krizė

Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės rezervo sistemos veikimą krizių metu, svarbus ne tik valstybės pasirengimas, bet ir verslo įsitraukimas, sako ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Taip jis kalbėjo penktadienį parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ forume Kaune. Pasak premjero, sutrikus įprastiems rinkos mechanizmams, valstybė turi būti pasirengusi užtikrinti svarbiausius gyventojų poreikius.

Valstybių skolinimosi kainos visame pasaulyje auga kaip ant mielių. Pasikartojantys infliacijos šokai ir centrinių bankų griežtinama pinigų politika didina pinigų kainą, o tai sukuria papildomą spaudimą ir taip braškantiems stipriai įsiskolinusių Europos valstybių finansams. Pastarąjį kartą skolų krizės centre buvo santykinai mažesnės Pietų Europos šalys, šįkart dėmesį kausto Prancūzijos finansai. Obligacijų pajamingumų augimas stebimas visame pasaulyje ir tam yra daug priežasčių.

Vyriausybės pristatytas Šeimos paketas žada daugiau paramos šeimoms, tačiau ekspertai dalį siūlomų priemonių vertina skeptiškai. Abejonių kelia ir tai, ar milijoninės išlaidos iš tiesų reikš apčiuopiamą naudą šeimoms. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Kylančios degalų kainos gali branginti ne tik keliones, bet ir maistą, prekes bei paslaugas. Ekspertai perspėja, kad žiemą situacija gali stipriai pablogėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dyzelino kainai Lietuvoje perkopus 2 eurus už litrą, valdžia ieško būdų ją mažinti, tačiau akcizo lengvatos kainuotų dešimtis milijonų eurų. Tuo metu Latvija jau nusprendė dyzelino akcizą mažinti iki ES leidžiamo minimumo. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus, socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius Mindaugas Lingė.

Lietuvoje infliacija jau perkopė 6 procentus, tačiau tai gali būti dar ne pabaiga. Brangstant degalams, dujoms ir elektrai, kainos kyla vis sparčiau. Ekonomistas įspėja – artimiausiais mėnesiais infliacija gali tapti net dviženklė. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vyriausybė siūlo naują Šeimos paketą, kuriuo tikimasi finansiškai sustiprinti šeimas ir paskatinti gimstamumą. Ekspertai abejoja, ar vien didesnės išmokos gali pakeisti žmonių sprendimą susilaukti vaikų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Migracija dažnai minima kaip vienas iš būdų pristabdyti Lietuvos gyventojų mažėjimą, tačiau ekspertai sako, kad vien atvykstantys užsieniečiai demografinės problemos neišspręs. Kol kas migracija labiau padeda užpildyti darbo rinkos spragas, o ne didina gimstamumą.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti plačiau atverti pinigines. Ekonomistas prognozuoja, kad pirmoje žiemos pusėje šilumos kaina gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei pernai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Irano remiami Jemeno husiai pradėjo masinį sausumos puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio rajone ir įsitraukė į įnirtingas kovas su koalicijos pajėgomis, už kurių stovi Saudo Arabija. Iš dalies ir dėl šios eskalacijos naftos kaina trečiadienį viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Rijadas jau pareikalavo iš Irano „nutraukti eskalaciją“, tačiau Teheranas atsisakė. Bab el Mandebo sąsiauris Raudonojoje jūroje yra vienas pagrindinių prekybos maršrutų tarp Persijos įlankos, Azijos ir Europos.

Po Lietuvą nusiaubusios audros be elektros vis dar lieka 17 tūkst. vartotojų, o ESO žada tiekimą visiškai atkurti iki ketvirtadienio. Atvirai diskutuojama, ar tokio masto krizę lėmė išskirtinė stichija, ar vis dėlto nepakankamas pasirengimas. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Pasaulis sulaikė kvapą stebėdamas didžiausių technologijų korporacijų ataskaitų teikimo laikotarpį. Jei jų pasirinkta kryptis į dirbtinį intelektą (DI) ir mikroschemas pasirodys esanti nesėkminga, tai gali įtraukti planetą į dar vieną finansų krizę. Gandai apie tai, kad DI ir mikroschemų „burbulas“ tuoj sprogs ir sustabdys technologinę revoliuciją, stiprėja. Kai kurie rinkos ekspertai įspėja, kad tai yra būsimos globalios turbulencijos ženklas, kuris jau rudenį gali apimti pasaulio rinkas.

