raimundas lopata

Atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) apskundė Seimo narį Raimundą Lopatą dėl jo dėmesio viešiesiems pirkimams. Į tai reaguodamas viešai pasisakė ir pats R. Lopata, iškeldamas, jo teigimu, pagrindinį klausimą, kuris dar neišaiškintas.

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, jį ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas.  Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose. „Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Pataisų iniciatoriaus, Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos teigimu, jos leistų efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų.  R. Lopatos teigimu, pataisos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras atliekant supaprastintus pirkimus – būtų  atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas.

Litvinizmas – pseudomokslas, saujelės baltarusių fanatizmas ar reali grėsmė Lietuvai? Sutarimo, panašu, neranda ne tik politikai, bet ir istorikai. Sviatlana Cichanouskaja kartoja, kad pasirodžiusios diskusijos apie litvinizmą yra provokacijos, o Lietuva yra geriausia laisvųjų baltarusių draugė. Tuo metu profesorius Alfredas Bumblauskas ragina lietuvius iš naujo mokytis istorijos ir pripažinti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra ne tik mūsų, bet ir baltarusių valstybė.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkas liberalas Raimundas Lopata iškėlė iniciatyvą suburti tarptautinį pagalbos Armėnijai tinklą, kurio pirmasis susitikimas rengiamas šį ketvirtadienį, rašoma pranešime.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata kritikuoja šalies pareigūnus, dėl kurių veiksmų į Lietuvą nusprendė nebeatvykti Lenkijos delegacija.

Seimo Ateities komitetas pradeda diskusiją, ar būtų prasminga lietuvių kalboje vietovardį „Rusija“ pakeisti į „Maskovija“, pranešė komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Seime – siūlymas kovoti su lietuviškai nekalbančiais pavežėjais, kurie nesugeba susikalbėti su savo klientais. Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata mano, kad užsieniečiai vairuotojai, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba išmokti lietuvių kalbą, arba atsisveikinti su šiuo darbu. Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.

Koalicijos partneriai pritarė sudaryti liberalo Raimundo Lopatos inicijuotą parlamentinio tyrimo komisiją, kuri ištirtų istoriją apie tai, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikrino duomenis apie privačius asmenis. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus sako tikintis Dariaus Jauniškio žodžiais, mat departamentas ne tik turi teisę, bet ir privalo tirti visus kandidatus.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Į Lietuvą keliauja sankcionuojamos baltarusių prekės – tą išsiaiškino baltarusių aktyvistai ir žurnalistai. Paaiškėjo gudri, bet paprasta schema, kaip apgauti mūsų muitininkus. Šią savaitę šie praleido kelis vilkikus į Lietuvą, tačiau juos iš karto sustabdė aktyvistai ir sankcijų apėjimo schemą paaiškino muitinės pareigūnams. Prokurorai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Be to, keli šimtai Lietuvos bendrovių iki šiol pasiliko Rusijos rinkoje ir toliau su ja dirba.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) prašydamas, kad šis tarptautiniu lygiu dėtų visas pastangas uždraudžiant rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Tokį viešą prašymą LTOK penktadienį per spaudos konferenciją Seime išsakė ir Vilniuje viešinti paramedikė iš Ukrainos, Andrejaus Sacharovo premijos laureatė Julija Pajevska-Taira.

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Europos Komisijai pateikus gaires, kurios leido ribotą sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, Lietuva su jomis nenoromis sutiko. Sutiko iš esmės dėl pagrindinių sąjungininkų – JAV ir Vokietijos – siekio neeskaluoti situacijos bent jau šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kuriame Vakarai padeda ukrainiečiams.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata teigė, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda turėtų parodyti lyderystę dėl to, ką reikėtų daryti su Lietuvos verslo atstovais, kurie turi glaudžių ryšių su Rusija.  Savo pastebėjimus apie dabartinę situaciją verslo sferoje R. Lopata išdėstė socialiniame tinkle „Facebook“. „Rusija kaip teroristinė valstybė pripažinta Latvijoje. Apie tai rimtai kalbama ir JAV.

Lietuvos politikai svarsto, kaip priversti šalies verslininkus nustoti dirbti Rusijoje. Institucijos sako, kad iš viso per šimtą milijonų eurų ten investavusios bent 70 Lietuvos įmonių. Anot politikų, negalime leisti verslui susisaistyti su nusikalstamais režimais taip, kad dėl to nenukentėtų mūsų vertybinė užsienio politika. Bet tuo pačiu ieškoma ir išimčių – Vyriausybė tikisi, kad bankai sutiks priimti rusų pinigus už Kaliningrado tranzitą per Lietuvą.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Nuo pirmadienio iš Rusijos į Europos Sąjungą nepraleidžiant kur kas daugiau sankcionuojamų prekių, turėjo paplušėti mūsų muitininkai. Juos apgauti ir į Lietuvą įvažiuoti bandė krūva vilkikų, vežusių draudžiamus krovinius. Parodyti kelią atgal į Rusiją teko ir pėstiesiems, kurie į mūsų šalį bandė atsinešti stipriųjų alkoholinių gėrimų. O gyventojai Kaliningrade jau mato ir augančias kainas.

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, tačiau jau pasigirdo kalbų, kad Europos Komisija (EK) gali nuspręsti atšaukti sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimą.

„Pasiduosim ar laikysimės?“, – tokį klausimą socialiniame tinkle „Facebook“ kelia Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Raimundas Lopata. Jo teigimu, kita savaitė Lietuvos istorijoje gali būti pažymėta kaip „silpnumo faktas“. „Mes žinome, kad Vokietijos reikalavimu Europos Komisija yra paruošusi dokumentą, kuris sukuria precedentą, nes de facto vienintelę Lietuvą traktuoja kaip išskirtinę ES teritoriją, kur Rusija gali turėti specialių interesų, ribojančių Lietuvos suverenitetą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą mūsų šalis nebegali tenkintis vien tik atgrasymu, todėl siekia, kad rytiniame NATO flange būtų dislokuotos stambesnės priešakinės pajėgos, kurios ne tik atliktų atgrasinimo funkciją, bet ir galėtų imtis Aljanso narių gynybos, jeigu vis tik Rusija kada nors nutartų išbandyti NATO šalių įsipareigojimų tvirtumą.

Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai, po susitikimo su politinių partijų atstovais sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata siūlo nustatyti, kad skundai dėl susirinkimų būtų išnagrinėti iki jų numatytos datos. Parlamentaras registravo Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios organizatorius įpareigotų anksčiau pranešti apie planuojamą renginį, tuo pačiu nustatant, kad skundas dėl savivaldybės sprendimo derinant renginį teisme turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas.

Rusija telkia šimtus tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir nukerta, kad NATO turi baigti savo ekspansiją į Rytus. Vakarai į Kremliaus retoriką reaguoja griežtai ir kalba, kad jei Rusiją įsiverš į Ukrainą, bus pasitelktos dar nematytos sankcijos. Ekspertai abejoja, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, jos veiksmuose įžvelgia silpnumą ir tikina, kad tarptautinė politika grįžo į Šaltojo karo logiką.

Sekmadienį įvykusį incidentą, kai Baltarusija nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą ir suėmė opozicionierių, politikai ir ekspertai drąsiai vadina teroristiniu aktu. Jų teigimu, labiausiai tikėtina, kad Baltarusijai bus pritaikytos ekonominės sankcijos ir įspėja, kad tokių netikėtų incidentų galima sulaukti ir ateityje. Pabrėžiama, kad bausti tik A. Lukašenkos režimą nepakaks, spaudimą reikia lygiagrečiai daryti ir Kremliui.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai vadovaus konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip antradienį pranešė Seimas, jis komisijos posėdyje išrinktas balsų dauguma. Pagal Seimo statutą, komisijos pirmininko kandidatūrai dar turi pritarti Seimas.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio taryba šeštadienį baigė reitinguoti kandidatus į Seimą ir patvirtino jų sąrašą. Jo viršuje atsidūrė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dešimtuke toliau rikiuojasi Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, penktoje vietoje – Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Raimundas Lopata su Liberalų sąjūdžiu kandidatuos į Seimą, ketvirtadienį skelbia portalas delfi.lt. „Tiesa. Su Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiu kandidatuosiu į Seimą. Dabar kol kas esu nepartinis. Tačiau ruošiuosi ir rašysiu pareiškimą, nes manau, kad kandidatuoti su partijos vėliava ir nebūti jos nariu nėra sąžininga“, – portalui patvirtino R. Lopata.

Politologas Raimundas Lopata paliko vyriausiojo konsultanto pareigas naujojo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sekretoriate. Čia jis buvo įdarbintas 2015 metais, kai premjeru dirbo socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „R.Lopata premjero sekretoriato vyriausiuoju konsultantu šalių susitarimu nebedirbs nuo gruodžio 27 dienos“, -– BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

 Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Raimundas Lopata įsidarbino Vyriausybėje - jis tapo Ministro pirmininko sekretoriato vyriausiuoju konsultantu. Kaip BNS sakė Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius, iki šiol tokios pareigos neegzistavo, jos įsteigtos šią savaitę. „Tai - ne politinio pasitikėjimo pareigos, jis įdarbintas pagal darbo sutartį“, - nurodė A.Martusevičius.

 Seimo ir Vyriausybės pasyvumas užsienio politikos srityje yra viena iš konstitucinės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos krizės priežasčių, sako politologas Raimundas Lopata. „Lietuva yra unikali šalis, kurios premjerai nevyksta į Briuselį. Kai kam iš šono gali pasirodyti, kad Lietuva tapo prezidentine respublika“, – pažymi R. Lopata.

 Po opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo Rusijos visuomenę, tikėtina, dar labiau sukaustys baimė dėl asmeninio saugumo, kuri didins lojalumą režimui. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba laidos dalyviai. Politologo Raimundo Lopatos teigimu, Vakarai pavėlavo „laiku duoti atgal į snukį Rusijai“ ir klysta jos strategijas bandydami numanyti, remdamiesi vakarietiška logika.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas rodo, kad šalyje nėra galvojama apie tautą ir kaip tai atsilieps valstybei, bet daromas politinis sprendimas. „Rusų nacija į tokias situacijas ne kartą jau buvo papuolusi. Apie ją, rusų naciją, Kremliuje dažniausiai mažai galvodavo“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata. Ir prideda, kad dabartiniu metu iš V. Putino galima tikėtis visko.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius neigia politologo Raimundo Lopatos paskleistą informaciją, neva bendrovė „Lietuvos dujos“ atsisakė pateikti ieškinį Rusijos dujų tiekėjui „Gazprom“ tarptautiniame arbitraže. A.Butkevičius tikina, kad R.Lopata meluoja ir kalba neatsakingai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dėmesio grįžimas prie Europos reikalų – Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuopelnas. „Nesupraskite manęs ciniškai, bet Putiną galima pasveikinti vienu atveju: pagaliau jis sugrąžino JAV į Europą. Tai labai svarbu“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė R. Lopata.

 Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų. Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pataria gyventojams net nepuoselėti iliuzijų, kad galima turėti privatų gyvenimą. Šalies politinį elitą krečiantis „ambasadorių skandalas“ atskleidė liūdną realybę – piliečiai sekami ir šnipinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kuo pareigos aukštesnės, kuo svarbesnis postas, tuo didesnė tikimybė tapti specialiųjų tarnybų taikiniu.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

Politikų, atsakingų už Lietuvos užsienio politiką, veiksmai reaguojant į užsienio valstybių provokaciją, nukreiptą prieš Lietuvos diplomatus, reikalauja Seimo specialiosios komisijos tyrimo. Taip tinklalapiui LRT.lt antradienį tvirtino tarptautinių santykių ekspertas prof. Raimundas Lopata. „Negaliu suprasti, kas verčia dabartinės Vyriausybės atstovus remtis ir legalizuoti neteisėtą, galimai sufalsifikuotą informaciją“, – stebėjosi politologas.

Seimo rinkimai ir naujos Vyriausybės sudarymas įvyks daugiau nei po metų, tačiau jau dabar viešojoje erdvėje spėliojama, kaip įvairioms politinėms partijoms seksis, kaip pasiskirstys politinės jėgos, kas taps naujuoju premjeru ir analizuojama, kuo gi dabartinis premjeras Andrius Kubilius taip neįtinka liaudžiai.

Baltijos agroverslo instituto užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Gyventojų nuomonė apie leidimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje“ parodė, kad leidimą leisti pirkti žemę užsieniečiams palaiko vos 22 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užsieniečių, šeimininkaujančių Lietuvos žemėse, matyti nenori. Taip pasisakė 65 proc. apklausos dalyvių. Tie, kurie leistų užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje, argumentuoja savo nuomonę ekonomine nauda.

Politologas Raimundas Lopata, komentuodamas šalies vadovės sprendimą nedalyvauti Gruzijos nepriklausomybės metinių minėjime, sako, jog Prezidentė „nežino, ką reiškia inauguracijos metu jos pasakyti žodžiai, kad užsienio politika keisis“. Tuo metu politologas Vladas Sirutavičius teigia, jog „minėjime dalyvaus kiti Lietuvos valdžios atstovai, todėl reikėtų vengti kažkokių ypatingų išvadų darymo“. V. Sirutavičius sako nematantis didelės problemos dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės apsisprendimo...

Prieš daugiau nei penkis mėnesius į prezidentūrą pakeliui užsukęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka – vis dar vienintelis iškilmingai sutiktas šalies vadovės svečias Lietuvoje. Galbūt savojo užsienio politikos kelio ieškanti prezidentė aukštų užsienio svečių tiesiog nesugeba pakviesti? O gal nežino ką kviesti? Kas kaltas: D. Grybauskaitės asmenybė, darbo stilius, prasti santykiai su diplomatais, blaškymasis ir improvizacijos užsienio politikoje? „Balsas.

Seimo vadovas Arūnas Valinskas iš prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų išgirdo aiškų raginimą - metas trauktis iš pareigų. Seimo pirmininkas aiškina, kad posto nesilaiko, bet elgiasi priešingai. Vakar rytą parlamento pirmininkas atskubėjo pasikalbėti su prezidente.