arvydas anušauskas

Latvijai paskelbus apie planus nuo 2027 metų stabdyti autobusų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, panašių sprendimų vis garsiau reikalaujama ir Lietuvoje. Ar dabartinė tranzito tvarka nepalieka spragų nacionaliniam saugumui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

Latvija paskelbė, kad nuo 2027 metų ketina visiškai uždrausti tarptautinius autobusų reisus ir tranzitą į Rusiją bei Baltarusiją. Lietuva tokių sprendimų kol kas nesiima. Kodėl mūsų šalis delsia ir kokias grėsmes kelia išlikęs susisiekimas su Baltarusija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

Kaimyninei Latvijai paskelbus apie planus nuo 2027 metų visiškai uždrausti tarptautinius autobusų reisus bei tranzitą į Rusiją ir Baltarusiją, Lietuvoje vėl įsiplieskė aštrios diskusijos.

Energetikos ekspertams prognozuojant, kad artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina gali išaugti iki 30 proc., parlamentaras Arvydas Anušauskas siūlo grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumos energijai. A. Anušauskas tvirtina, kad mažesnis PVM tarifas leistų sumažinti gyventojų išlaidas šildymui tuo metu, kai šilumos kainos reikšmingai auga. „Žmonės šį šildymo sezoną susidurs su brangstančiu šildymu ir didėjančia mokestina našta.

Po šiąnakt Lietuvos oro erdvę pasiekusio ir sunaikinto drono incidento socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusijos dėl Lietuvos pasirengimo panašioms ar didesnio masto grėsmėms. Nors drono sunaikinimas vertinamas kaip sėkmingas kariuomenės veiksmas, kartu keliami klausimai dėl oro gynybos priemonių kainos, jų pakankamumo ir sprendimų įsigyti efektyvesnes sistemas delsimo.

Latvijai paskelbus apie planus nuo kitų metų uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją, parlamentaras Arvydas Anušauskas ragina Lietuvos Vyriausybę prisijungti prie kaimyninės šalies iniciatyvos. A. Anušauskas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir susisiekimo ministrą Jurą Taminską, siūlydamas nepratęsti galiojančių leidimų ir pradėti konsultacijas su Latvija bei Estija dėl bendro sprendimo.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams, Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jomis siūloma sudaryti sąlygas viešajam sektoriui pagrįstai naudoti inovatyvius sprendimus ir nevertinti vien technologinės nesėkmės kaip savaiminio viešųjų pirkimų pažeidimo.

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija spręs, ar pradėti tyrimą dėl viešųjų finansų valdymo bei įdarbinimo aplinkybių Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“.  „Posėdis šaukiamas dėl savivaldybės viešųjų finansų valdymo, kaip jie naudojami. Komisijos nariai turėtų apsispręsti, ar pradedamas tyrimas.

Parlamentaras Arvydas Anušauskas teikia Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria siūlo leisti daugiavaikėms motinoms tremtinėms vienu metu gauti dvi valstybines pensijas – nukentėjusiųjų asmenų ir antrojo laipsnio. Pasak A. Anušausko, šiuo metu įstatymas numato, kad teisę į kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui mokama tik viena jo pasirinkta pensija, tačiau tai, jo teigimu, nėra logiška.

Rusijos piliečių tranzitui per Lietuvą siūloma nustatyti nebe 24, o 6 valandų terminą – iniciatyvai neprieštarauja ir Prezidentūra. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjo teigimu, trumpesnis terminas mažintų galimų pažeidimų skaičių ir norą tranzito metu „klaidžioti“ po Lietuvą. Seimo narys Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad dabartinė dar 2003 metais nustatyta 24 valandų tvarka nebeatitinka pasikeitusios saugumo situacijos.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo keisti Dokumentų ir archyvų įstatymą, įtvirtinant dalinį prieinamumą prie KGB ir kitų SSRS represinių, saugumo ir žvalgybos institucijų dokumentų.  „Jeigu reikia apsaugoti vieną prisipažinusio slapto KGB bendradarbio pavardę, turi būti apsaugotas būtent tas duomuo, o ne uždaryta visa byla. Istorinis dokumentas negali tapti neprieinamas vien todėl, kad jame yra viena įstatymų saugoma eilutė“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Parlamentarui Arvydui Anušauskui siūlant trumpinti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą iki 6 valandų, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad priežasties tam prieštarauti tikrai nėra. Jo teigimu, trumpesnis laiko terminas mažintų galimų pažeidimų skaičių.  „Priežasties prieštarauti tikrai nėra.

Per dvi dienas nuvirtę du geležinkelio sąstatai žmonėms kelia abejonių, ar tai galėjo būti tik nelaimingų įvykių sutapimas. Tačiau valdžia itin rami, esą vyksta giluminis tyrimas. Lenkai į panašią situaciją reagavo rimtai. Ar nesame pernelyg ramūs? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Keletas bepiločių orlaivių ankstyvą ketvirtadienio rytą iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir du iš jų nukrito, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Rėzeknės mokyklose dėl to sustabdytos pamokos, o gyventojai perspėjami nesibūriuoti lauke bei sekti institucijų informaciją.

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis aplinkybes, kodėl buvo pakeistos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sutartys su Kauno susisiekimo, energetikos ir gynybos techninės įrangos prekybos įmone „Taiklu“, išgarsėjusia dėl kelmų šalinimo Rūdninkų karinio poligono statybų metu.  Komisija nutarė domėtis ne tik šiais, bet ir kai kurių kitų ministerijų ar joms pavaldžių bendrovių pirkimais.

Seimui vis dar svarstant įstatymų pataisas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, parlamentarai ketvirtadienį pritarė dar vienam „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymui, pagal jį šie būtų išslaptinti nuo 2028 metų.

Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas skelbia, kad Vladimiras Putinas vėl kartoja grasinimus Europai ir teigia, esą karas su Vakarais būtų „greitas ir tikras“. Anot jo, Ukrainoje Rusija veikia „chirurgiškai“ – nepaisant akivaizdžios realybės, kad Maskva nėra pasirengusi jokioms nuolaidoms ar taikai.

Vilniaus oro uoste nuo riedėjimo tako nuslydo lėktuvas. Keleiviai nenukentėjo, tačiau patyrė išgąstį ir nepatogumus. Tarp skridusiųjų minėtu orlaiviu – krepšinio treneris Kazys Maksvytis, o kitu reisu skridęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėjo leistis Kaune. Į Lietuvą skridęs A. Anušauskas dėl Vilniuje įvykusio lėktuvo incidento patyrė nepatogumų. Kadangi Vilniaus oro uostas uždarytas iki 19 val. vakaro, politikas turėjo leistis Kaune.

Vyriausybė nepritaria pavasarį Seime pradėtoms svarstyti konservatoriaus Arvydo Anušausko ir „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvoms, kuriomis siekiama išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Ministrų kabinetas kritiškai vertina įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.

Šią savaitę Lietuvos pašonėje prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Lietuvos gynybos ir saugumo ekspertai sako, kad puolimas mažai tikėtinas dėl ruošiamų kur kas mažesnių pajėgumų, tačiau numoti ranka į grėsmes nereikėtų – ženklų, kad šalia vyksta nedraugiškų kaimynų pratybos, tikrai matysime. Lyginant su 2021 metų „Zapad“, šios pratybos bus kitokios, sako karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Jungtinės Amerikos Valstijos, anot žiniasklaidos, planuoja nutraukti karinę paramą netoli Rusijos esančioms Europos valstybėms. Trys Baltijos šalys gali netekti iš viso daugiau nei dviejų šimtų milijonų dolerių per metus. „The Washington Post“ ketvirtadienį citavo šešis su šiuo klausimu susipažinusius asmenis, kurie patvirtino šį žingsnį.

Seimo Antikorupcijos komisijoje tyrimas dėl Gintauto Palucko sužlugo nė neprasidėjęs. Valdantieji gina savo premjerą, aiškina, kad nėra prasmės Seime pradėti dar vieno tyrimo, kol savo verdikto nepasakė teisėsauga. Komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipiasi į generalinę prokuratūrą su klausimu, kas nesėkmingam G. Palucko žemėlapių verslui suteikė ir nurašė paskolų už porą šimtų tūkstančių eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Buvęs kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už tai, kad įsidėjo apie 4 tūkstančius eurų kainavusius dantų implantus, už kuriuos sumokėjo mokesčių mokėtojai, turės aiškintis teisme. Prokuroras perdavė teismui bylą, kurioje V. Rupšys kaltinamas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Pats  V. Rupšys nemokamai pasiprašė taisytis dantis motyvuodamas, kad turi tokią teisę, nes dantį suskaudo valgant komandiruotėje Vokietijoje.

