Siaučiant didžiulei infliacijai, daugiau gyventojų apsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Štai ir dėvėtų drabužių parduotuvėje Vilniuje neregėtas klientų antplūdis.
„Atvyksta daugiau mamyčių su vaikučiais, augančių ypač, kurie išaugo rūbelius. Vyresnio amžiaus žmonės tai, kaip taisyklė, perka ir sau, ir savo vaikams“, – sako „Gausos“ pardavėja Agnė.
Pardavėja sako, kad geresnės kokybės dėvėti drabužiai pabrango iki dvidešimties procentų. O klientai esą dėl to pyksta, derisi ir bando sutaupyti.
„Ieško priekabių, prašo nuolaidų, derisi, kaip turguj derisi. Tiesiog. Ieško broko. Visko ieško, kad tik įsigyt pigiau“, – kalba Agnė.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse kalbinti pirkėjai aiškina, kad kitur drabužių neperka, nes tam visai neturi pinigų:
„Dėl kainos. Galbūt kokybė.“
„Nevaikštau po parduotuves. – Dėl to, kad brangu? – Nu brangu. Dukra nuperka ką nors.“
„Palaikau tą tokį second hand‘ą, kad neišlaidauti be reikalo ir realiai į mėnesį kartą, du, tai tikrai apsilankau.“
„Kai mūsų tokie atlyginimai, pensijos, reik eit ieškot čia.“
Toks dažnas apsilankymas dėvėtų drabužių parduotuvėse rodo niūrią statistiką. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe. Mat, ištikus sunkmečiui, netekus darbo, pasak Lietuvos banko, retas gyventojas turi pakankamai santaupų.
„Net trys iš keturių namų ūkių negalėtų išgyventi ilgiau nei tris mėnesius su turimomis santaupomis. Žinių kaip ir turime, jos gerėja, bet įgūdžiais tai nepasireiškia“, – teigia Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.
Apie dešimt procentų gyventojų sako, kad taip, kaip jie gyvena priklauso nuo sutuoktinio ar partnerio atlyginimo. Kitaip tariant – iš esmės gyvena iš to, ką uždirba sutuoktinis. Psichologai aiškina, kad kai kurių žmonių poreikiai gali būti labai maži.
„Jei mes turime įsitikinimą, kad tai ne man, tai ne mūsų šeimai. Aš nedrįsiu net stoti į universitetą, mokytis, nes tai yra ne man. Tai yra kertiniai įsitikinimai“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
Lietuvos bankas pastebi kitą fenomeną. Taupymas ir investavimas lietuviams nėra svetimas.
„Bet tuo pačiu metu mes vis dar nepradedame investuoti, mes ne visi turime rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams“, – kalba V. Dičpinigaitienė.
Pagal tokią statistiką atsiliekame net nuo Europos vidurkio. Pirmose vietose pagal taupymą ir investavimą – Skandinavijos šalys.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutiniam šalies gyventojui rekomenduojama turėti sukaupus 6 vidutinius atlyginimus santaupų. Jauniems specialistams reikalavimai mažesni.
„Manau, kad tris vidutinius darbo užmokesčius, jo turėtus va ką tik prieš netenkant darbo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Kad lietuvių finansinis raštingumas dar nėra pakankamai geras, rodo ir tai, kad beveik kas dešimtas gyventojas jau nukentėjo nuo sukčių.
„Nepriklausomai, ar tai yra jaunas vaikas ar senjoras. Sukčiai gali apsilankyti pas kiekvieną. Ir atsiųsti netikras žinutes, spustelėsite nuorodą, suvesite duomenis ir prarasite lėšas“, – kalba V. Dičpinigaitienė.
Vien pernai iš gyventojų finansiniai sukčiai išvilioja 12 milijonų eurų.