Dar praėjusią žiemą atrodė, kad Europos Sąjunga galutinai nulipo nuo rusiškų dujų adatos ir išmoko gyventi naujoje realybėje be energetinių krizių. Amerika ir Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinį gamtinių dujų tiekėją. 2026–2027 metų žiema žadėjo žemas kainas, paklausos ir Europos pramonės atsigavimą. Tačiau tuomet atėjo nauja nelaimė ir dujų staiga pritrūko visas pasaulis. Tradiciskai vasarą dujos pinga, ir Europa perkasi atsargas žiemai į priekį.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta perspėjimų apie galimus naujos ekonominės krizės ženklus. Vieni ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai augančią dirbtinio intelekto (DI) investicijų bangą, kiti – į rekordiniu tempu besiplečiančią privataus kredito rinką. Tuo metu Lietuvos bankas (LB) jau nusprendė stiprinti bankų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.

Kilus didelio masto degalų krizei, Rusijos naujų automobilių rinkos augimas smarkiai sulėtėjo, praneša laikraštis „The Moscow Times“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Remiantis analitinės agentūros „Autostat“ duomenimis, naujų lengvųjų automobilių pardavimai Rusijoje birželio 22–28 d. sudarė 25,9 tūkst. vienetų ir buvo 16,2 proc. mažesni, lyginant su ankstesne savaite. Tačiau nuo kovo pardavimai nuolat augo. Nuosmukis taip pat paveikė komercinių transporto priemonių rinką.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

„Sodra“ skaičiuoja, kad jos rezervas šiuo metu galėtų padėti suvaldyti ekonominę krizę, jei šalį ištiktų panaši į 2009-ųjų krizė. Tačiau rezervas neturėtų būti naudojamas spręsti demografines problemas, sako viena „Sodros“ vadovų. „Šiandien įstatyme nustatytas 100 proc.

Kuro problemos, kilusios dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, jau išplito į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai praneša „The Moscow Times“. Pirmieji apie AI-92 ir AI-95 benzino trūkumą degalinėse gegužės pabaigoje pradėjo pranešti Riazanės gyventojai. Prieš tai Ukrainos dronai smogė „Rosneft“ Riazanės naftos perdirbimo gamyklai – vienai didžiausių Rusijoje.

Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį sukrėtė finansų krizė, kurios atgarsiai daugeliui vis dar išlikę atmintyje. 2008-ieji tapo sinonimu ekonominiam nuosmukiui, prarastoms santaupoms ir sugriuvusiems planams. Šiandien, stebint geopolitinę įtampą, svyruojančias palūkanas ir infliaciją, kyla klausimas, ar istorija gali pasikartoti ir kam turėtume ruoštis? Dvi krizės – du skirtingi scenarijai 2008 m. krizė kilo iš pačios finansų sistemos vidaus.

Pagal skurdo rizikos lygį Lietuva pralenkė visas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Kas lėmė, kad būtent Lietuvoje nelygybės ir skurdo problema taip bado akis? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene. Lietuvoje santykinis skurdas – didžiausias Europoje. Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl?  Manau, kad ilgą laiką tiesiog nebuvo skiriama pakankamai dėmesio socialinei politikai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų panaudoti savo kovos su prievarta priemonę, pramintą „bazuka“, jei JAV vadovas Donaldas Trumpas įgyvendins savo grasinimus padidinti muitus europietiškiems automobiliams. Kritikuodamas JAV prezidentą dėl „destabilizuojančių grasinimų“ po jo pažado padidinti muitus nuo 15 iki 25 proc.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Viešojoje erdvėje galima išgirsti apokaliptinių scenarijų, esą pasaulio laukia rimta krizė – tokia, per kurią gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir išteklių, o valstybės esą galėtų konkuruoti dėl naftos. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Luminor“ banko vyr.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pramonininkams įspėjant apie artėjančią krizę ir prašant valstybės pagalbos, finansų ministras sako, jog kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis jaučiamas tik dėl augančių degalų kainų, o valstybė ruošia tikslines pagalbos priemones pažeidžiamiausioms grupėms. „Visi tie sukrėtimai ir ekonomikos, ir neramumai kyla iš išorinio veiksnio – karo – ir Lietuva, be abejo, ruošiasi, jeigu kartais krizė ir užsitęstų, išplistų ir tikrai virstų krize.

Valstybės rezervo atsargos krizės ar karo atveju gali nepasiekti gyventojų laiku arba apskritai būti nepasiekiamos ar sunaikintos, skelbia valstybės rezervo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, tik apie 10 proc. atsargų saugojimo vietų yra parinktos įvertinus realias grėsmes. Dalis sandėlių, kuriuose laikomos medicinos bei civilinės saugos atsargos, yra vietovėse, kurios ekstremalių situacijų metu gali būti evakuojamos arba tapti nepasiekiamos.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Europos Sąjunga ruošiasi ilgalaikiam energijos sukrėtimui dėl karo Artimuosiuose Rytuose, „Financial Times“ sakė bloko energetikos vadovas. „Tai bus ilga krizė. Energijos kainos bus didesnės labai ilgą laiką“, – interviu, paskelbtame penktadienį, teigė Danas Jorgensenas, atsakingas už energetiką ir būstą Europos Komisijoje – ES vykdomojoje institucijoje.

