arvydas anušauskas

Šeštadienį Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, teigiama pranešime spaudai.

Premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą trauktis iš pareigų priėmęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Po susitikimo Anušauskas pažėrė užuominų, kad per kadenciją jam teko užtrenkti duris įmonėms, kurios esą bandė papirkti Krašto apsaugos ministerijos darbuotojus. Ministras pridūrė, kad atstumtos įmonės kreipėsi į kitus politikus, kurie darė spaudimą ministrui ir kišosi į viešuosius pirkimus.

Iš krašto apsaugos ministro pareigų atsistatydinančiam Arvydui Anušauskui užsiminus apie galimą spaudimą viešųjų pirkimų metu, Lietuvos valstiečių žaliųjų frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją. Apie tai šeštadienį ji pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Parlamentarės teigimu, ministro pateikta informacija kelia daug klausimų dėl konkursų skaidrumo.

Po viešo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimo dėl galimos korupcijos ministerijoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patikino, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Valdyba nusprendė, jog partija stabdo dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos, rašoma partijos atsiųstame pranešime žiniasklaidai. Pranešime pridedama, kad „valstiečiai“ nedalyvaus jokiuose premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamuose posėdžiuose dėl finansavimo didinimo, po to, kai atsistatydinimo pareiškimą Prezidentui įteikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė apie galimas korupcines veikas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didesnio saugumo šalyje, neturėjo įvykti tokios istorijos, kokia nutiko atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Anot jos, siūlymas susikeist pareigomis su parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu yra keistas, o vidinės konservatorių partijos įtampos neturi destabilizuoti šalies reikalų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs eiti krašto apsaugos ministro pareigas, atsistatydinant dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui. „Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, – žurnalistams Vilniuje sakė L. Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jis ketina toliau aiškintis korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, apie tai po susitikimo su juo šeštadienį prabilus krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Ministras tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus.

Atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra tik „vienas iš kandidatų“ jį pakeisti. „Tai yra vienas iš kandidatų, ne vienintelis“, – žurnalistams Kaune sakė G. Nausėda. „Visi galimi kandidatai turi būti vertinami per prizmę sklandaus Krašto apsaugos ministerijos ir visos sistemos darbo, todėl pagal šitus kriterijus ir vertinsiu kandidatus“, – kalbėjo jis.

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako pasitikintis premjerės sprendimu pakeisti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nes krašto apsaugos sistemai reikalinga „papildoma energija ir didesnė sparta“. „Kaip partijos pirmininkas, pasitikiu ministre pirmininke bei palaikau jos sprendimus bei nuolatines pastangas stiprinant Lietuvos saugumą bei atliekant kitus svarbius, sudėtingus darbus“, – BNS perduotame komentare šeštadienį sakė ministras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad planai keisti krašto apsaugos ministrą koalicijoje nebuvo aptarti. „Koaliciniuose formatuose (tai) nebuvo aptarta“, – žurnalistams šeštadienį parlamente sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė. Taip ji kalbėjo premjerei dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui sutikus su premjerės Ingridos Šimonytės raginimu trauktis iš pareigų.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikisi sklandaus darbų krašto apsaugos sistemoje tęstinumo. „Prezidentas akcentavo poreikį užtikrinti krašto apsaugos sistemos funkcionalumą ir vykdomų darbų tęstinumą ir jų greitį“, – žurnalistams šeštadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Realiausiu kandidatu pakeisti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską tituluojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas permainų Vyriausybėje komentuoti nenori. Politikas nesileidžia į detales ir paklaustas apie galimybes pačiam sėsti į ministerijos vadovo kėdę.  „Ministrus, premjerės teikimu, skiria ir atleidžia prezidentas. Tai yra valstybės vadovo ir Vyriausybės vadovės reikalas“, – šeštadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Po žinios, kad traukiasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viešai prabilo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė tikina, kad A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“. „Dar kartą patvirtinu, kad vakar gavau krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ragina premjerę Ingridą Šimonytę nelaukiant pirmadienio paaiškinti, kodėl iš užimamų pareigų traukiasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Turėtų nedelsti ir kuo greičiau Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl iš užimamų pareigų traukiasi krašto apsaugos ministras“, – šeštadienį išplatintame pranešime teigė V. Blinkevičiūtė. Ji itin neatsakingu žingsniu vadina I. Šimonytės sprendimą nekomentuoti situacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį susitiks su atsistatydinančiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad ministras penktadienio vakarą paprašė skubiai susitikti su prezidentu, tačiau nenurodė, kokiu klausimu nori pakalbėti. Įprastai darbo susitikimai, apie kuriuos būdavo skelbiama, vykdavo darbo dienomis.

Pasitvirtinus žiniai apie Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad to priežastys turėtų būti labai aiškios ir rimtos, pažymėdama, kad su koalicijos partneriais sprendimas nebuvo suderintas. „Laikotarpis įtemptas, bet prieš vertinant reikėtų išgirsti Premjerės argumentus, tokių sprendimų priežastys turėtų būti aiškios ir rimtos.

Pasirodžius žiniai, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo prašymą, sureagavo ir visuomenininkas Andrius Tapinas.  Jis teigia nesuprantantis, kodėl Vyriausybė nesugeba aiškiai iškomunikuoti situacijos ir verčia visuomenę laukti.  „Pramuštas naujas šitos valdžios dugnas. Pašonėj vyksta karas, kariuomenės atstovai neriasi iš kailio ramindami žmones, kad nepanikuotų.

Paaiškėjus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įteikė premjerei atsistatydinimo prašymą, valdančiosios koalicijos partneriai tikina – toks konservatoriaus žingsnis juos nustebino. Pasak mažųjų koalicijos partnerių, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, A. Anušausko pasitraukimas iš Ministrų kabineto nėra pats geriausias sprendimas.

Likus apytiksliai pusmečiui iki Seimo rinkimų valdantieji apsisprendė padaryti rokiruotę Vyriausybėje. Aiškėja, kad ministrų kabinete gali nebelikti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko.  Penktadienį A. Anušauskas lankėsi Vyriausybėje ir susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šeštadienį ministrui numatytas apsilankymas Prezidentūroje ir susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad tikėtųsi paramos iš Graikijos dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse įgyvendinimo. „NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtas reikšmingas sprendimas dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio. Tikimės Graikijos paramos praktiškai įgyvendinant rotacinio modelio įgyvendinimą iki Vašingtono viršūnių susitikimo šių metų vasarą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis Atėnų paramos „praktiškai įgyvendinant“ rotacinę oro gynybą Baltijos šalyse. Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Dendiasu. „NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtas reikšmingas sprendimas dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Dendiasu. Ryte numatyta oficiali Graikijos gynybos ministro ir delegacijos pasitikimo ceremonija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme.  Kaip skelbiama, planuojama, kad ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją, NATO darbotvarkės klausimus.

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos dronų gamybos pramonės pajėgumai yra pakankami, jog būtų aprūpinti šalies gynybiniai pajėgumai. Visgi sutrumpinti ir sulietuvinti šioms gamybos ir tiekimo grandinėms reikalingas teisinis pagrindas. „Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Tik reikia sutvarkyti įstatyminį reguliavimą.

 Lietuvos kariuomenės steigėjų kritikos susilaukęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jam išsakytas pastabas teigia vertinantis kaip dialogą bei galimybę dar kartą priminti apie daromus darbus. „Vertinu tai kaip dialogą – vadinasi, žmonėms rūpi, kas vyksta. Man tai yra papildoma proga pristatyti, kas yra daroma ir kas numatyta padaryti.

Kelerius metus nerandant sutarimo dėl Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija mokyklos kuruoti negali. Pasak jo, ugdymo įstaigos išlaikymu turėtų pasirūpinti Kauno miesto savivaldybė. „Tokios mokyklos veikia ir kitose savivaldybėse, bet tokių problemų nėra, nes savivaldybės supranta jų reikšmę. Būtų gerai, kad ir Kauno savivaldybė vis dėlto suprastų, kad tai reikalinga ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva šių metų pabaigoje ar ateinančiųjų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Ministras pabrėžia, kad visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje. „Nebuvo slaptas dalykas, kad būtent Lietuvos įmonės vysto konkrečius skraidančio šaudmens projektus. Ne tik vysto kažkokius prototipus, bet darbas tikrai vyksta, bus pabaigtas.

Šiemet Lietuvoje pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, Lietuvoje bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ministras.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas. Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti ir keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba.