Ieškant vietos naujam poligonui, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ruošia savotišką viliojimo paketą. Nors grėsmių akivaizdoje rūpestis savo saugumu atrodo būtinas, tačiau ne visos savivaldybės nori kariuomenės savo pašonėje. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kai kurių rajonų merai jau gundosi galimybe išpešti naudos iš Vyriausybės.

Grupė Seimo konservatorių siūlo išplėsti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, palaikančių agresorius, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Prieš dvejus metus toks pilietybės netekimo pagrindas nustatytas užsieniečiams, Lietuvos pilietybę įgijusiems išimties tvarka už nuopelnus, o dabar siūloma jį taikyti ir kitiems daugiau nei vieną pilietybę turintiems asmenims.

Lietuvos kariuomenei bręsta dar vienas, istorinis pirkinys. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad planuojama pirkti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, galinčias numušti ir balistines raketas.  Anot ministrės, dabar specialistai analizuoja, kurios sistemos Lietuvai būtų geriausios ir tinkamiausios. Būtent oro gynyba virš mūsų dangaus yra skylėta, o naujosios sistemos leistų skyles užlopyti.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle pasidalijo įrašu apie būsimą senatvės pensiją ir sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonde. Seimo narys nurodo, kad į „Sodrą“ per 30 metų sumokėjo apie 300 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų ir dabar yra sukaupęs 135-is apskaitos vienetus. Šiemet vieno apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.

Parlamentarai antradienį ėmėsi svarstyti konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymą išslaptinti buvusių KGB bendradarbių bylas, pagal pataisas už tai būtų atsakinga žvalgyba ir Genocido tyrimų centras. Išslaptinti dalį KGB bendradarbių siūlo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, tačiau A. Anušauskas teigia, kad jų projektai skiriasi iš esmės.

Seimas svarstys konservatorių inicijuotas įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Už šią opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko antradienį Seimui pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 13 parlamentarų. Projektą svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), o balandžio 29 d. jis vėl atsiras plenarinių posėdžių darbotvarkėje.

Išformuoto Valdysenos departamento buvusiam vadovui Eimantui Norkūnui pareiškus, jog Vyriausybės kanceliarijoje įdarbintas informacinių technologijų (IT) specialistas Simonas Chadauskas ankstesnėse darbovietėse galėjo proteguoti bendrovę „InnoForce“, Seimo konservatoriai situaciją paprašė aiškintis parlamentinės Antikorupcijos komisijos. Jos vadovas Arvydas Anušauskas sako, jog sprendimas, ar pradėti tyrimą, bus priimtas apie situaciją surinkus papildomos informacijos.

Antradienio popietę Seime įvyko uždaras posėdis. Tokio nebuvo daugiau nei tris dešimtmečius: parlamentarai už durų turėjo palikti telefonus, rašymo priemones, mat jie susipažino su riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, divizijos planus ir kitus klausimus. Visgi kai kurie Seimo nariai nesupranta, kam reikėjo tokio slaptumo.

Viešoje erdvėje diskutuojant apie politikų ketinimus išviešinti buvusius KGB bendradarbius, tokios iniciatyvos ėmėsi ir Seimo konservatoriai. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Arvydas Anušauskas kartu su frakcijos kolegomis šią savaitę įregistravo įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Paaiškėjo, kas varžysis dėl pirmininko kėdės konservatorių partijoje. Rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai – Ingridai Šimonytei atsisakius kandidatuoti, dabar favoritu laikomas Laurynas Kasčiūnas. Šie partijos pirmininko rinkimai gali rodyti, kokią kryptį Tėvynės sąjunga pasirinks ateityje – ar toliau tęsti liberalios politikos liniją ir vilioti didmiesčių jaunimą, ar sugrįžti prie konservatyvumo ir rinkėjų visoje Lietuvoje, kurie pastaruoju metu nuo partijos nusigręžė.

Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Kaip leidžia suprasti politikas, tai būtų vienas iš siekių, jei partiečiai jam patikėtų Gabrieliui Landsbergiui anksčiau priklausiusias pareigas. „Dabartinė vadovybė buvo ne tai, kad užsidariusi, buvo centralizavimas. Manau, kad buvo juntama perdėto centralizavimo tendencija.

6 konservatorių skyriaus palaikymo sulaukęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sutiko kandidatuoti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus. Kaip Eltai teigė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, iki pirmadienio sutikimą dalyvauti pirmininko rinkimuose išreiškė tik A. Anušauskas. Partijos sekretoriatas sulaukė ir vieno atsisakymo – pirmininko rinkimuose dalyvauti nesutiko Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas. Jo kandidatūrai ketvirtadienį pritarta bendru sutarimu, BNS informavo posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys Julius Sabatauskas. A. Anušauską komisijos pirmininku dar turės patvirtinti Seimas. Paprastai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja opozicijos atstovas.

Žiniasklaidai skelbiant apie Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) perduotą informaciją dėl buvusio kariuomenės vado, atsargos generolo Valdemaro Rupšio sutuoktinei Karo medicinos tarnyboje suteiktų sveikatinimosi paslaugų, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina šių aplinkybių anksčiau nežinojęs. Visgi, pasak jo, nekyla abejonių, kad kažkas sąmoningai dozuoja teisėsaugai perduotą medžiagą ir taip nori sukelti spaudimą. „Nežinomos kilmės informacijos aš tikrai nevertinsiu.

Lietuva ir toliau siekia, kad Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą pasiektų 2027 metų pabaigoje, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 ar 2029 metus.

Lietuva traukiasi iš tarptautinės konvencijos, kuri draudžia naudoti kasetines bombas. Prieš daugiau nei 10 metų mūsų politikai nusprendė, kad reikia laikytis tokio draudimo, bet dabar, pamačius, kaip rusai žiauriai atakuoja civilius ukrainiečius, priėmė sprendimą atsisakyti šio ribojimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kasetinės bombos gali būti paleidžiamos tiek iš lėktuvų, tiek ir nuo žemės, pavyzdžiui, iš haubicų.

Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ gegužės 16-25 dienomis atliktos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Antroji vieta, apklausos duomenimis, atiteko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prakalbo, kad buvęs ministras Arvydas Anušauskas ir jo komanda nesiderėjo bei nepasirašė sutarčių dėl antrojo mechanizacijos etapo, kurio metu du papildomi batalionai bus aprūpinti „Boxer“ platformos pėstininkų kovos mašinomis. „Jei sutartys kažkur ir buvo – tai tik galvoje“, – kalbėjo ministras.

Prieš mėnesį ministro postą palikęs Arvydas Anušauskas neabejoja – bene pusketvirtų metų visai krašto apsaugos sistemai adresuota kritika buvo susijusi išskirtinai su jo asmeniu. Politikas sako, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) nuolat susidūrė su nepagrįstu spaudimu ir, kaip įvardija pats A. Anušauskas, „psichologinėmis operacijomis“, neva rodant, jog kažkas daroma visiškai ne taip. Todėl jis džiaugiasi, kad dabar, į KAM vadovo postą atėjus Laurynui Kasčiūnui, sistema galės atsikvėpti.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoje galimas korupcijos apraiškas. Visgi su komisijos daugumos nuomone nebuvo linkęs sutikti liberalas Andrius Bagdonas. Anot parlamentaro, atlikus tyrimą, visuomenei būtų atsakyti visi klausimai dėl A. Anušausko paviešintos informacijos tikrumo ir pagrįstumo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius teigia, kad traukdamasis iš krašto apsaugos ministro pareigų Arvydas Anušauskas praleido progą patylėti. Politikas atkreipia dėmesį, kad tarp A. Anušausko ir dabartinio ministro Lauryno Kasčiūno jau kurį laiką vyko nematoma kova, galėjusi paskatinti premjerę priimti galutinį sprendimą.

Penki Seimo opozicijos atstovai ketvirtadienį kreipėsi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje. „Kreipimąsi gavome ir jį registruojame. Artimiausiame komisijos posėdyje jį nagrinėsime“, – Eltai patvirtino komisijos pirmininkė, „valstietė“ Aušrinė Norkienė. Kaip ketvirtadienį paskelbė portalas delfi.

Liežuvis nebuvo didžiausias Arvydo Anušausko draugas, sako konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į buvusio krašto apsaugos ministro pasėtas abejones dėl galimos korupcijos gynybos sektoriuje. „Apmaudi situacija, kad per beveik keturis metus mes esame ne vieną sykį pastebėję, kad liežuvis nebuvo didžiausias pono Anušausko draugas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.