arvydas anušauskas

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Lietuvoje minint Okupacijos ir genocido dieną, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad rastas svarbus istorinis dokumentas, paneigiantis, jog Lietuvos vyriausybė besąlygiškai priėmė Rusijos ultimatumą dėl sovietų kariuomenės įvedimo. Pasak istoriko, JAV jam pavyko rasti paskutiniojo Lietuvos vyriausybės posėdžio protokolus, įrodančius, kad ministrų kabinetas priėmė ultimatumą, tačiau nurodė, kad jis pažeidžia 1939 metų Lietuvos ir Rusijos susitarimą.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Šlapimo smarvė, šiukšlės, tušti buteliai, aprūdijęs garvežys išdaužytais langais - taip ketvirtadienį, minint 60-ąsias trėmimo į Sibirą metines, atrodė Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje esantis memorialas.

Briuselyje praėjusią savaitę vykę viešieji svarstymai buvo pirmas žingsnis siekiant totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tolesnieji priklausys nuo bendrų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pastangų. Tokią nuomonę spaudos konferencijoje antradienį išdėstė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris. „Viešieji svarstymai įvyko po ilgų pokalbių ir derybų.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Draugėn besiburiančios dešiniosios partijos penktadienį rengia konferenciją "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?". Konferencijoje ketinama paskelbti dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" deklaraciją. "Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, vertinant padorumą, išmintį ir santarvę", - teigiama "Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos" deklaracijos projekte.

Lietuvoje tebegyvena apie 2 proc. lietuvių tautos genocidą vykdžiusių asmenų. Po 5 metų jie gali išmirti, todėl norint jiems pateikti kaltinimus reikia paskubėti, konferencijoje apie okupacijos nusikaltimus teigė Arvydas Anušauskas.

Ketvirtadienį, minint Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną – Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos rūmuose iškilmingai paminėtos 20 – osios sovietų valdžios nesankcionuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metinės.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Eilinis diskusijų apie neseną Lietuvos praeitį raundas prasidėjo, regis, nuo Rimo Bružo televizijos laidos „Amžininkai“ (01.27), kurioje buvo kalbama apie pokario partizaninio karo tamsiąsias puses, konkrečiai – apie tai, kad kartais partizanai nepagrįstai žudydavo civilius žmones. Dėl tokios laidos sumanymo ir įgyvendinimo kyla dvi opios problemos.

Lenkijos internetinėje žiniasklaidoje, Lenkijos dienraštyje “Gazeta Wyborcza” ir Lietuvos savaitraštyje “Veidas” paskelbtas Lietuvos KGB karininkų rezervo sąrašas. Šis sąrašas tikras, sako istorikas Arvydas Anušauskas. Šis sąrašas smarkiai praretintas, jame trūksta mažiausiai 15 pavardžių, sako Seimo narys Skirmantas Pabedinskas. Kokia nauda visuomenei paskelbus minėtą sąrašą? Kita laidos tema: “Gydytojos patarimu nusipirkau tris geležies preparato ampules.

Vakar laikinoji Seimo komisija, tirianti KGB rezervininkų veiklą Lietuvoje, gavo naują "porciją" duomenų. Pateiktuose dokumentuose pažymima, kad rezervui priklausė ne tik užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pociaus, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, bet ir Seimo narys Vladimiras Orechovas, neseniai posto netekęs susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas, liberalcentristai Akmenės rajono tarybos narys Albinas Klimas bei Pan...

KGB rezervistų sąrašuose minima daugiau aukštų pareigūnų ir politikų, negu yra atsidūrę Seimo laikinosios tyrimo komisijos akiratyje. Komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas tikina, kad tyrimo išvadą pateikus Seimui šių asmenų pavardės bus paviešintos. Antradienį už uždarų durų posėdžiavusiai komisijai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas pateikė KGB rezervo sąrašų fragmentus.

Grupė žuvusiųjų 1991 metų sausį artimųjų, disidentų ir akademinės bendruomenės atstovų tvirtina, esą kandidatė į Prezidento postą Kazimira Prunskienė yra valstybiškai nepatikima.

Humanitarinių mokslų daktaras doc. Arvydas Anušauskas pasakoja apie Lietuvos slaptųjų tarnybų istoriją ir kitų valstybių slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos? Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai.

Antanas Sniečkus ir Justas Paleckis buvo Maskvos direktyvų vykdytojai - tokią nuostatą savo pranešimuose išdėstė istorikai Juozas Starkauskas ir Arvydas Anušauskas. Pranešimus jie skaitė seminare-diskusijoje "Tarybų Lietuvos tandemas - A. Sniečkus ir J. Paleckis. Mitai ir istorija", vykusioje penktadienį Vilniaus universiteto Senato salėje.