Ketvirtadienio popietę įvairūs ekspertai susirinko į spaudos konferenciją apžvelgti situacijos degalų rinkoje ir padėties Lietuvoje. Degalų kainų mažinimo sprendimai Lietuvoje stringa, o ekspertai perspėja – dabartinė politika ne tik nemažina kainų, bet ir silpnina šalies ekonomiką. Jie taip pat akcentavo, ką vertėtų daryti kitaip.

Daugiau nei 50 procentų apklaustųjų teigia žinantys, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog, palyginus su 2022 metais, kaip elgtis karo pavojaus atveju, tą žinančių išaugo nuo 40 iki 48 proc. gyventojų, evakuacijos metu – nuo 44 iki 48 procentų.

Per ateinančius 5 metus pasaulyje bus stebimas metalo, itin svarbaus akumuliatorių gamybai, deficitas, praneša „Bloomberg“. Visuotinį trūkumą sukėlė apribojimai Afrikos valstybėje, kuriai tenka daugiau nei 70 % pasaulinio tiekimo. Prekybos namų „Darton Commodities“ duomenimis, kobalto deficitas pasaulyje tęsis iki šio dešimtmečio pabaigos dėl pagrindinės gamintojos – Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) – taikomų eksporto ribojimų.

Po JAV, Izraelio ir Irano karinio konflikto pradžios Pietų Azijos regione kilo viena didžiausių energetikos krizių istorijoje. „Financial Times“ skelbia, kad sutrikus kuro tiekimui iš Persijos įlankos šalių, regione susiklostė dramatiška situacija: kai kuriuose Indijos miestuose krematoriumai priversti pereiti prie elektrinių krosnių, kad būtų išvengta kūnų kaupimosi. Dujų deficitas paralyžiavo ir maitinimo sektorių. Nacionalinė Indijos restoranų asociacija rekomendavo savo 500 tūkst.

Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi. Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę.

1960 m. žurnale „Science“ fizikas Heinzas fon Foersteris perspėjo, kad, jeigu populiacija augs tokiu tempu, kaip iki tol, 2026 m. sulauksime „paskutinės dienos“ scenarijaus – taip fizikas pavadino matematinio modelio tašką, kuriame augimas taptų begalinis, rašo „StarInsider“. Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) 2024 m. paskelbtos prognozės rodo ką kitą. Nors pasaulio gyventojų skaičius nuo tų metų ir išaugo kone trigubai – nuo 3 mlrd. 1960 m. iki 8,2 mlrd.

Artėjant 2026-iesiems, pasaulinis verslas atsiduria vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje. Neapibrėžtumas jau tapo nuolatine pasaulio rinkų būsena, tačiau yra kelios konkrečios rizikos, kurios ateinančiais metais gali turėti ypač didelį poveikį verslo sprendimams, „Forbes“ rašo Angelis Saz-Carranza, Esade Pasaulinės ekonomikos ir geopolitikos centro (EsadeGeo) direktorius.

Septyni ekspertai, kurie dar 2008 m. nuspėjo finansų krizę, šiandien vėl įspėja apie pavojus pasaulio ekonomikai. Nors ekspertai skirtingai vertina rizikas, visi mato nerimą keliančių ženklų, rašo „Bild“. JAV finansinių įstaigų rajono, Volstryto veteranas Gary Shillingas teigia bijantis naujos krizės bangos. Jis sako, kad situacija primena 2008-uosius: rinkos perkaitusios, daugėja spekuliacijų, valstybės skolos pasiekė rekordus. „Situacija yra paini. Aš nesuprantu, kur juda finansų rinkos.

Lietuva ir Baltijos šalys nuolat susiduria su informaciniu spaudimu, kuris kelia visuomenės nerimą, ypač dėl dezinformacijos ir galimų grėsmių. Kaip išlikti ramiems krizių įkarštyje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Tai kaip gyvenasi jums per tas visas krizes? V. Vitkauskas: Intensyviai. Kiekvieną kartą kažkas vyksta.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja gyventojus apie artėjančią krizę. Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs. Ekonomistas sako, kad jau 2028 m. šalyje galima tikėtis ekonominio nuosmukio.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė pirmąjį savo planą, kuriuo siekiama padėti sukaupti būtiniausių prekių, pavyzdžiui, maisto, vandens, degalų ir vaistų, atsargas krizių atveju. Briuselio „atsargų kaupimo strategija“ parengta NATO perspėjant, kad Rusija, šiuo metu kariaujanti su ES kaimyne Ukraina, gali būti pasirengusi per penkerius metus užpulti Aljansą.

Bulvių kainos Rusijoje stabilizavosi, o pareigūnai skelbia „bulvių krizės“ pabaigą. Vis dėlto jos kol kas išlieka neprieinamos daugeliui ir, tikėtina, tokios išliks ir artimiausiu metu. 2025 metų kainų šuolio priežastys buvo giluminės ir iki šiol neišspręstos: mažėjantys pasėlių plotai, sandėliavimo problemos, plačiai paplitę kenkėjai bei augančios kuro, trąšų, sėklų ir darbo sąnaudos.

Valstybinės sveikatos sistemai planuojama reforma: kaip pasikeis mokamos paslaugos, priemokos ir galimybė pasirinkti papildomas paslaugas? Apie valstybinės medicinos krizę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Žmonės piktinasi, kad artimiausiu metu jie negalės prisimokėti už gydymo paslaugas. Kodėl nuspręsta atšaukti, žmonėms nereikėdavo mokėti visos kainos, tik dalį.

Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) padavusi Lietuva dėl režimo sukeltos migrantų krizės siekia prisiteisti per 200 mln. eurų žalos atlyginimą, BNS nurodė Teisingumo ministerija. Ši byla, anot ministerijos, taip pat gali turėti reikšmės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėjant migrantų ginčus su Lietuva. „Lietuvos Respublikos ieškinyje yra pareikšta, kad valstybė reikalaus reparacijų, o (...) pirminiais skaičiavimais vertinama žala yra virš 200 mln.

Karas ir kitos ekstremalios situacijos gali tapti nemenkais išbandymais sveikatos sektoriui. Dar koronaviruso pandemija parodė, kad krizės išbalansuoja įprastus gydymo procesus, todėl detalus pasiruošimas – vienas esminių veiksnių, galinčių pagelbėti krizinių akimirkų akivaizdoje.

Pašonėje vykstant Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, blogiausiam scenarijui ruošiasi ir Lietuva. Siekiama užtikrinti, kad bet kokios krizės atveju nenutrūktų elektros, interneto ar medicinos paslaugų tiekimas, gyventojams užtektų būtiniausių produktų ir jie už juos galėtų atsiskaityti. Dėl to yra numatytos parduotuvės, kurios privalės veikti bet kokiomis sąlygomis, o jų darbuotojai negalės išvykti iš šalies. Taip pat veiks kritiniai bankomatai, kurie turės išduoti grynųjų.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo praėjusį ketvirtadienį prasidėjusi masinių išpardavimų sukelta kainų griūtis pagrindinėse pasaulio biržose tęsiasi ir šią savaitę. Tuo metu pats D. Trumpas aiškina, kad iš Europos reikalaus ne tik naujų muitų apmokėjimo, bet ir „susimokėti už praeityje nesumokėtus mokesčius“. „Nenoriu, kad kas nors žlugtų, bet kartais reikia išgerti vaistų, kad ką nors sutvarkytum“, – savaitgalį lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas.

Valdininkai parengė planą, kaip karo ar kitų neramumų, krizių metu veiks prekybos centrai. Jei pultų rusai, šalyje turėtų veikti 125 „atraminės“ parduotuvės, kurios maisto produktus gyventojams užtikrintų nuolat. Vis dėlto gyventojams dažniausiai kyla klausimas, ar tokiose parduotuvėse bus galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ar veiks ir banko kortelės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Senojo žemyno ekonominės problemos artimiausiu metu tik didės, o ilgainiui bendriją gali ištikti ekonominė katastrofa. Tokį niūrų paveikslą Europos Sąjungai ketvirtadienį piešia vienas iš įtakingiausių tarptautinės politikos ledinių „Politico“. Geros dienos Europoje baigėsi „Pastaraisiais dešimtmečiais Europos ekonomika buvo itin atspari dėl bloko plėtros į Rytus ir prekių paklausos Azijoje ar JAV.

Naujoji valdžia žada, kad gyvenimas Lietuvos gyventojams toliau gerės. Tačiau naujausi duomenys apie nedarbą ir pranešimai apie darbuotojų atleidimus mažų mažiausiai verčia atsargiai vertinti artimiausias perspektyvas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų. O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.

Sulaukęs brandaus amžiaus vyras tvirtai apsisprendė palikti savo sugyventinę ir jaukius jos namus nutarė iškeisti į vienuolyną. Po ilgų bendro gyvenimo metų pora pateko į gilią santykių krizę, o kiekviena jų bendra diena yra perpildyta grasinimais ir vienas kito užgauliojimais. Išskirtine poros situacija domėjosi laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė.