solidarumo mokestis

 Lietuvos bankai ir kredito įstaigos už 2023 metus sumokėjo apie 256 mln. eurų laikinojo solidarumo mokesčio, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.  „Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome.

Šiaulių bankas šiemet tikisi nemokėti laikinojo solidarumo įnašo, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.  „Mūsų dabartinė pajamų ir indėlių struktūra, kuri yra labai subalansuota, daro mus atsparius šiam nenumatytų įplaukų mokesčiui. Mes sumokėjome ženkliai mažiau jo 2023 metais, palyginti su kitais bankais“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare ketvirtadienį sakė D. Savickas. „Pagal mūsų vertinimus, 2024 metais mums šis mokestis nebus taikomas.

Europos Komisija (EK) nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) skundą dėl šalyje šiemet įvesto naujo bankų solidarumo mokesčio, pranešė LBA.  Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus. Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų.

Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio mokesčio įvedimas sukuria „pavojingą precedentą“, kuomet valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.  „Žinoma, (solidarumo įnašo – BNS) tikslas yra labai kilnus – skirti tuos pinigus gynybos infrastruktūrai, šalies saugumui. Tačiau pati pasirinkta priemonė sukuria pavojingą precedentą.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, valdančiųjų koalicijos partnerių liberalų ir „laisviečių“ lyderės – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – sako naujo mokesčio nepalaikančios.   „Ji (nuomonė dėl bankų solidarumo mokesčio – BNS) yra skeptiška.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.