigų. Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.

Lietuvos politikams paskelbus apie didžiulius planus stiprinti mūsų gynybą ir saugumą, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas šiuos užmojus mala į miltus. Generolas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai aiški žinutė, kurią vokiečiai siunčia Putinui.

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau ...

Paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau ...

Vilniuje susitikę NATO gynybos ministrai sutarė siekti naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus įgyvendinti iki metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Diskutuojant apie patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, ministras A. Anušauskas akcentavo jų įgyvendinimo spartą ir reikiamų pajėgumų priskyrimą.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, jie daug detaliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.