REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

REKLAMA

Šių rezultatų laukiama artimiausiomis savaitėmis. Jų paskelbimas galėtų turėti lemiamą reikšmę didžiausiai Europos ekonomikai, kur namų ūkiai ir įmonės ruošiasi sunkiai žiemai.

Energijos kainos smarkiai išaugo dėl karo Ukrainoje. Be to, Rusija sumažino dujų tiekimą į Europą, taip neleisdama Vokietijai sukaupti energijos produktų atsargų, kad pasiruoštų artėjančiam orų atšalimui.

Dabartinė padėtis gerokai skiriasi nuo padėties kovo mėnesį, kai atlikus pirminį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis paaiškėjo, kad tebeveikiančių Vokietijos branduolinių elektrinių nebereikia energetinio saugumo užtikrinimui.

REKLAMA
REKLAMA

Po pirmosios ataskaitos paskelbimo vyriausybė neatsisakė savo planų iki gruodžio 31 dienos visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių.

A. Merkel palikimas

Vokietija, vadovaujama tuometinės kanclerės Angelos Merkel, po 2011 metų Fukušimos jėgainės avarijos Japonijoje nusprendė galutinai atsisakyti branduolinės energijos ir sulaukė plataus visuomenės pritarimo.

Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) trijų partijų koalicinė vyriausybė, ypač socialdemokratai ir jų partneriai žalieji, jau seniai pasisako prieš šio kurso pakeitimą, motyvuodami tai išlaidomis, techninėmis bei saugumo problemomis, susijusiomis su branduolinių išlaikymu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Branduolinės energijos atsisakymo šalininkai taip pat pabrėžia, kad atominė energija sudaro tik apie 6 proc. visos Vokietijai tiekiamos elektros energijos ir gali menkai padėti sprendžiant pagrindinę problemą – dujų trūkumą šildymui.

Tačiau sparčiai blogėjant energetikos perspektyvoms ir Rusijos „Gazprom“ pareiškus, kad nuo trečiadienio sumažins dujų srautą gyvybiškai svarbiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ iki 20 proc. jo pajėgumų, A. Merkel konservatoriai yra vieni iš tų, kurie garsiausiai ragina persigalvoti.

Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) iš centro dešiniųjų partijos CDU pareiškė, kad  tokios šalys kaip Prancūzija, kurios ir toliau naudoja branduolinę energiją, galbūt turi gerą idėją.

Jis pasiūlė, kad branduolinė energija galėtų pakeisti dalį elektros gamybai naudojamų dujų.

„Prognozuoju, kad metų pabaigoje atominių elektrinių eksploatavimo laikas bus pratęstas“, – neseniai visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė F. Merzas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų