Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.
Kultūros ministras Simonas Kairys sužinojo, kad Rusija paskelbė jo tarptautinę paiešką.
„Ši žinia tikrai nenustebino, nes daug darbo buvo padaryta kalbant apie desovietizaciją, istorinę atmintį“,– sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Ministras neabejoja, kad agresorei jis užkliuvo už sprendimus griauti sovietinius paminklus ir apskritai desovietizacijos procesą.
„Bandoma visada pasakyti, kad nemaišykim kultūros ir politikos. Tai čia yra geras pavyzdys, kaip kultūra ir politika yra sėkmingai sumaišyta“, – neslepia kultūros ministras Simonas Kairys.
Sąrašą su net šimtu tūkstančių ieškomų asmenų pavardžių paviešino Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“. Lietuvių pavardžių – beveik 30. Tarp jų – ir nemažai klaipėdiečių – dabartinis meras Arvydas Vaitkus bei buvęs uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas, kuriam vadovaujant ir griuvo paminklai.
Sąraše atsidūrė ir Šimašius
Sąraše atsidūrė ir kiti už paminklų griovimą balsavę buvę Klaipėdos miesto tarybos nariai bei išvadas teikę istorikai.
„Mes atlikome savo darbą, tai toks ir įvertinimas kabutėse. Mes žinome, kad tai nebuvo išvadavimas, tai buvo sovietinė okupacija. Žinoma, tas istorinis naratyvas visiškai pasikeičia ir prieštarauja jų skleistam istoriniam naratyvui“, – tvirtina Klaipėdos universiteto istorikė Silvija Pocytė.
Istorikės žodžius patvirtina ir pats Kremliaus ruporas, suokiantis priešingai.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos paskelbta paieška reiškia, kad sąraše atsidūrusiems asmenims reikėtų vengti kelionių į režimui prielankias valstybes.
„Gal toks tikslas ir buvo – pasėti psichologinę įtampą, neužtikrintumą, gal kam nors ir baimę. Nepamirškime pasaulyje plačiai nuskambėjusių atvejų – Berlyne kažkas nužudytas, kažkas susprogo Čekijoj. Tai saugumo jausmo reikia neprarasti niekada“, – teigia Klaipėdos tarybos narys Vytautas Grubliauskas.
„Jeigu kaina šitos kovos už Lietuvos laisvę, už neleidimą mūsų mindyti, pavergti ar tapti imperializmo taikiniu yra tiktai savo atostogų krypčių ribojimas, aš mielai tas savo atostogų kryptis apribosiu“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Sąraše atsidūrė ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, buvęs tarybos narys Žilvinas Šilgalis, keletas kitų tarybos narių. Kiek dar pavardžių nepaviešintos – nežinia.
Anušauskas: „O man, žinokit, vienodai“
„O man, žinokit, labai vienodai. Aš tikrai nesiruošiu į Rusiją keliauti“, – taip vertina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Apie krašto apsaugos ministro paiešką žinių nėra. Jis irgi tvirtina, kad rėžimo nemalonę užsitraukusiems asmenims derėtų gerai apgalvoti keliones, visgi aiškina, kad civilizuotos tarptautinės institucijos aklai Rusijos norų nevykdo.
„Interpolas žino šituos Rusijos triukus ir, be abejonės, niekas iš normalių valstybių, ne autoritarinių, ne totalitarinių, nesiruošia vykdyti jokių Rusijos reikalavimų“, – tvirtina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tiesa, kaimynai latviai turi ir kitokių patirčių. Buvęs parlamento narys Viačeslavas Dombrovskis, anksčiau pritaręs sovietinių paminklų demontavimui, priėmė pasiūlymą dirbti kviestiniu dėstytoju Kirgizijoje. Viskas baigėsi tuo, kad išvykti iš Kirgizijos pavyko tik su aukščiausio lygio diplomatų pagalba, kai paaiškėjo, kad jo ieško vietos policija.
„Po to 24 valandos buvo tarsi iš šnipų filmo. Negaliu papasakoti detalių, išskyrus tai, kad tai buvo nepamirštamos 24 valandos ir per mažiau nei 24 valandas užsienio tarnyba sugebėjo mane išvežti iš Kirgizijos ir prižiūrėjo, kol Rygoje įveikiau galutinę pasų kontrolę“, – pasakoja buvęs parlamento narys Viačeslavas Dombrovskis.
Latvių ir estų politikų sąraše irgi nemažai, į jį pateko ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Jau seniau aišku, kad ieškomais Rusija paskelbė ir tris Sausio 13-osios byloje nuosprendį priėmusius teisėjus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