Lietuvos žvalgyba mano, kad pernai grėsmės Lietuvai neatslūgo, sako krašo apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Apie tai jis trečiadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Kai prieš daugiau kaip 12 metų teko iškelti idėją Lietuvos saugumo ir žvalgybos tarnyboms skelbti metines veiklos apžvalgas, tai ne iš karto buvo rastas sutarimas ką visuomenė turi teisę žinoti“, – sako A. Anušauskas. Vis dėlto, anot jo, jau dešimtmetį tokios veiklos apžvalgos yra reguliariai skelbiamos.

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pratrūko po dabartinio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko socialiniame tinkle „Facebook“ išsakytos kritikos.  R. Karoblis teigia, kad A. Anušausko įrašas jį šokiravo.  „Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė.

Nuo sekmadienio iki trečiadienio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su oficialiu vizitu lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.  Kaip nurodo ministerija, planuojama, jog A. Anušauskas ir L. Austinas aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje: JAV karių buvimą Lietuvoje, ginkluotės įsigijimus iš JAV. Taip pat kalbės apie paramą Ukrainai, aptars NATO darbotvarkę, vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė. „Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai garsiai kalba apie dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą, tačiau su dronais praktiškai dirbantys savanoriai rėžia atvirai: kol Lietuva leidžia milijonus bepiločiams orlaiviams su vakarykštėmis technologijomis, mūsų kariai asmeniškai skambina instruktoriams ir prašo mokymų. Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tęsia netiesioginį debatą su Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolu Benu Hodgesu. Buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado Lietuvai dedikuotus įspėjimus „laužtais iš piršto“ pavadinęs ministras tikina, kad  esminio nesutarimo iš esmės nėra, mat, akcentuoja jis, diskusijos pretekstu veikiausiai tapo „antraštės efektas“. A. Anušausko teigimu, tą rodo ir B. Hodgeso viešai išsakyti paaiškinimai dėl savo teiginio, jog Lietuvai reikia būti pasire...

Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti į Ukrainą sausumos pajėgas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad valstybės svarsto įvairias iniciatyvas dėl paramos Kyjivui. Visgi, diskutuojant dėl karių dislokavimo, ministras pabrėžė – kalbama tik apie ukrainiečių karių mokomąsias misijas. „Paramos Ukrainai formos yra svarstomos. Ši iniciatyva taip pat svarstoma. Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad didesnis finansavimas gynybai yra būtinas norint laiku vystyti reikalingus pajėgumus, o tai, kad dalis visuomenės nejunta grėsmės, nėra teisinga. Taip jis kalbėjo po BNS užsakymu atliktos apklausos, kuri parodė, kad tik kas penktas lietuvis pritartų savanoriškam gynybos mokesčiui, o daugiau nei trečdalis nemano, kad gynybą finansuoti reikėtų labiau, nei šiuo metu. „Matyt, dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo – saugumo situacija išties yra prasta. Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina priešingai ir, vertinant saugumo situaciją Europoje, ragina koncentruotis ne į emocijas. Anot politiko, NATO formatuose nuotaikos yra kitokios nei kai kurie politikai komunikuoja viešai, o valstybės imasi realių veiksmų telkiant paramą Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako palaikantis parlamentaro Vytauto Mitalo iniciatyvą, kad gyventojai ir verslas galėtų savanoriškai pervesti lėšų gynybos finansavimui. Vis tik ministras pabrėžė, kad iki šiol savanoriškai skiriamos lėšos gynybai nebuvo reikšmingos. „Idėja gera.

Rusija ir toliau rengs įvairias provokacijas užsienio šalyse, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip jis kalbėjo Estijos pareigūnams nuo gruodžio sulaikius 10 įtariamųjų šnipinėjimu Rusijai. Jiems buvo nurodyta vykdyti įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant vidaus reikalų ministro ir žurnalisto automobilių langų daužymą ir paminklų niokojimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad išplėtus karinę infrastruktūrą, Lietuva sąjungininkų kariams suteiks geresnes sąlygas. Taip jis kalbėjo trečiadienį susitikime su naujai paskirta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Kara McDonald. „Atvykote į Lietuvą įtemptu laiku, kai mūsų regione netrūksta saugumo iššūkių. Jūsų paramą ir buvimą jaučiame, mūsų bendradarbiavimas yra glaudus kaip niekada.