Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.
Kaip atrodė gyvenimas be elektros, dar ilgai prisimins 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. O dalis jų tamsoje ir be veikiančių prietaisų kentėjo net savaitę. Vieni tokių – Kelmės rajone esančių Mockaičių gyventojai. Kokių nuostolių pridarė elektros laidus nutraukusi audra, pasakoja Irena.
„Generatorių nusipirkau už 1800 eurų, nes nebuvo pigesnių“, – teigia Irena.
Visgi, brangus pirkinys nespėjo išgelbėti gausybės maisto atsargų: „Du šaldikliai ir šaldytuvai, ir visi buvo pilni. Visokių gėrybių: ir mėsos, ir uogų, ir daržovių, visko pridėta buvo“.
Visgi šeima į ESO dėl kompensacijų nesikreipė.
„Nežinom, kur kreiptis, niekas paprasčiausiai nesuteikia informacijos. O jie iš pradžių labai gražiai kalbėjo, kad patys viską užfiksuos, viską padarys ir žmonėms nieko nereikės“, – pasakoja Irena.
Visas užšaldytas gėrybes prarado ir Irenos kaimynė Valerija.
„Ir cepelinai, ir pyragaičiai visokie, ir mėsos produktai. Išmetėm, ką darysi“, – teigia Mockaičių gyventoja Valerija.
Vardija kompensacijų sumas
Bet ir ji kompensacijos nepaprašė. Iš viso į ESO kreipėsi per tūkstantį žmonių.
„Šiuo metu esame gavę 1100 prašymų, didžioji dalis gyventojų kreipiasi prašydami atlyginti nuostolius, patirtus sugedus maisto produktams, taip pat yra nemažai prašymų už generatorių nuomą“, – teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Bendra prašoma suma kol kas viršija 170 tūkst. eurų. Už kamerose atšilusį ir sugedusį maistą vidutiniškai klientai prašo 106 eurų, už generatorių pirkimą ar nuomą – 305 eurų. Tačiau bent už šaldiklių turinį tiek niekas negaus. Už sugedusį maistą ESO daugiausia sumokės 50 eurų, už generatoriaus nuomą parai – 36 eurus, o už benziną ar dyzeliną jam – 69 eurus parai.
Kompensacijų gali prašyti visi, kurie elektros neturėjo ilgiau nei tris paras. Į žmonių priekaištus apie informacijos stygių ESO atsako, kad komunikavo užtektinai.
„Prašymus galima teikti iki rugsėjo 30 d., dar yra šiek tiek laiko šį mėnesį. Komunikavom per žiniasklaidą, didžiąją dalį gyventojų ir mūsų vartotojų, tikiuosi, pasiekė ši informacija“, – sako R. Juodkienė.
Tie, kurie nesinaudoja internetu, kompensacijų gali prašyti paskambinę telefonu.
„Kai kurie gyventojai prašymus užpildo paskambinę į klientų aptarnavimo centrą, tai mūsų darbuotojai padeda tai padaryti“, – teigia ESO atstovė.
Audros nuostoliai – rekordiškai dideli
O draudikai suskaičiavo ir bendrą audros pridarytos žalos sumą.
„Draudimo klientai patyrė 9,6 mln., beveik 10 mln. žalų. Čia yra milžiniškas skaičius ir, tikriausiai, rekordinis. Gal kažkas panašaus, kai buvo Anatolijaus uraganas, bet tada buvo litai“, – pasakoja draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
1999 m. siautęs uraganas be elektros buvo palikęs per 100 tūkst. vartotojų. Tada ištvino per uostamiestį tekanti Danės upė, kai kuriose vietose vandens lygis viršijo pusę metro, nugriuvo miesto centre pastatyta 16 m aukščio naujametinė eglė. Pajūrio miestų gatvėse vėtra išvartė daugybę medžių, nudraskė namų stogų dangas, išplėšė langus, reklaminius stendus.
O šios vasaros audros nuostoliai neabejotinai dar didesni, nes turtą apdraudė tik pusė gyventojų.
„Aš net vertinčiau, kad bendra gyventojų ir įmonių žalos vertė gali būti ir apie 20 mln. – tai yra stulbinantis skaičius“, – sako A. Romanovskis.
Daugiausia nuostolių pridarė audros nuplėšti stogai, įgriuvusios pastatų konstrukcijos, apgadinti automobiliai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
KODĖL 3 automobiliai veža 1 generatorių?
Kodėl toks neūkiškumas? Kodėl švaistomi pinigai? Kodėl vietone 2 -jų žmonių mokami VIRŠVALANDŽIAI 6-šiems žmonėms?
