krizė

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Europos Sąjunga ketvirtadienį surengs derybas su Serbijos ir Kosovo lyderiais, blokui siekiant sušvelninti pastaruoju metu padidėjusią įtampą. „Pakviečiau Serbijos ir Kosovo lyderius į Briuselį skubiai susitikti ir rasti išeitį iš dabartinės krizės“, – sakė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis. „Reikia nedelsiant deeskaluoti padėtį ir surengti naujus rinkimus šiaurėje, kuriuose dalyvautų Kosovo serbai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas, nepaisant to, kad euro zona smunka į recesiją. Tačiau būtent nelanksti ECB politika atvedė ne tik Lietuvą, bet ir visą likusį pasaulį į ekonominę krizę, įsitikinęs verslininkas Robertas Dargis. Jo nuomone, šis sunkmetis nebus toks stiprus kaip 2009-aisiais, bet valstybės turėtų glaudžiau dirbti su ECB, kad išvengtų skaudžiausių krizės padarinių.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad neteisingai parinkti valdančiųjų žodžiai pastaruoju metu „nubloškė valstybę į krizę“. Taip jis kalbėjo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvoje“ suvažiavime, komentuodamas pastarojo mėnesio politinius įvykius, įskaitant ir žlugusią pirmalaikių rinkimų iniciatyvą. „Politikoje žodis yra velniškai svarbus dalykas. Žodis turi galią įkvėpti, turi galią pasmerkti, sugriauti ir įbauginti.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Kilęs chaosas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir Vyriausybės perkrovimo yra konservatorių „surežisuota ir atlikta melodrama“, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Prezidentūra tikėjosi, kad į vadinamąjį čekių skandalą įsivėlę ministrai paliks savo postus, tačiau buvo nueita kitu keliu.

Jau du ketvirčius iš eilės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja. Kai tai nutinka, laikoma, kad šalyje prasidėjo recesija arba ūkio susitraukimas. Kol kas savo kailiu tai pajunta gana nedaug gyventojų – labiau tik tie, kas netenka darbo, kam sumažėja atlyginimas ar išauga palūkanos už paimtas paskolas. Tačiau, jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, Lietuvos ateitis gali ir nebūti tokia šviesi, kaip manyta iki šiol.

Konservatorių lyderių pareiškimai dėl pirmalaikių rinkimų yra neatsakingi ir neišmintingi, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Kiek anksčiau gegužę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų, jeigu Seimas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą.

Konservatorių lyderių iškeltas siūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra adekvati reakcija į įsisiūbavusį „čekių skandalą“, sako buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Anot jos, šiuo metu Lietuva yra sudėtingoje padėtyje, todėl protingiausia būtų, jei ta pati Vyriausybė pabaigtų jau pradėtus darbus.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

JAV žlugo dar vienas bankas, o tai nejučiomis primena 2008-ųjų krizės scenarijų, kai už Atlanto prasidėjusios ekonominės turbulencijos galiausiai stipriai supurtė ir Europos šalių ekonomiką. Ar pasikartos panašus krizės scenarijus? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Vilmantas Venckūnas.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Netylant skandalui dėl Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių krizės, sukčiai taip pat nesnaudžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė netikras vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas smurto protrūkis Viktorijos namuose. Sukurta netikra naujiena  Netikra nuoroda, kuri, tikėtina, veda į puslapį su kompiuterius pažeidžiančiais virusais, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai įtikinamai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Ar tai atneš krizę, kokią turėjome 2008 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

 Dėl „vampyriško perteklinio vartojimo ir pernelyg spartaus vystymosi“ visame pasaulyje kyla vis didesnis pavojus žmonijos esminiam gyvybės šaltiniui – vandeniui, perspėjama Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje prieš trečiadienį prasidedantį svarbų viršūnių susitikimą šiuo klausimu.

Neregėtas bankinis skandalas Šveicarijoje. Šalyje ties žlugimo riba atsidūrus antram pagal dydį bankui „Credit Suisse“, finansinė suirutė vos nenusirito per visą pasaulį. Dėl to Šveicarijos vyriausybė priėmė itin skubų ir precedento neturintį sprendimą. Siekdama išgelbėti „Credit Suisse“ nuo griūties, leido kitam – didžiausiam šalies bankui UBS – perimti varžovą. Patikimiausi, saugiausi ir galingiausi pasaulyje – taip ilgus metus buvo apibūdinami Šveicarijos bankai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu trečiadienį atmetė kompromisinį pasiūlymą, kuriuo siekta išspręsti nesutarimus dėl jo planų pertvarkyti šalies teisinę sistemą, taip dar labiau pagilindamas krizę, susijusią su šalį sukrėtusia ir tarptautinės kritikos sulaukusia programa. Šalies prezidentas Isaacas Herzogas pristatė kompromisą per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.

Anglijoje neturinčių kur prisiglausti nakčiai benamių skaičius skaičius pernai išaugo daugiau nei ketvirtadaliu dėl pragyvenimo išlaidų krizės, kurią sukėlė sparčiai auganti infliacija, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis vietos institucijų ir vyriausybės paskelbtu metiniu įverčiu, 2022 metų rudenį vienu metu nakvynės vietos neturėjo ir buvo priversti nakvoti lauke bent 3 069 asmenys.

2013 m. vasario viduryje Lietuvoje tvyrojo daug nerimo ir nežinios. Šv. Valentino romantiką tuomet spėriai išsklaidė žinios apie galimą Ūkio banko bankrotą. Gandai netrukus virto realybe, o banko griūtis vienaip ar kitaip palietė dažną lietuvį.   Likus kelioms dienoms iki oficialaus Ūkio banko bankroto paskelbimo, prie banko filialų visoje Lietuvoje nusidriekė sovietmetį primenančios eilės – žmonės skubėjo atsiimti savo indėlius.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.

Viešai dalinami komentarai klampina valdančiųjų politikus į vis gilesnį pedofilijos skandalo liūną. Ar dar yra būdas valdantiesiems išsisukti nenukentėjus?  „Dėmesio centre“ laidoje apie tai kalbėjo apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris.  Visuomenei dabar kirbantis klausimas – kodėl valdantieji perėjo į aklą gynybą? R. Valatka sako, kad viena to priežasčių – negebėjimas daryti politikos.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida ir pažadėjo spręsti šią problemą įsteigdamas naują vyriausybinę agentūrą. Gimstamumas mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių, tačiau, Pasaulio banko duomenimis, Japonijoje ši problema ypač aktuali, nes šalis turi antrą didžiausią 65 metų ir vyresnių žmonių populiacijos dalį pasaulyje. Ją lenkia tik mažytė Monako valstybė.

Krizė vis plačiau rodo savo dantis ir renkasi aukas. Kėdainiuose veikusi mažoji bendrija „Jūsų oazė“, kuri valdė kavinukę tuo pačiu pavadinimu, susidūrė su finansiniais sunkumais. Ne mažiau sunkumų atsirado ir žmogiškuosiuose santykiuose – finansinių bėdų prispaustas mažosios bendrijos vadovas ieško paaiškinimo, kodėl įmonės veikla staiga tapo labai nuostolinga, o trys darbuotojos piktinasi iki šiol negaunančios atlyginimų ir teisybės ieško tiek darbo inspekcijoje, tiek su teisininkais.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

Besivystančios ekonomikos šalių išorės skola per dešimtmetį padidėjo daugiau kaip dukart ir 2021 metais pasiekė 9 trln. JAV dolerių (8,5 trln. eurų), antradienį pranešė Pasaulio bankas, įspėjęs, kad skolų krizė, su kuria susiduria šios šalys, sustiprėjo. Pandemija daugelį šalių privertė daugiau skolintis ir Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas anksčiau įspėjo, kad pasauliui gresia penktoji skolų krizės banga.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo pataisų iniciatoriai su Trišalė taryba galutinai susitarė dėl atlygio ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.    Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), susitarta dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų tokiems darbuotojams.

Daivos šeimyninis gyvenimas netipiškas – 32 metų moteris sukūrė šeimą su 17-mečiu jaunuoliu. Nors jiems pavyko susilaukti 3 dukrų ir praėjo jau 13 bendro gyvenimo metų, dabar pora susidūrė su sunkumais. Šiuo metu Daivai 45 metai, o jos vyrui – 30, tačiau, pasak moters, jis taip ir nesubrendo, liko kaip 4-erių vaikas. Moteris pasakojo, kad pažinties pradžioje šeimos ir tvirtų santykių nesitikėjo, tačiau po ilgo bendravimo viskas pasikeitė. „Mes patikome vienas kitam, todėl taip išėjo.

Kinijos pareigūnai pristatė plataus masto priemones, skirtas gelbėti su dideliais sunkumais susidūrusį nekilnojamojo turto sektorių.  Bankų veiklos reguliavimo institucija ir centrinis bankas penktadienį paskelbė 16 punktų vidinių direktyvų rinkinį, skirtą skatinti „stabilią ir sveiką pramonės plėtrą“, apie kurias pirmadienį pranešė Kinijos žiniasklaida.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Buto savininkas nėščią moterį su mažais vaikais veja į gatvę. Jaunos šeimos elgesiu ir jos vaikų keliamu triukšmu jau kurį laiką pasipiktinę ir visi kaimynai. Situaciją susirasti naują būstą vaiko besilaukiančiai šeimai komplikuoja ir tai, kad šiuo metu pora vos suduria galą su galu, nes vyras jau kelis mėnesius nedirbo dėl ligos. Sudėtinga poros situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad pirmieji trys ateinančių metų ketvirčiai mums bus sudėtingi, tačiau ne tokie baisūs kaip prieš 14 metų. Tokiai jo nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Aleksandrai, sakote, kad ta krizė dar neatėjo ir ji ateis kitais metais.

Pastaruoju metu ekspertai vis garsiau prabyla apie recesiją ir krizę. Negana to, kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika, didelė dalis žmonių ateitį vertina niūriai. Bet ar tikrai yra tam pagrindo? Ko sulauksime kitąmet – gilios krizės ar ekonomikos sąstingio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Nerijus Mačiulis.

Europos laukia skausmingas „pramonės racionalizavimas“ dėl energetinės krizės, keliančios politinių problemų, sekmadienį perspėjo prie Kataro gamtinių dujų projekto prisijungusios naftos milžinės „Shell“ vadovas.  Benas van Beurdenas sudarė susitarimą dėl 9,3 proc. „QatarEnergy“ projekto „North Field South“ akcijų paketo.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos. Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams bei įmonėms.

Milijonai britų dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės yra priversti mažinti suvartojamo maisto  kiekį, ketvirtadienį perspėjo JK vartotojų organizacija „Which?“.  Pranešimas paskelbtas po to, kai duomenys parodė, jog metų infliacija JK rugsėjį šoktelėjo virš 10 proc. ribos augant maisto kainoms.  Pasak „Which?“, 3 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad pusė namų ūkių JK mažina suvartojamo maisto kiekį.