krizė

Pasaulis susiduria su „penktąja skolų krizės banga“, penktadienį perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas, ragindamas sutelkti daugiau paramos krizės ištiktoms šalims. COVID-19 pandemija privertė daugelį šalių daugiau skolintis, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog daugelis jų jau susiduria su didelio įsiskolinimo pavojumi arba jis joms gresia dėl didėjančios pasaulinės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų.

Dėl pasaulio ekonomikos vis patiriamų sukrėtimų didėjant pasaulinės recesijos rizikai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį paragino politikos formuotojus imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išvengta „pavojingos „naujosios normos“ atsiradimo.  Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius pakritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą dėl jo pateiktų pasiūlymų Vyriausybei ir teigė, kad turi „pasiūlymą prezidentui“, kad šis energetikos krizės problemas pasiūlytų spręsti Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT). „Prezidentas politinio sezono pradžioje pažėrė visą eilę su valstybės finansais susijusių pasiūlymų Vyriausybei: ir minimalią algą didinti, ir neapmokestinamą pajamų dydį didinti, ir įvairias socialines išmokas didinti, ir elektros v...

Jungtinės Tautos ketvirtadienį paskelbtoje savo ataskaitoje teigia, kad beprecedentė krizių virtinė, įskaitant COVID-19 pandemiją, žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais ir pakurstė visą pasaulį apėmusią nežinią.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Vos prasidėjus savaitgaliui Vilniuje kelių policija sučiupo dešimt girtų pažeidėjų: įkliuvo ne tik vairuotojai, bet ir gerokai įkaušęs paspirtukininkas, neapsieita ir be gaudynių. Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta, ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia daug kritikos, ypač dėl užklupusios energetinės krizės. Kas dedasi Vyriausybėje ir galbūt jau laikas kai kuriuos ministrus pakeisti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Paulius Saudargas, Algirdas Sysas ir Vytautas Dumbliauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Šveicarija sieks gamtinių dujų poreikį per artėjantį šaltąjį metų laiką sumažinti 15 proc., pareiškė valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos nustatytą tikslą reaguoti į energetikos krizę. Anot Šveicarija valdžios, tikslas tiek sumažinti dujų vartojimą, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, užsibrėžtas laikotarpiui nuo spalio iki kovo pabaigos.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) naujasis generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad šiais metais pasaulinėje naftos rinkoje išliks didelė pasiūlos trūkumo rizika, nes paklausa išlieka didelė, o laisvų gavybos pajėgumų mažėja. Jis pavadino „perdėtais“ nuogąstavimus, jog dėl vartojimo lėtėjimo Kinijoje ir visame pasaulyje naftos kainos šį mėnesį krito 16 procentų.

Didžiojoje Britanijoje metų infliacija liepos mėnesį pakilo iki naujų keturių dešimtmečių aukštumų, skatinama kylančių maisto produktų kainų, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, signalizuojantys apie gilėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo nuo 9,4 proc. birželį (tuo metu taip pat rekordinis lygis) iki 10,1 proc. praėjusį mėnesį.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduoliniai ginklai yra „akivaizdi ir esama krizė“, antradienį sakė Nagasakio meras, kalbėdamas per 77-ąsias atominės bombos numetimo ant šio Japonijos miesto metines. 1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Sparčiai didėjančios energijos kainos ir grėsmė, kad Rusija gali nutraukti dujų tiekimą Vokietijai, neramina nuo COVID-19 pandemijos padarinių mėginančius atsigauti aludarius, pirmadienį pranešė Vokietijos aludarių federacija.

Naujasis Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe oficialiai pakvietė parlamento narius prisijungti prie visų partijų vienybės vyriausybės, kad atgaivintų ekonomiką ir imtųsi skausmingų reformų, sekmadienį pranešė jo biuras. R. Wickremesinghe anksčiau šį mėnesį stojo prie valstybės vairo, visuomenės pykčiui dėl ekonominės krizės privertus jo pirmtaką Gotabayą Rajapaksą pabėgti iš šalies ir atsistatydinti.

Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Mums jau dabar reikėtų susimažinti lūkesčius ir susitaikyti su tuo, kad kitais metais algos gali nekilti arba kilti ne taip ženkliai, teigė Žygimantas Mauricas. Ekonomistas aiškino, kad nereikėtų tikėtis, jog gyvensime taip pat. Tokiai nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Bulgarijai nepavykus dar vienam bandymui suformuoti naują vyriausybę trečiadienį atsivėrė kelias naujiems rinkimams, ir tai dar pagilino politinę krizę, apėmusią šalį po reformų šalininkų koalicinės vyriausybės žlugimo birželį.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Šri Lankos politikos veteranas Ranilas Wickremesinghe ketvirtadienį buvo prisaikdintas gilios ekonominės ir politinės krizės ištiktos Pietų Azijos šalies prezidentu, pranešė jo biuras. Šešiskart premjero poste dirbęs 73 metų R. Wickremesinghe buvo prisaikdintas vyriausiojo teisėjo Jayanthos Jayasuriyos per ceremoniją budriai saugomame parlamento komplekse, sakoma prezidentūros pranešime.

Pasibaigus karantinams ir atvėrus sienas tarp valstybių žmonės pradėjo aktyviai keliauti, tačiau tokiam turistų antplūdžiui nebuvo spėta pasiruošti: dėl darbuotojų trūkumo nukeliami arba atšaukiami skrydžiai, stringa komunikacijos sistemos, taigi nutinka taip, kad žmonės lieka be atostogų ir net nėra informuoti, kodėl.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis augant įvairių prekių kainoms, dalis ekspertų sako, kad tai dar ne viskas ir rudenį gali tekti stipriai susiveržti diržus. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad ekonomistai ir politikai turėtų ne gąsdinti žmones, o pasakoti apie priemones, kurios padėtų nepajausti krizės. Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pastaruoju metu vis girdime kalbas, kad artėja ekonominė krizė.

Šri Lankos turimų degalų atsargų neužteks nė vienai dienai, sekmadienį pranešė energetikos ministras, tuo tarpu viešasis transportas sustojo gilėjant ekonominei krizei. Vairuotojų eilės degalinėse driekėsi kelis kilometrus, nors dauguma degalinių jau kelios dienos neturi ką pasiūlyti. Energetikos ministras Kanchana Wijesekera teigė, kad benzino atsargos šalyje siekia apie 4 tūkst. tonų – šiek tiek mažiau nei suvartojama per vieną dieną.

Šri Lankoje, susiduriančioje su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ekonomine krize, sustabdytas degalų pardavimas nebūtiniausioms transporto priemonėms, rašo portalas BBC. Artimiausias dvi savaites degalų bus leidžiama piltis tik į autobusus, traukinius ir transporto priemones, naudojamas medicinos paslaugoms teikti ir maistui vežti. Miestuose uždarytos mokyklos, o pareigūnai 22 milijonams šalies gyventojų liepė dirbti iš namų.

Su grynųjų krize susidūrusi Šri Lanka antradienį paskelbė atverianti savo naftos rinką užsienio įmonėms, praėjus dienai, kai dėl neįveikiamo degalų trūkumo visoje šalyje buvo sustabdytas benzino ir dyzelino pardavimas. Šalis susiduria su precedento neturinčia ekonomine krize ir yra nepajėgi importuoti būtiniausių prekių, įskaitant pakankamai naftos ir dujų įmonių ir gyventojų energijos poreikiams patenkinti.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Rusijos karas prieš Ukrainą neleido pasauliui atsigauti po koronaviruso krizės ir grįžti prie ankstesnio gerovės augimo tempo. Apskaičiuota, kad vien šiais metais prarastos galimybės siekia ne mažiau kaip 1 trilijoną dolerių. Dviejų pirmaujančių pasaulio institucijų ekonomistai perspėjo, kad labiausiai nukentės neturtingos šalys, įskaitant Rusiją – rašo BBC.

Vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių JAV verslininkas ir investuotojas Warrenas Buffettas ne kartą ragino investuotojus nepanikuoti, bet ieškoti palankių situacijų net ir tokiais laikais kaip šie, kai vis dažniau kalbama apie galimą naują krizę.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuri koordinuos pagalbos teikimą krizinėse situacijose atsidūrusioms žmonių grupėms, pirmadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.

Lietuva turėtų gauti dar 70 mln. eurų iš Europos Komisijos migrantų krizei valdyti, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta skirti 200 mln. eurų, tačiau tuomet suma nebuvo detalizuota. „Matyt, apie 70 mln.

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Taip, tai dar viena recesijos prognozė. Šį kartą neigiamą prognozę pateikia vienas iš labiausiai gerbiamų pasaulio ekonomistų, rašo portalas „Fortune“. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas, Yale universiteto profesorius Robertas Shilleris trečiadienį duodamas interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad, jo nuomone, yra „didelė tikimybė“, jog per artimiausius kelerius metus JAV ištiks recesija. Kokia tikimybė? Jis pažymėjo, kad „daug didesnė nei įprasti“ 50 proc.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad panaikins pasienyje su Baltarusija paskelbtą draudžiamąją zoną, bet ir toliau statys tvorą palei sieną, kad į šalį negalėtų patekti neteisėti migrantai. Pernai Varšuva nustatė pasienyje maždaug 400 km ilgio ir 3 km pločio ruožą, kur draudžiama lankytis be leidimo, įskaitant visus migrantus, humanitarinių organizacijų darbuotojus ir žurnalistus.

Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais. Pramila Patten pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį apgailestavo, kad neturi galimybės gauti duomenų apie Šiaurės Korėjoje kilusį COVID-19 protrūkį, tačiau daro prielaidą, kad sveikatos krizė šalyje gilėja, nors Pchenjanas skelbia apie pasiektą „pažangą“. Šiaurės Korėja, kuri gegužės 12-ąją paskelbė apie pirmuosius šalyje patvirtintus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, praėjusią savaitę pareiškė, kad COVID-19 protrūkį pavyko suvaldyti, o valstybinė žiniasklaida praneša apie mažėjantį sergamumą.

Apokalipsė yra tai, kas pranašauja pasaulio pabaigą. Visgi originalo kalba apokálypsis reiškia apreiškimą arba atskleidimą. Politikams visame pasaulyje besikaunant dėl didėjančių maisto kainų ir nepatenkintų žmonių, imama suprasti, kad ši krizė gali būti didesnė nei manyta, gal net apokaliptinio dydžio.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas. Jis pabrėžė, kad ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos – Vokietijos – augimas jau gerokai sulėtėjo dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių, ir pridūrė, kad trąšų gamybų apimčių mažinimas gali pabloginti padėtį kitose šalyse. „Jei pažvelgtume į pasaulio BVP.

Krizei sekant krizę, pasaulio ekonomika artėja prie bedugnės krašto, rašo portalas CNN.   Davose (Šveicarija) prasidėjus pirmajam nuo 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad ekonomika susiduria su „galbūt didžiausiu išbandymu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. „Susiduriame su potencialia nelaimių sandūra“, – pareiškime sakė TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitikime su perrinktu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovu Tedros Adhanom Ghebreyesus išreiškė susirūpinimą karo sukelta sveikatos priežiūros krize Ukrainoje.  „Lietuva yra itin susirūpinusi dabartine sveikatos priežiūros krize Ukrainoje, kurią sukėlė Rusijos veiksmai.