Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.
Lietuvoje santykinis skurdas – didžiausias Europoje. Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl?
Manau, kad ilgą laiką tiesiog nebuvo skiriama pakankamai dėmesio socialinei politikai. Buvo manoma, kad augant ekonomikai savaime pasidalins tas pyragas visiems žmonėms ir kažkaip savaime viskas išsispręs, tačiau problemos gilėjo.
Didžiausia skurstanti grupė yra senjorai, jų pensijų problema nėra iš esmės sprendžiama taip, kad jie tikrai peršoktų tą ribą ir vidutinė pensija pakiltų virš skurdo rizikos ribos. Žinome, kad ne visi pensininkai gali dirbti. Ne visi turi pajėgumų dirbti. Kitas dalykas – nebūtinai jie yra priimami į darbo rinką. Tad darbo rinkos uždarumas irgi yra klausimas.
Jeigu žmogus dirbo visą gyvenimą, ar jis neturėtų gauti orios pensijos? Jeigu vien šios grupės problemas spręstume iš esmės, jau pajustume ženklų skirtumą. Taip pat matome, kad žmonių su negalia skurdo rizika yra dvigubai didesnė negu žmonių be negalios. Ir tai rodo, kad problema yra ne vien mažos išmokos, kurios kai kurioms grupėms tikrai yra apgailėtinai mažos, bet ir tai, kad darbo rinka nėra atvira žmonėms. Matome, kad, vystantis dirbtiniam intelektui, ši problema tik aštrėja, todėl reikia galvoti apie priemones, kaip šiuos žmones galime įtraukti į visuomenę, kaip jie galėtų prisidėti prie bendros gerovės.
Valstybės biudžetas skiriamas kitoms problemoms spręsti
Kodėl Lietuvoje būtent pensininkai ir neįgalieji gyvena skurdžiausiai?
Mes tikrai priėmėme sprendimų dėl vaiko pinigų ir vaikų skurdo rizikos. Kažkada šis rodiklis buvo vienas prasčiausių Europoje – skurdo rizika siekė apie 28 proc. Dabar turime apie 17 proc. ir esame vieni geriausių Europoje. (...) Čia kalbame apie vaikus iki 18 metų – ši grupė tikrai atrodo ženkliai geriau negu bendras vidurkis. Tai reiškia, kad jeigu imamės priemonių, mes padarome pokyčių.
Deja, tik vaikų srityje politikai turėjo bendrą sprendimą įvesti vaiko pinigus. Tai labai brangi, universali priemonė, bet ji suveikė. Reikėtų politinės valios spręsti ir senjorų skurdo klausimą. Deja, tas klausimas vis atidedamas. Taip, pensijos indeksuojamos, jos kils ir kitais metais, kaip kilo ir kiekvienais ankstesniais metais. Čia nieko naujo, bet tai nėra pakankamas kilimas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis rašo, kad pastaruoju metu pensijos labai smarkiai kilo.
Taip, bet tiems žmonėms, kurie negauna net 600 eurų pensijos, tai mažai padeda. Mes dažniausiai skaičiuojame vidurkį, tačiau kuo mažesnė pensija, tuo mažesnė ir absoliuti gaunama suma. Todėl jie niekaip neperžengia ribos, kada jau galėtų bent kiek oriai gyventi.
Kitas dalykas – paslaugos žmonėms. Senjorams, ypač sulaukusiems 80 metų ir daugiau, jau reikalingos įvairios paslaugos. Matome, kad savivaldybių lygmeniu turime senjorų, kurie miršta nesulaukę paslaugų arba jų sulaukia taip vėlai, kad savarankiškumą palaikyti tampa labai sudėtinga. Šioje srityje matyti tam tikras valstybės apleistumas.
Kodėl valstybė neranda pinigų šiems dalykams? Kur ji juos skiria, kokie prioritetai?
Geras klausimas, kokie tie prioritetai. Taip, dabar svarbiausia yra gynyba ir tai tikrai yra svarbu, nes žinome, ką reiškia okupacija. Jeigu ateitų kaimynas, neliktų nei valstybės, nei socialinės gerovės.
Bet mes ginsime šalį, kurioje senukai miršta nesulaukę paslaugų?
Vis tiek ją ginsime. Tačiau problema ta, kad socialinei apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto skiriame ženkliai mažiau negu kitos ES šalys. Mūsų visuomenė gauna trečdaliu mažiau socialinės apsaugos negu vidutiniškai kitų ES valstybių piliečiai. Vos tik pradedama kalbėti apie mokesčių reformą, iš karto atsiranda suinteresuotų grupių, kurios sako: „Ne, mes negalime apmokestinti turtingiausių žmonių, negalime sukurti normalios mokesčių sistemos, kuri būtų aiški, skaidri, kur mokesčiai priklausytų nuo pajamų dydžio, o ne nuo mokesčių kilmės.“
Tos valios labai stinga, kai reikia priimti realius sprendimus, nes lobistų grupės šioje vietoje yra labai stiprios. Ir nėra noro apie tai diskutuoti, o tai yra ydinga.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
