lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
LB: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą
Lietuvių projekto „Bankera“ kripto valiutos žetonų Lietuvoje prieš septynerius metus buvo išplatinta už mažiau nei 5 mln. eurų, o jų įsigiję ir nukentėję žmonės dėl kompensacijų turėtų kreiptis į juos platinusią bendrovę arba į teismą, sako Lietuvos centrinis bankas, trečiadienį skelbia naujienų portalas „15min“.
„Investuotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į ICO platinusią bendrovę, o jeigu su ja neranda bendros kalbos – investuotojai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijo...
LB Urbo bankui skyrė 290 tūkst. eurų baudą
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimų nustatęs Lietuvos bankas (LB) sudarė administracinį susitarimą su „Urbo banku“ – jam skirta 290 tūkst. eurų bauda, kartu bankas įsipareigojo pašalinti trūkumus.
Kaip pranešė centrinis bankas, atlikus planinį patikrinimą ir radus veiklos trūkumų, „Urbo bankas“ pateikė jų šalinimo planą, vėliau informavo, kad šiuo metu didelė dalis jų pašalinta, bankas toliau tęsia pinigų plovimo prevencijos stiprinimą.
Kainos pasikeis jau nuo ketvirtadienio: paveiks tik mokančius grynais
Jau nuo ketvirtadienio atsiskaitantieji už prekes parduotuvėse sulauks pokyčių: mokant grynaisiais pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta iki 0 arba 5 centų. Kainų specialistai griebiasi už galvų ir sako, kad vykdomas genocidas prieš atsiskaitančius grynaisiais.
O Lietuvos bankas ramina – toks pokytis tik supaprastins apsipirkimą, palengvins kišenes, o ir sumažins nuostolius, mat per metus gyventojai pameta virš 300 tūkstančių eurų išmėtydami 1 ir 2 centų monetas.
Lietuvos bankas pervedė 130 mln. eurų į Valstybės gynybos fondą
Seimui anksčiau šį mėnesį nusprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmokos dalį skirti krašto apsaugai, centrinis bankas Eltai patvirtino ketvirtadienį į Valstybės gynybos fondą pervedęs daugiau nei 130 mln. eurų dydžio sumą.
Siekiant iki 2030-ųjų gynybos finansavimui skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą.
Lietuvos bankas neleido „Payserai“ įsigyti „Contis“
Lietuvos bankas (LB) pranešė neleidęs finansinių technologijų įmonei „Paysera LT“ įsigyti elektroninių pinigų įstaigos „Finansinės paslaugos „Contis“.
Pasak LB, jis atsižvelgė į tai, kad „Paysera LT“ nepateikė išsamios informacijos, būtinos įvertinti siūlomų įgijėjų nepriekaištingą reputaciją, būsimus vadovus ir finansinį jų patikimumą, sandorio pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, taip pat informacijos, ar perkama įstaiga gebės laikytis riziką ribojančių reikalavimų.
Lietuvos bankas apie siūlomą antrosios pensijų pakopos pertvarką: augtų BVP ir infliacija
Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas, išankstiniame siūlymų pensijų sistemos pertvarkai vertinime teigia Lietuvos bankas (LB).
Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2...
Šimkus: didesnis pelno mokestis situacijos nepablogins
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins.
„Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, bankų mokamas pelno mokestis yra 5 punktais didesnis negu kito įmonių – jie dabar moka 21 proc. nuo uždirbto pelno.
Šimkus teigiamai vertina siūlomą visuotinį NT mokestį, lengvatų mažinimą
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.
„Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.
Pernai 6 kartus pelną didinęs Lietuvos bankas valstybei sumokės 130 mln. eurų
Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
Bankai prarastų pinigų gyventojams neatlygina, nors iš jų uždirba vis daugiau: lietuviai patys kalti?
Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.
REKLAMA
REKLAMA
LB: gyventojai aktyviai refinansuoja paskolas arba susitaria dėl palankesnių sąlygų
Nuo vasario įsigaliojus naujai būsto paskolų refinansavimo tvarkai, Lietuvos bankas (LB) sako, kad išaugo tiek refinansuotų būsto paskolų, tiek persitarimų su bankais skaičius.
„Galimybė paprasčiau ir pigiau keisti būsto paskolos davėją sustiprino vartotojų derybinę galią derėtis dėl būsto paskolos sąlygų su esamu kredito davėju. Rekordiškai išaugęs būsto paskolų persitarimų skaičius rodo, kad ir kredito davėjai siekia išsaugoti turimus klientus sumažindami jiems būsto paskolų maržas.
LB: vartotojų skundų pernai sumažėjo dukart
Lietuvos bankas (LB) pernai gavo 812 skundų – dukart mažiau nei 2023 metais. Banko teigimu, pokytį lėmė labai sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius.
Daugiausia skundų sulaukiama dėl bankų (41 proic.), elektroninių pinigų įstaigų (23 proc.) ir draudikų (apie 13 proc.) teikiamų paslaugų, pranešė LB.
Skundai dėl mokėjimo paslaugų sudarė 62 proc., draudimo – 14 proc., kreditavimo – 12 proc. visų skundų. Kiti skundai gauti dėl investicinių ir kitų paslaugų.
„Bankera“ kreipėsi į Lietuvos banką dėl „15min“: prašo įvertinti, ar nenuslėpė informacijos
Bendrovė „Bankera“ kreipėsi į Lietuvos banką prašydama įvertinti ar „15min“ atskleidė visą jai tuo metu žinomą reikšmingą informaciją platintų obligacijų emisijos baziniame prospekte, kaip to reikalauja Prospekto reglamentas 2017/1129, Europos Vertybinių popierių ir rinkų institucijos gairės dėl rizikos veiksnių bei kiti teisės aktai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimo salėje – liberalų raginimai Šadžiui: su mokesčių pakeitimais kartu neškite ir siūlymus dėl konkrečių lėšų gynybai
Seimui galutinai apsisprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmoką nukreipti gynybai, analogišku principu registruoti naujus mokestinių pakeitimų projektus finansų ministrą paragino liberalas Simonas Gentvilas. Politikas pabrėžė – priešingu atveju pati liberalų frakcija kiekvienam naujam mokesčių projektui siūlys Valstybės gynybos fondo lydinčiąsias pataisas.
Seimas: didesnė LB pelno įmoka bus skiriama gynybai
Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.
Kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, bus mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų ribą.
Seime – paskutinis balsavimas dėl didesnės LB pelno įmokos gynybai
Seime ketvirtadienį laukia paskutinis balsavimas, leisiantis pagal šalies vadovo siūlymus didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.
Seimui priėmus prezidento Gitano Nausėdos siūlomus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.
Lietuvos bankas: dėl licencijų jau kreipėsi daugiau nei penktadalis kripto įmonių
Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės – daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių.
Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.
LB leido „Ergo“ įsigyti „Gjensidige“ ir jos filialus Baltijos šalyse
Lietuvos bankas (LB) leido Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdančiai bendrovei „Ergo International“ įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje.
Centrinis bankas antradienį pranešė įvertinęs Vokietijos „Ergo“ grupės įmonių prašymą ir neprieštaravęs, jog „Ergo International“ tiesiogiai, o „Ergo Group“ bei „Munich Re“ – netiesiogiai įsigytų 100 proc.
LB suteikė finansų maklerio licenciją „Robinhood Europe“: bendrovė galės teikti investicines paslaugas Lietuvoje
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas (LB) įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją.
„Lietuvos bankas turto ir investicijų valdymo inovacijų (angl. WealthTech) bendrovei „Robinhood Europe“ suteikė A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją“, – antradienį pranešė LB.
Lietuvos bankas „Revolut“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą
Lietuvos bankas sudarė administracinį susitarimą su „Revolut Bank“. Už nustatytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bankui skirta 3,5 mln. eurų bauda, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos bankas atliko planinį „Revolut Bank“ patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimų bei trūkumų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos srityje.
Jie lėmė, kad praktikoje bankas ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
Seimas linkęs didinti Lietuvos banko pelno įmoką dalį jos skiriant gynybai
Seime skinasi kelią prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą, dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisoms: už balsavo 103 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo. Jų priėmimas numatytas ketvirtadienį.
Lietuvos bankas: JAV muitai per ketverius metus Lietuvos BVP mažintų iki 1 proc.
Jungtinėms Valstijoms įvedus bent 20 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos (ES), o bendrijai taikant atsakomąsias priemones, centrinis bankas prognozuoja iki 1 proc. mažesnį Lietuvos ekonomikos augimą laikotarpiu iki 2030 metų.
„Kalbant apie konkrečiai galimą poveikį Lietuvai, jeigu būtų apie 20-25 proc. tarifas ES ir būtų imamąsi tam tikrų atsakomųjų priemonių – kalbame griežčiausiu scenarijumi, kad tai būtų poveikis iki 1 proc.
Šimkus: LB valstybei šiemet galėtų pervesti beveik 300 mln. eurų
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas šiemet į valstybės biudžetą už 2024 metus galėtų pervesti beveik 300 mln. eurų.
„Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, Seimui pritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai padidinti LB pelno įmoką į valstybės biudžetą dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui, centrinis bankas pervestų apie 130 mln. eurų.
Beveik trečdalis lietuvių neturi jokių santaupų
Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų, rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje.
Parduotuvėse – dideli pokyčiai: piniginės tikrai palengvės
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas.
Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.
Šimkus: prezidento siūloma LB pelno paskirstymo tvarka banko veiklai įtakos neturės
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui trečiadienį pritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą, dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad nauja LB pelno paskirstymo tvarka jo veiklai įtakos neturėtų.
LB: pernai išnagrinėtų ginčų dėl finansinių paslaugų – daugiausia per 12 metų
Lietuvos bankas (LB) pernai išnagrinėjo 751 bankų ir kitų finansų institucijų klientų ginčą dėl jų paslaugų – daugiausia per 12 metų, arba 2 proc. daugiau nei 2023 metais.
Fiksuotas ginčų su draudikais augimas, nesutarimų su bankais skaičius reikšmingai mažėjo, o su kitais finansų rinkos dalyviais – beveik nepakito, pirmadienį pranešė LB.
NT mokestis – ne vienintelė staigmena: nuo dar didesnių mokesčių nepasislėpsite?
Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti.
Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.
Bandys užkirsti kelią sukčiams: štai kokių priemonių imasi
Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Degalinių žinia vairuotojams apie pokyčius kasose: kaip dėl to keisis kuro kainos?
Jau nuo gegužės 1 d. Lietuvoje visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai – taip pat ir degalinės – turės taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos, apmokamos grynaisiais pinigais, apvalinimą.
Mokant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 centų.
Gyventojai skuba išleisti monetas: prekybininkai įspėja, kad jų nepriims
Jau gegužės 1 d. Lietuvoje bus pradėta mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų grąžai neprireiktų.
Todėl gyventojai suskubo išleisti susikaupusias monetas. Tačiau žmonės piktinasi, kad parduotuvės riboja, monetų kiekį, priima ne visas monetas.
„Ar parduotuvėje gali neleisti atsiskaityti tam tikru kiekiu pinigų.
Kaupimas pensijai gyventojams neapsimoka? Suskaičiavo, kaip yra iš tikrųjų
Paprastai daugelis sutaria, kad kaupti pinigus, turtą senatvei ar juodai dienai verta kiekvienam žmogui. Tik taip galima užsitikrinti, kad nutikus blogiausiam neteks gyventi vien iš kitų žmonių malonės.
Vis dėlto, koks būdas taupyti yra geriausias, dažnai nesutariama. Nemažai lietuvių laiko milijardus eurų paprastose bankų sąskaitose, kur jie tiesiog nuvertėja. Kiti tikisi, kad atsipirks, pavyzdžiui, investicija į nekilnojamąjį turtą.
Kainos šiemet kils greičiau, nei tikėtasi: „Dabar pasidarėm buhalteriais“
Lietuvos bankas keičia savo prognozes – prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau nei anksčiau manė bankas, vidutinė metinė infliacija viršys 3 procentus. Blogų naujienų yra ir daugiau.
Pasak Lietuvos banko (LB), JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sulėtinti iki beveik pusantro procento BVP.
Panevėžio rajone, Naujamiestyje, vietos parduotuvėje sutikti gyventojai pasakoja, kad dabartinės maisto produktų kainos didelės.
Buvęs ministras Marius Skuodis siūlomas į Lietuvos banko valdybą
Lietuvos banko (LB) valdybos nariu siūlomas buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jo kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, trečiadienį pranešė LB.
„M. Skuodžio patirtis bus svarbus indėlis Lietuvos banko veikloje, siekiant stabilios ir tvarios ekonominės plėtros“, – pranešime teigė Lietuvos bankas.
LB 0,2 punkto mažina šių metų BVP prognozę – ekonomika augs 2,9 proc.
Lietuvos bankas (LB) 0,2 procentinio punkto blogina gruodį skelbtą šių metų ekonomikos augimo prognozę – anot jo, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc.
Gruodį LB prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs 3,1 proc.
„Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir pakankamai sparčiai.
Lietuvos bankas: padirbtų eurų Lietuvoje pernai daugėjo
Lietuvos banke (LB) pernai buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 1564 vienetai padirbtų eurų, o jų vertė siekė 82,8 tūkst. eurų.
Iš apyvartos išimta 1112 padirbtų banknotų ir 452 monetų pernai – atitinkamai 27 proc. ir 9 proc. daugiau nei 2023 metais, pirmadienį pranešė LB.
Norite skolintis automobiliui, butui ar namui? Įvardijo, kiek reikia uždirbti „į rankas“
Lietuvoje veikiantys bankai jaučia gyventojų susidomėjimą pasiskolinti būsto įsigijimui. Tačiau tam, kad pasiskolintumėte, reikia ir gauti pajamų, o jei jų suma bus per maža, bankai paskolos nesuteiks. Tad kiek gi reikia uždirbti?
Jei gyventojai nusprendžia pasiskolinti būstui, bankai iš pradžių ragina įsivertinti ir savo finansines galimybes.
Įprastai tai padaryti galima labai nesudėtingai – užsukus į internetinį banko puslapį ir pasinaudojus specialia skaičiuokle.
Lietuviai turi daug pinigų bankuose, bet ar užteks grynųjų, jei visi norės juos išsiimti?
Lietuvos gyventojai bankų sąskaitose laiko milijardus eurų indėlių. Kaip daugelis supranta, pinigai sąskaitose tėra tik skaičiai kompiuteriuose, o ne popierinės kupiūros ar metalinės monetos.
Tad kas būtų, jei visi nuspręstų fiziškai turėti savo pinigus? Iš viso, ar Lietuvoje yra tiek grynųjų, kad juos būtų galima grąžinti gyventojams?
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metų šalies namų ūkiai bankuose ir kitose finansų įstaigose laiko per 23 mlrd. eurų vertės indėlių.
Susigundė siūloma nemokama paslauga banke: pabandžius pasinaudoti – netikėtos kliūtys
Nuo metų pradžios įsigaliojo nauji reikalavimai pagrindinei sąskaitai bankuose ir su ja susijusiomis kasdienėmis paslaugomis.
Gyventojai pastebi, kad kai kurie bankai laisvai leidžia klientams rinktis pigesnes paskolas. Tačiau kiti, reklamuodami ir nemokamą paslaugą apsunkina galimybes ja pasinaudoti.
Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Kristina, susidūrusi su problemomis, kuomet norėjo atsidaryti pagrindinę sąskaitą „Revolut“ banke.
Šimkus: JAV muitai gali kelti rizikų ir Lietuvos ekonomikai
JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Trampui) žadant įvesti importo muitus Europos Sąjungos (ES) produkcijai, jie keltų rizikos ir Lietuvos ekonomikai, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.
Tačiau Gediminas Šimkus tikina, jog apie galimą tokį Baltųjų rūmų žingsnį spręsti dar anksti.
„Ko iš tikrųjų nežinome ir turbūt niekas nežino, koks bus rezultatas (dėl muitų – BNS). Pavyzdžiui, buvo nustatyti muitai Kanadai, Meksikai ir Kinijai, pastarajai jie nebuvo atidėti.
