Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili. Tiesa, kaip ji keisis, priklausys ir nuo Jemeno husių išpuolių prieš laivus Raudonojoje jūroje.
Dyzelinas už benziną brangesnis jau nuo spalio pradžios, o pastaruoju metu jo kaina aplenkė ne tik 95-os, bet ir 98-os rūšies benziną. Dyzelino kainą augina ir sausio pirmąją padidėjęs akcizas, litrą dyzelino jis ilgainiui turėtų pabranginti penkiais centais.
„Nėra tokių drastiškų šuolių, kaip naftos dujos, kurios dėl akcizo buvo pabrangusios reikšmingai. Degalų kainos ganėtinai stabilios“, – tvirtino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau kur kas smarkiau nerimo signalus dabar siunčia ne lietuviški akcizai, o karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose galimi padariniai Europos ekonomikai. Po Jemeno husių išpuolių prieš laivus Raudonojoje jūroje bei Irano smūgių kaimynėms ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis perspėjo, kad laivyba jau patiria trikdžių, o tai gali kelti energetikos kainas. Lietuvos ekonomistai aiškina, kad tokia tikimybė yra.
„Jeigu mes matysime didesnę geopolitinę eskalaciją, nafta be problemų gali viršyti 100 dolerių už barelį“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dabar naftos kaina rinkose nesiekia 80-ies dolerių už barelį. 90 dolerių už barelį naftos kaina buvo viršijusi spalį, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, bet vėliau kreivė nusileido. Kariniai veiksmai ir husių išpuoliai trukdo išplukdyti naftą Raudonąja jūra.
Tiesa, daug didesni naftos kiekiai iškeliauja iš kitos Saudo Arabijos pusės, o ten kol kas ramu.
„Atsirastų rizika ne Raudonojoje jūroje, bet Hormūzo sąsiauryje, kurio vieną krantą kontroliuoja Iranas – jeigu per ten pradėtų nafta nebekeliauti, atsirastų tikrai didžiulės problemos su kaina“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Paskolų turėtojams – prasti popieriai
Jei naftos kaina staiga šoktų į viršų, tai reikštų ir blogas naujienas paskolų turėtojams.
„Bet koks energetikos kainų augimas tikriausiai būtų signalas Europos Centriniam Bankui, kad palūkanų labai stipriai ir greitai mažinti nereikėtų“, – tvirtino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, kol kas tai tik teoriniai svarstymai.
„Norėčiau pabrėžti, kad tai įvyktų tik tuo atveju, jei įvyktų didelis konfliktas, mes nekalbam apie dabartines mini eskalacijas tarp Irano ir Pakistano“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Kol kas naftos kaina susibalansavusi. Jeigu pažiūrėtume į kokių 10 metų grafiką, galėtume sakyti, kad tai ilgametė mediana“, – tvirtino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas irgi tikina, kad naftos kaina lieka stabili tol, kol rimčiau švaistytis ginklais nesugalvojo Iranas ar Saudo Arabija.
„Naftos produkcijai poveikio nėra, bet jei kuri nors iš pagrindinių naftą išgaunančių valstybių įsitrauktų į konfliktą, tai gali padidinti spaudimą kainoms kilti“, – teigė tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol.
Kaip paveiktų Lietuvos ekonomiką?
Kol kas iššūkis tanklaiviams – ieškoti aplinkkelių.
„Afrikos apiplaukimas kainuoja 10-15 dienų papildomai, tai kaštai, laikas, reikia daugiau laivų. Bet tai nėra tragedija net šiuo atveju, tai išsprendžiamas logistikos klausimas, laikini sutrikimai“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
O jei nafta pabrangtų iki minėtų šimto dolerių už barelį, kaip tai padidintų kainas mūsų degalinėse?
„Toks pabrangimas duotų apie 6-7 ct litro pabrangimą. Ar tai sugriautų Lietuvos ekonomiką? Manau, kad tikrai ne“, – tvirtino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą artimiausiais mėnesiais kroviniai turėtų atplaukti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegijos, taigi, ne Raudonąja jūra. „Orlen Lietuva“ taip pat sako neturinti žinių apie naftos tiekimo sutrikimus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
