eso

Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai. rašoma Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pranešime žiniasklaidai. Valstybei priklausanti bendrovė neigia taip pat valstybei priklausančios viešosios įstaigos „Nacionalinis radijas ir televizija“ paskleistą informaciją.

Liepos pabaigoje šalyje praūžus didelei audrai, elektros tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad ateinantį dešimtmetį bendrovė ketina investuoti papildomus 300 mln. eurų į elektros kabelines linijas, tinklų patikimumą. Vertindamas operatoriaus darbą šalinant audros padarinius, ESO vadovas kalbėjo apie komunikacijos problemas, tačiau pabrėžė teigiamai vertinantis šių darbų tempą.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

 „Ignitis grupės“ elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Kauno didmeninės energijos ir kitų žaliavų prekybos bendrovei „Imlitex“ neturi atlyginti nuostolių dėl trejus metus nepastebėto sugedusio dujų skaitiklio, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 9 dieną atmetė „Imlitex“ ieškinį, kuriuo ji prašė ESO atlyginti 115,2 tūkst. eurų žalą, iš jos 110,7 tūkst. eurų – dėl gerokai pakilusios dujų kainos.

Karšti vasariški orai toliau didina Lietuvoje elektros kainas. Sinoptikai pranašauja 1,5 laipsnio šiltesnį rugsėjį nei įprastai, tad elektros tiekėjai ragina nesitikėti ir apčiuopiamo elektros pigimo. Girdėdami tokias prognozes kai kurie verslininkai griebiasi už galvų ir baiminasi elektros sąskaitų. Panevėžyje esančios šeimos kavinės ir kepyklėlės savininkai kas mėnesį už elektrą priversti mokėti vis daugiau.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, o privačių miškų savininkams nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, be to, jiems liks visa iškirsta mediena. „Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) praėjusią savaitę paskelbus, kad jau galima teikti prašymus dėl audros sukeltų nuostolių atlyginimo, iki šios dienos jų sulaukta iš kiek daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų. „Sulaukėme daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų prašymų dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša, kad tiesioginius audros sukeltus nuostolius patyrę gyventojai, prašymus dėl jų atlyginimo gali teikti ESO savitarnoje ar pateikdami dokumentus bei prašymą paštu ar el. laišku.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia prie tinklo prijungęs rekordinį gaminančių vartotojų skaičių – iš viso per liepą pajungti 4 262 nauji vartotojai. Pranešama, kad 3 709 prie tinklo prijungti vartotojai įsirengė saulės elektrines. Tuo metu dar 553 gyventojų tapo nutolusių saulės parkų klientais.

Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). „Po audros tiekimas atstatytas visiems. Kai kur veikia generatoriai. Yra linijų pažeidimai ir tam, kad žmonės turėtų elektrą, jiems paimti generatoriai“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Pasak jos, daugiausia generatorių veikia Vilniaus regione. Kiek jų iš viso pastatyta, R. Juodkienė negalėjo pasakyti.

Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose platinti elektros linijų proskynas (nuo medžių valomus koridorius), savo lėšomis finansuoti savivaldybių gyvenvietėse atliekamą medžių genėjimą, supaprastinti tai numatančią tvarką.  Bendrovė antradienį pranešė siūlymus pateikusi Vyriausybei.

Praėjus daugiau nei savaitei nuo Lietuvoje praūžusios audros, elektros tiekimas šalyje dėl to vis dar yra sutrikęs apie 400 vartotojų, BNS informavo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, visiems vartotojams tiekimą planuojama atkurti dar antradienį.  „Visiems šiems klientams planuojame elektros energiją atstatyti šiandien.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Praėjus beveik savaitei po audros, dar keli šimtai vartotojų šalyje neturi elektros tiekimo. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė sekmadienį BNS informavo, kad be elektros yra apie 300 namų ūkių. Pasak jos, šis skaičius vis svyruoja. Dėl savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą. „Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros.

Audra smarkiai pažeidė ir apgadino oro linijas bei kitą „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prižiūrimą infrastruktūrą, todėl elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtruko. Lietuvoje audros padarinius vis dar šalina apie 500  ESO ir rangovų elektrikų bei inžinierių. Kai kurie elektros vartotojai dėl to patyrė nuostolių, todėl Lietuvos operatorius priėmė sprendimą kompensuoti virš 72 val.

Sumaištis dėl žalos atlyginimo už gyventojų ir verslo vargus per audrą netekus elektros. Vidutinis elektros vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos. Energetikos reguliuotojas ragina rinkti išlaidų čekius ir skųstis ESO. Tačiau energetikos viceministrė žmones siunčia tiesiai į teismus.

Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų.   Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Nuo pat sekmadienio daugybė gyventojų Lietuvoje neturėjo ir vis dar neturi elektros. Už jos tiekimą atsako kelios įmonės, kurios priklauso valstybei – tai yra visiems piliečiams. Ir net jeigu jums nepatinka, kaip dirba „Ignitis“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ar „Litgrid“, šių įmonių vadovai uždirbo ir toliau uždirbs įspūdingas algas.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Iki šiol nemažai gyventojų ir verslų po savaitės pradžioje užklupusios audros lieka be elektros energijos. O kartu – ir be daugelio kitų patogumų, kuriems reikalinga elektra. Vartotojai socialiniuose tinkluose dėl to lieja pyktį ir reikalauja politikų, elektros tinklus valdančių ir milijonus eurų iš vartotojų uždirbančių įmonių atsakomybės. Taip pat pasigirsta siūlymų, kad, norint ateityje išvengti panašaus masto gedimų, visas elektros linijas reikėtų perkelti po žeme.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros. O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos. Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir toliau intensyviai šalina audros padarinius. Taip pat informuoja klientus, kuriems buvo arba vis dar yra sutrikęs elektros energijos tiekimas, apie kompensacijų tvarką, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiandienos, 13 val. duomenimis, Lietuvoje elektros energijos tiekimas sutrikęs apie 42 tūkst. vartotojų. Nuo vakar tiekimas atnaujintas daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, tačiau sudėtinga situacija išlieka Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio regionuose.

Daliai gyventojų elektros tiekimas trečiadienį nebus atstatytas, praneša  Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Jis tvirtina, kad atstatymo darbai užtrunka dėl neįprastai plataus stichijos žalos mąsto. „Vyksta intensyvūs darbai, tiek vakar, tiek šiandien aktyviai šalinami gedimai. Dienos pabaigoje turėsime dar keliasdešimt tūkstančių vartotojų, kuriems bus atstatyta elektra, bet per šiandieną nepavyks atkurti tiekimo visiems.

 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, po sekmadienį praūžusios audros antradienį elektrikai energiją atstatė daugiau nei 50 tūkst. vartotojų, o nuo audros pradžios – maždaug 80 tūkst. klientų. ESO skelbia, kad darbuotojai dirbo nuo sekmadienio vakaro, antradienio dieną elektros energijos sutrikimus dar jautė apie 90 tūkst. iš beveik 1,9 mln. vartotojų Lietuvoje. Tačiau per antradienį jiems pavyko atnaujinti energijos tiekimą daugiau nei 50 tūkst. vartotojų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį lankysis Vilniaus rajone, Nemėžyje, kur apžiūrės, kaip vyksta elektros tiekimo atstatymo darbai, pranešė Energetikos ministerija. Vilniaus rajonas – vienas labiausiai sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siautusios audros paveiktų regionų, jame elektros neturi daugiausia šalies vartotojų.

Vilniaus regione elektros tiekimas buvo atkurtas penkiose gyvenvietėse, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). Elektra buvo atstatyta Nemenčinės, Gelvonų, Riešės kaimuose, Šimonių bei Gegužinės miesteliuose. ESO duomenimis, šiose vietose bendrai gyvena daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Elektros atstatymo darbus visoje Lietuvoje planuojama tęsti iki vėlaus vakaro, praneša bendrovė. „Džiaugiamės, kad dar siaučiant audrai, pavyko atstatyti elektrą ištisuose miesteliuose.

Lietuvoje tebesiaučiant audros stichijai, pirmadienio vidurdienį su elektros tiekimo sutrikimai susidūrė apie 150 tūkst. žmonių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad stichija paveikė visus Lietuvos regionus. Šiuo metu situacija yra sudėtingiausia Vilniaus regione.

Dėl Lietuvoje siaučiančios audros, ESO teigimu, Jonavos rajone pirmadienio rytą be elektros buvo likę apie 8 tūkst. vartotojų. Kaip skelbia miesto savivaldybė, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras pranešė, dėl sutrikusio ryšio negali teikti paslaugų ir aptarnauti pacientų. Sustiprinę pajėgas specialistai dirba siekdami pašalinti sutrikimus kuo greičiau, tačiau įspėja, kad darbai gali užtrukti, ragina gyventojus, jei yra galimybė, naudoti generatorius.

Lietuvoje siaučiantis galingas vėjas pridarė žalos gyventojams – virsta ne tik medžiai, bet ir niokojamas kiemuose paliktas turtas. Be to, dėl stichinės nelaimės daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų yra palikti be elektros. Todėl gyventojams primenama, kuriais atvejais jums priklauso kompensacija, jei elektros gedimas neišsprendžiamas laiku. Energijos skirstymo operatorius (ESO) pranešė, kad dėl stichinės nelaimės nustatyti tūkstančiai elektros tinklų pažeidimų.

Lietuvoje toliau siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, jau daugiau nei 160 tūkst. vartotojų yra palikti be elektros, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Naujausiais duomenimis yra virš 160 tūkst. vartotojų, kuriems yra sutrikęs elektros vartojimas. Gerokai daugiau virš 3 tūkst. taškų, kur yra pažeidimai, tai tiek oro linijos, tiek transformatorinės, aukštos įtampos linijos“, – Eltai teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Dėl audros dalis gyventojų jau sekmadienio vakarą neteko elektros. Stipri audra sekmadienį išvartė medžius, užtvindė gatves. Žmonės dalijasi vaizdais, kad kai kur net kibirkščiavo elektros laidai, gatvių šviestuvai. Sekmadienio 23:50 ESO duomenimis, be elektros buvo apie 47 tūkst. vartotojų. Pirmadienio rytą, prieš 7:00 dėl gedimų atjungtų klientų skaičius jau siekia 130 400, gedimai fiksuojami visoje Lieuvoje. 7:30 duomenimis, be elektros jau yra 153 793 klientai.

Keliuose atsivėrusios duobės daliai vairuotojų tampa tarsi slalomo trasa. O jei apvažiuoti duobės nepavyksta, vėliau jiems tenka skaičiuoti šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Tačiau tai nereiškia, kad už tai negausite kompensacijos. O nuleisti rankų nereikėtų net ir tada, jei pinigų už patirtus nuostolius jums nesumoka beveik metus.

Nors garantiniu tiekimu – pagal dalinai valstybės įtvirtinamą tarifą – elektrą gaunantys vartotojai nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalo pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, dalis jų tokią kainą už elektrą moka ir ilgiau, rodo garantinio tiekėjo ESO turimi duomenys.

Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrąjį šių metų pusmetį nesikeičia – jie lieka tokie pat, kaip balandį–birželį.

Trečiadienį sinoptikams perspėjant apie smarkią audrą, ypač pietų, rytų ir vidurio Lietuvoje, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė sustiprinusi pajėgas šiuose regionuose dorotis su stichijos padariniais. „Atidžiai stebime situaciją ir ruošiamės reaguoti šalinant audros sukeltus padarinius, kad kuo greičiau atstatytume elektros energijos tiekimą, jeigu sutriktų dėl lūžtančių medžių ir krentančių jų šakų“, – įmonės pranešime sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Ministrų kabinetas penktadienį pritarė siūlymui išplėsti „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenų mainų platformos naudojimą ne tik elektros, tačiau ir šilumos bei gamtinių dujų rinkos dalyviams. Taip pat, anot siūlymus rengusios Energetikos ministerijos, keitimai geriau užtikrins vartotojų interesus, bus lanksčiau perskaičiuojamos kainos energijos rinkoje. Ši Energetikos ministerijos pažyma yra parengta Seime keičiant Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymus.

Gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės ar vėjo jėgainių, skaičius Lietuvoje viršija 100 tūkst., pirmadienį skelbia Energetikos ministerija.

Tūkstančiams gyventojų teks mokėti naują mokestį, jeigu jie bent kartą per metus nepatikrins elektros skaitiklio ir faktinių jo rodmenų nepraneš Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Tai numato nauja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta ESO elektros apskaitos prietaiso rodmenų, taip pat vadinamų elektros skaitikliais, nuskaitymo įkainių taikymo tvarka. Iki šiol buitiniai vartotojai nemokėdavo už tai, kad jų skaitiklių rodmenys būdavo oficialiai patikrinami.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir verslo įmonių ne tik vartoja elektrą, bet ir ją patys gamina, pavyzdžiui, įsirengę saulės ar kitas elektrines. Netrukus bent dalis jų tam tikrais atvejais galės kreiptis kompensacijos. Elektros tiekėjai paaiškino, kaip sužinoti, kokia kompensacija priklauso, ir ką daryti, jeigu jas klientai nori gauti pinigais, o ne nuolaida už ateityje suvartotą elektrą.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh) bus mokamos kompensacijos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad kompensacijas reikia mokėti kas dvejus metus. Anksčiau jos buvo mokamos kasmet.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) prezidentu tapo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila, trečiadienį pranešė asociacija. Jis pakeis iki sausio pabaigos asociacijai vadovavusį Liutaurą Varanavičių. R. Radvila NLEA vadovaus iki 2026 metų vasario.  Naująją NLEA tarybą sudaro septyni nariai.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ savo elektros skirstymo tinklus parduos kitos valstybės valdomos grupės „Ignitis grupės“ įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad pirkimo-pardavimo sutartys tarp „LTG Infra“ ir ESO bus pasirašytos kovą, pranešė LTG.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) už 114,6 tūkst. eurų bus perduoti šalia geležinkelių įrengti energetikos infrastruktūros objektai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. 111 valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų skirstomųjų tinklų operatoriui parduos „LTG Infra“, kuri šį turtą patikėjimo teise valdo šiuo metu.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė vyriausybė antradienį rinksis į posėdį, kuriame aptars gynybos politikos, ESO vartotojų permokos klausimus bei kitas aktualijas. LVŽS išplatintame pranešime nurodoma, kad posėdžio metu bus aptariama nacionalinio saugumo ir gynybos politikos kryptys, taip pat bus diskutuojama dėl 158 mln. eurų permokos elektros energijos vartotojams susidarymo aplinkybių, grąžinimo grafiko bei būdų.

Prokuratūra įvertino „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) permokėtų 160 mln. eurų sugrąžinimą elektros vartotojams ir nusprendė, kad teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu nėra. „Prokuroras tyrimo metu padarė išvadą, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyti metodikos trūkumai buvo pašalinti, taip pat buvo pakoreguotas permokų vartotojams grąžinimo grafikas, daugiau teisės aktų pažeidimų nenustatyta“, – rašoma pranešime.

Trečiadienį vakare visame Raseinių rajone dėl gedimo trumpam nutrūko elektros tiekimas, Energijos skirstymo operatorius (ESO) teigia, kad tai trumpalaikis tinklo gedimas, dėl kurio nereikėtų nerimauti. Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius BNS teigė, kad elektros tiekimas sutriko apie 18.45 val., tačiau po kelių minučių jis buvo atnaujintas. „Visame rajone pajuto gyventojai, kad keletą minučių dingo elektra, vieniems ilgiau, kitiems trumpiau“, – sakė A. Nekrošius.