Visgi ekspertai ragina neužmerkti akių prieš realybę – kai vieni švaistosi pinigais, penktadalis tautiečių gyvena ties skurdo riba ir apie skanesnį kąsnį gali tik pasvajoti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Ponia Ramutė gėlių salone dairosi kokio nors gražaus priedo prie dovanos draugei.
„Gal kai kam ir prabangos prekė, bet šiaip gėlės yra mūsų kasdienybės dalis“, – pasakoja šiaulietė Ramutė.
Visgi gėlės, anot oficialios statistikos, per 10 metų Lietuvoje pabrango 65 procentais. Salono savininkas nemano, kad toks grožis įkandamas kiekvienam.
Pačią kukliausią puokštelę floristas surištų už 10–15 eurų. O suma, kiek kažkam atsiėjo pati brangiausia gėlių kompozicija, verčia kilstelėti antakius.
„Dvylika tūkstančių. – Už dvylika tūkstančių buvo, kas įsigijo. – Buvo“, – teigia floristas Arūnas Kazlauskas.
Ir tuos 12 tūkstančių kažkas paklojo prieš pusantrų metų, kai nasrus jau šiepė infliacija. Gėlių salono vadovas pasakoja, kad pastarasis ekonominis sąstingis klientų neatbaidė.
„Teigti, kad buvo krizė, tu negali. Be gėlių neapsieisim. Jeigu žmogus vertina tai, kas yra gražu, gali sau tai leisti, negaili“, – sako A. Kazlauskas.
Po krizės atsistatėme greičiau
Ekonomistai pastebi – jei po 2008 metų krizės prireikė net septynerių metų, kad realioji perkamoji galia grįžtų į prieškrizinį lygį, dabar, po infliacijos ir palūkanų šuolio krizės, algų augimas infliaciją nugalėjo vos per dvejus metus. Sulaukėme laikotarpio, kai kainos beveik neauga, o algos toliau stiebiasi aukštyn.
„Šiuo metu lietuviams yra aukso amžius ir tai atsispindi Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklyje, jis yra aukščiausias ES“, – tikina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jei prisimintume, kokį vidutinį atlyginimą tautiečiai uždirbdavo prieš dešimtmetį, dabar jis išaugęs 2,5 karto – 2014 m. vidutinė alga į rankas siekė 522 eurus, o šiemet – 1333 eurų. Kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 51 procentu.
„Lietuvos gyventojai iš tiesų gyvena geriausią gyvenimą, nes pajamos pasiekė aukščiausią lygį Lietuvos istorijoje. Bet svarbu ne tik, kiek pajamų gauname, bet ir ką už jas galime nupirkti. Pagal mūsų perkamąją galią, mes jau aplenkėme latvius, estus, lenkus, ispanus, graikus ir kiti sąraše yra italai“, – pasakoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
O ir perka tautiečiai dabar mažiau tik nekilnojamojo turto, baldų ir rečiau vaikšto į vis dar kainas didinančius restoranus. Kitų prekių ir paslaugų vartojimas auga.
Kas penktas – skursta
Visgi keliems šimtams tūkstančių lietuvių tai girdėti – skaudu.
„Kas penktas Lietuvos gyventojas susiduria su skurdo rizika, tai reiškia, kad jų pragyvenimo lygis yra labai žemas“, – teigia skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Skurdo mažinimo tinklo vadovė aiškina, kad dažnai skurdo problema užprogramuota nuo vaikystės, nes, augdami stygiuje, jaunuoliai nesugeba ištrūkti iš savo aplinkos ir neturi pinigų, kad įgytų gerai apmokamą specialybę.
„Kaltinti visada yra lengviausias kelias, nes tada mums patiems, kaip visuomenei, kaip valstybei ar kaip politikams nereikia nieko daryti“, – sako A. Adomavičienė.
Ženklų, kad vidutinė algos ar perkamosios galios rodikliai artimiausiu metu pakryptų žemyn, ekonomistai nemato.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
