Dalis ekonomistų tikina, kad skaičiai neatspindi realybės – pernai mažėjo infliacija, todėl esą ir prekybos sumos atrodo mažesnės. Artimiausią pusmetį ekonomistai vis dar prognozuoja sunkų dėl aukštų palūkanų, tačiau metų pabaigoje esą turėtų ateiti šviesesnės dienos.
Panevėžyje įsikūrusiame „Lietkabelyje“ darbuojasi 180 žmonių. Jie gamina laidus ir kabelius tiek statyboms, tiek ir automobilių pramonei, buitinei technikai. Apie pusę produkcijos eksportuoja. Kaip pasakoja vadovas, pernai teko pasukti galvą, kaip išsaugoti eksporto apimtis – prireikė ieškoti naujų krypčių, nes įprastose vartojimas smuko.
„Skandinavija, nes ypač statybų sektorius Skandinavijoje yra sumažėjęs. Norvegijos ir valiutos nuvertėjimas turi įtakos, vartojimas praktiškai visoje Europoje kritęs“, – teigia „Lietkabelio“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Tempą stabdė ir į viršų šovusios palūkanos. O bendros Lietuvos eksporto apimtys pernai, pasak Valstybės duomenų agentūros, traukėsi net 11 procentų.
„Jis tikrai yra nemenkas, dviženklis skaičius visada yra skausmingas skaičius. Bet, jei lygintume 2022 m. su 2023 m., tai 2022 m. eksporto pakilimas buvo beveik 14 proc., lyginant su 2021 m. Tai mes vis dar mažam pliuse, 3 proc.“, – tikina Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Vardina sumažėjusio eksporto priežastis
Nesėkmingi eksporto prasme metai buvo chemijos bei apdirbamajai medienos, metalo pramonei. Mineralinių produktų eksportas smuko 24 proc., o chemijos pramonės – 22 proc.
„Vangi mūsų kertinių eksporto rinkų paklausa, tiek kalbant apie Vokietiją – vieną svarbiausių eksporto rinkų, tiek apie Šiaurės šalis. Visos jos pasižymėjo gerokai vangesne ekonomikos dinamika, vartojimu, investicijų apetitu“, – teigia „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kreives žemyn tempė ir prislopusi būsto paklausa – kai mažai kas kraustosi į naujus namus, mažiau reikia ir baldų.
„Tas nekilnojamojo turto rinkos vangumas skleidžia poveikį ir tą sektorių aptarnaujančioms veikloms ar nuo to sektoriaus priklausančioms pramonės šakoms“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Jei užpernai verslą į neviltį varė aukštos energetikos kainos, pernai kortas sumaišė Europos Centrinio Banko sprendimai.
„3–4 kartus pakelti pinigai, jų kaštai, aptarnavimas ne tik žmonėms, bet ir verslui sukėlė nemažai rūpesčių. Jeigu mokėdavai už palūkanas 100 tūkst. eurų, mokėsi 350 tūkst. Visi tie dalykai ir stabdo tą vystymąsi“, – sako V. Janulevičius.
O būtent pramonė sukuria penktadalį Lietuvos BVP. Visgi ekonomistė I. Genytė-Pikčienė nemano, kad kritęs eksportas turės skaudžių pasekmių ekonomikai.
„Labai reikšmingo pėdsako pramonės raidoje šitas stabtelėjimas nepaliko, nes ir pajėgumų sektorius nemažina, stengiasi išlaikyti darbuotojų skaičių“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Statistikos vertinimus vadina melagiena
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir patį eksporto nuosmukio skaičių vertina skeptiškai. Esą pernai smarkiai sumažėjo infliacija, todėl milijardais eurų skaičiuojamos eksporto apimtys krito būtent dėl to.
„Jei vertintume visiškai matematiškai, tai skaičiai gąsdinantys. Bet realiai situacija yra visiškai kita, tas 12 proc. eksporto kritimas, pasakysiu paprastai, yra „fake news“, nes jį didele dalimi lemia ne užsakymų sumažėjimas, o eksporto kainų kritimas“, – sako A. Izgorodinas.
Tiek pramonės atstovai, tiek ekonomistai mano, kad pirmasis šių metų pusmetis dar bus sunkus. Ženklesnį palūkanų sumažėjimą verslas pajus tik rudenį. Tačiau metų pabaigoje pramonė esą turėtų atsitiesti.
„Aš linkęs tikėtis, kad šiuos metus baigsime ties nuliu arba pozityviai“, – vertina V. Janulevičius.
„Tiek Lietuvos pramonė, tiek Lietuvos eksporto rodikliai yra stagnacijos režime, bet tas stagnacijos režimas po truputį pereina į atsigavimo fazę“, – sako A. Izgorodinas.
„Matome, kas dedasi pasaulyje, Europoje. Vokietijos augimo nesimato, priešingai, kritimas. Ta pati Skandinavija, kitos šalys. Tai žiūrim į perspektyvą atsargiai, bet optimizmo neprarandam“, – teigia S. Gailiūnas.
Pernai traukėsi ir importas į Lietuvą – beveik 15 proc.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
