Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.
Iš Šri Lankos atvykusi Ineesha Lietuvoje gyvena jau šešerius metus – atvyko studijuoti į universitetą Šiauliuose ir nusprendė pasilikti. Nors mokėsi ekonomikos, dabar ji yra gamybos darbuotoja.
„Man labai patinka Lietuva, čia labai ramu ir taiku. Kitose šalyse galėčiau uždirbti daugiau, bet pasirinkau Lietuvą būtent dėl ramybės“, – pasakoja Ineesha de Silva.
Tiesa, pati pradžia Lietuvoje merginą nuteikė prastokai.
„Tai nutiko pačią pirmą dieną traukinyje. Vienas vyresnis žmogus, galbūt jis buvo išgėręs, pradėjo šaukti „Lietuva lietuviams, tau čia ne vieta“. Bet kiti keleiviai iškvietė policiją ir kitoje stotelėje jį sulaikė. Vietiniai nuramino, kad dauguma lietuvių yra geri“, – sako mergina.
Išvykti iš mūsų šalies Ineesha kol kas neplanuoja. O imigrantų Lietuvoje dabar daugiausia per visus 33 laisvės metus. Jų – jau beveik 7 procentai visų gyventojų, t. y. 196 tūkst. Nors statistiką išaugino nuo karo bėgantys ukrainiečiai (jų Lietuvoje – 85 tūkst.), daugėja ir imigrantų iš tolimų šalių.
„Šiais metais, atidarius išorės paslaugų teikėją, atsirado galimybė atsivežti iš tolimesnių kraštų, todėl pradėjo daugėti Uzbekistano, Kirgistano, Tadžikistano, Kazachstano piliečių. Bet atvyksta ir iš tolimesnių valstybių – Indijos. Dažniausios atvykėlių profesijos – vairuotojai“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Per išorės paslaugų tiekėjus darbo rankų ieško patys darbdaviai.
„Jeigu mes įleisim mažiau nei 15 tūkst., mūsų darbo rinka tiesiai šviesiai degraduos. Nei švietimui, nei medicinai, nei pensijoms, nei kitiems dalykams mes tiesiog neturėsim pinigų. Tokia realija“, – sako Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pasak D. Arlausko, 15 tūkstančių imigrantų reikia kasmet. Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad imigrantai gali kelti grėsmę Lietuvai.
„Šiandien mes dar esam tame etape, kai galime apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ar atsukti kranelius ir tuos procesus paversti nekontroliuojamais, ar atsukinėti ir užsukinėti taip, kad galėtume kontroliuoti“, – teigia L. Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, užsienyje steigiant išorės paslaugų centrus, kuriuose užsieniečiai prašo leidimų laikinai gyventi mūsų šalyje, reikia VSD patikros, kurios dabar nėra. Beje, šią savaitę Vidaus reikalų ministerija atsisakė plano įsivežti Nigerijos, kurioje veikia teroristų grupuotė Boko Haram, piliečių – esą visgi per brangu. Tačiau L. Kasčiūnas sako, kad priežastis yra kita.
„Nigerijos pavyzdys yra tas pavyzdys, kuris nebuvo geras, nes VSD nuomonės nebuvo paklausta“, – sako L. Kasčiūnas.
Imigracijos politiką susirinko svarstyti trys Seimo komitetai.
„Užsienio reikalų ministerija turėtų nustatyti valstybes, kurios artimos mums civilizaciniu ir kitais parametrais ir, pasinaudojant tarptautinėmis kompanijomis, kurios užsiiminėja darbo jėgos pritraukimu, vežtis žmones iš ten. <...> Tos valstybės gali būti Venesuela, Kolumbija“, – teigia Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.
„Katalikiškos šalys, neįsitraukusios į teroristinius tinklus, nežlungančios valstybės ir pan.“, – reikalavimus vardina L. Kasčiūnas.
„Kai sako „Ką, iš Afrikos, taigi ten korupcija, vos ne banditai“, man tai primena tarybinius laikus, kai pamatai gatvėje juodaodį ir visi atsisuka ir žiūri“, – teigia D. Arlauskas.
Darbdavių konfederacijos vadovas aiškina, kad politikai be reikalo gąsdina visuomenę, nors, esant mažam gimstamumui, laisvas darbo vietas esą užpildys tik imigrantai.
„Lietuvoje nėra institucijos, su kuria mes galėtume susėsti ir kalbėtis ne politizuotai, ne per baimes kažkokias, o labai rimtai. Sakyčiau, gal net reikalingas nacionalinis susitarimas“, – sako D. Arlauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė tikina, kad Lietuvai būtina pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Nišinių talentų mums reikia, geras darbo vietas kuriančių talentų ir turime likti atviri, jei norime gerų atlyginimų savo žmonėms“, – sako Aušrinė Armonaitė.
Gatvėje kalbinti žmonės į situaciją žiūri įvairiai – vieni palaiko imigrantus, kiti visgi svetimų kultūrų žmonių įsileisti nenorėtų
„Būtinai, tegul važiuoja, kas tik nori. Tegul dirba, nes mes irgi išvažiuojam toli“, – sako kalbinta vilnietė.
„Gal iš tų musulmonų, iš anų kraštų, gal ne taip“, – teigia kalbintas vyras.
„Religijos ne rodiklis, manau, nuo žmogaus priklauso.“, – sako kitas pašnekovas.
„Labiau, kur aplinkui. Ne iš Afrikos. Kai vaikštai, man atrodo, ir Indijos yra piliečių, ir Azijos šalių“, – teigia praeivis.
Kaip užtikrinti, kad į Lietuvą atvyktų tik grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliantys imigrantai, Seimo komitetai žada svarstyti toliau.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
