REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

REKLAMA

Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili.

„Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo. Turiu omeny, kad neseniai buvo pakeistas pelno mokestis bankams, jis yra didesnis tik jiems, dabar – dar vienas mokestis, matyt gal būtų galima iš anksto tuos pokyčius planuoti, komunikuoti atsargiau, nes investicinei aplinkai yra tam tikrų efektų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė. 

Pastaraisiais dešimtmečiais į Lietuvą atėjo vienintelis bankas – „Revolut Bank“, čia veiklą pradėjęs kaip Jungtinės Karalystės startuolis, valdantis pasaulinę finansų platformą „Revolut“. Banko licenciją Europos Centrinis Bankas jam suteikė 2021 metų gruodį. 

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto solidarumo mokesčio tikslą – finansuoti krašto apsaugą – A. Armonaitė vertina teigiamai, tačiau siūlo atidžiau planuoti tokius pajamų šaltinius.

REKLAMA

„Iš tikrųjų yra puiki proga sufinansuoti labai labai reikalingą infrastruktūrą mūsų šalies apsaugojimui, svarbu tik atsargiai ir nuosekliai tą suplanuoti, nes kai viešoje erdvėje girdime visokių dvigubų signalų, matyt, vėl kyla papildomų klausimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl laikino bankų solidarumo įnašo. Anot LBA, jis iškreiptų konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio būtų neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui. 

REKLAMA
REKLAMA

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024-2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų, todėl jis mokesčio nemokėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų