Jei artimiausią dešimtmetį karo pašonėje esanti Lietuva savo saugumą nuspręstų stiprinti skolindamasi, tam reikėtų šešių milijardų eurų. O skola turi savo kainą.
„Kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Per dešimties metų laikotarpį vien palūkanų, jei tai būtų skolos finansavimas, pagal dabartinius išankstinius sandorius, mes sumokėtume tiek, kiek užtektų pastatyti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai arba pusę nacionalinės divizijos tankų bataliono įrengti“, – pritarė premjerė Ingrida Šimonytė.
Palyginti, vien šiemet visai valstybės skolai aptarnauti aukštomis palūkanomis Lietuvai kainuos 455 mln. eurų. Kokiais būdais gauti pinigų krašto gynybos poreikiams, premjerė Ingrida Šimonytė į Vyriausybę pasitarti susikvietė pagrindinių politinių partijų, verslo, profsąjungų atstovus.
„Iki 2030 m. visų šitų uždavinių įgyvendinimui mums reikėtų vidutiniškai maždaug 0,7 proc. BVP papildomai, kas dabar numatyta. Vis vien mes kalbame apie 3 proc. finansavimą, žiūrint į ilgąjį laikotarpį“, – sakė I. Šimonytė.
Tikslių siūlymų neįvardino
Garsiausiai skambančios idėjos šalia skolinimosi – pinigus gynybai surinkti procentu didinant pridėtinės vertės arba gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį. Tačiau premjerė savo siūlymo neįvardija, bet žodis „mokesčiai“ skamba vis dažniau.
„Vienas milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš Šventosios Dvasios. Tai arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“, – sakė I. Šimonytė.
„Įsitikinau, kad jau netgi ir Šimonytė savęs nemato kitoje Vyriausybėje, nes nieko nepasiūlė. Išsikėlę savo rinkiminę vėliavą gąsdinti žmones“, – kirto valstietis Dainius Gaižauskas.
„Pritarti nematome galimybės, nes kas pasiūlyta šiandien, gula ant mažas ir vidutines pajamas gaunančių žmonių – PVM ir GPM“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Opozicija piktinasi, kad susitikime iš premjerės nieko naujo neišgirdo. Premjerė pabrėžė, kad krašto gynybos finansavimo rebusą turės spręsti dar bent poros kadencijų Vyriausybės.
„Kodėl dabar toks staigus išaugimas suplanuotas kitai Vyriausybei, kai mažiausiai procento BVP gynybai trūks, atsakymų nėra. Tai klausimas, ar iš tikrųjų norima susitarti“, – svarstė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Liberalai tikisi, kad bent dalį pinigų gynybai gali paskolinti gyventojai.
„Lietuviai turi pinigų ir per kovidą pamatėme, kad santaupos bankuose yra labai didelės. Man atrodo, kad patrauklaus ir gerai išreklamuoto finansinio instrumento sukūrimas būtų populiarus“, – sakė laisvietis Vytautas Mitalas.
Kad nebūtų kaip Kubiliui
Profsąjungos, kaip visad, pasisako prieš mokesčių didinimą. Verslo konfederacija – šįkart mokestį palaiko.
„Mažų mažiausiai nesąžininga, nes vos tik kas – paprastas žmogus gali susimokėti daugiau. Tačiau praeitų metų iniciatyvos, kai kalbėta dėl mokesčių pertvarkos, kad progresyvumas, kai didelių pajamų turėtojai galėtų solidariai prisidėti, kažkur nugula istorijoje“, – teigė Profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
„Verslo bendruomenė yra ta bendruomenė, kuri supranta, kad grėsmės atveju niekur nedingsim, nes mes verslą darom čia. Dėl to iš principo palaikome visuotinumu pagrįsto gynybos mokesčio modelio įvedimą“, – sakė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Paklausta, ar galėtų papildomi mokesčiai būti laikini, premjerė atsakė šitai: „Tas laikinumas, žinot, kad nebūtų paskui kaip Andriui Kubiliui.“
Andrius Kubilius prieš 15 metų žadėjo, kad laikinas bus pridėtinės vertės mokesčio padidinimas iki 21 procento.
Plačia apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