Kainų apvalinimas Lietuvoje: atsakė, ar maišeliai bus nemokami, ar kainuos 5 centus
Jau vos už trijų mėnesių, nuo gegužės 1 d. atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių suma bus apvalinama 5 centų tikslumu, kad nereikėtų 1 ir 2 centų monetų.
Panašu, kad dėl tokios apvalinimo taisyklės kai kuriais atvejais vienkartiniai ploni maišeliai, kurie dabar negali būti nemokami ir yra pardavinėjami po 1 ct, vėl bus dalijami už dyką.
Kaip skelbia Lietuvos bankas, taikant apvalinimą, maišeliai nekainuos 5 ct.
Iš prezidentūros: aiškinasi, kokius lietuvių pinigus (ne)galima naudoti gynybai
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teiks įstatymo pataisas, kuriomis būtų siekiama padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu.
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės negalima pagal Europos Sąjungos (ES) Sutartį.
Pensijų pinigus iš jūsų paima, bet, ką už juos pirkti, neklausia
Kiekvienam lietuviui, kuris kaupia senatvei antrosios pakopos pensijų fonduose, priklauso vidutiniškai 6,5 tūkst. eurų vertės turto. Tik retas žino, kad jį sudaro daugiausia ne pinigai, o už juos pirkti vertybiniai popieriai.
Paprastai ilguoju laikotarpiu tokio investicinio turto vertė auga. Tačiau ji gali ir sumažėti – pvz., jeigu investuojama į fondą, kurio vadovas investuotus pinigus pralošia, ar į kompaniją, kurią į bankrotą nuveda jos vadovai sukčiai.
Laikote pinigus banke? Įspėja, kada nei atsiskaitysite kortele, nei išsiimsite iš bankomato
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis pasirodo pranešimų apie įvairius diversijos aktus. Įtartini laivai Baltijos jūroje nutraukia interneto ir elektros kabelius, dėl to kuriam laikui sutrinka įprastas paslaugų teikimas.
Įprastai daugelis gyventojų savo pajamas gauna į sąskaitas bankuose, o už pirkinius ar paslaugas atsiskaito kortelėmis arba grynaisiais, išimtais iš bankomatų.
Darbdaviams siūloma labiau prisidėti prie darbuotojų pensijos, mainais jie prašo lengvesnės atleidimų tvarkos
Dėl antros pakopos reformos susirėmė Lietuvos bankas su darbdavių organizacijomis. Bankas siūlo darbdavius labiau prisidėti prie darbuotojų pensijų – skatinamąsias įmokas gyventojams nebemokėti iš valstybės biudžeto, o šią pareigą perkelti darbdaviams. Išgirdę tokį siūlymą, darbdaviai mainais reikalauja sau palankių mokestinių lengvatų ir liberalių Darbo kodekso pakeitimų.
Daugiau – reportaže.
Viskas turi brangti, o pinigai – nuvertėti: Lietuvos bankas paaiškino, kodėl nuo to jums geriau
Ir prieš 10 metų, ir dabar, ant euro banknotų užrašyti skaičiai nesikeičia – kaip buvo 5 ar 100, taip ir yra.
Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau.
Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.
Naudojatės banko paslaugomis? Pasitikrinkite, ar ne permokate – įsigaliojo nauja tvarka
Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mokėjimų įstatymo pakeitimams, atnaujinta pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga.
Pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai Lietuvos bankas primena šios paslaugos ypatybes ir kviečia įsivertinti, gal verta pradėti naudotis būtent šia paslauga.
Pagrindinė mokėjimo sąskaita
Tai mokėjimo paslaugų paketas, kuris teikiamas už fiksuotą mėnesinį įkainį. Šio paslaugų paketo apimtis ir maksimalus įkainis yra reguliuojami teisės aktais.
Bankai įspėja klientus: to nepadarę, pinigais naudotis negalėsite
Iš karto po Naujųjų šalies komerciniai bankai kreipiasi į savo klientus ir prašo atnaujinti savo duomenis.
To nepadarius, po kurio laiko bankai gali gerokai apriboti arba ir visiškai sustabdyti bankinių paslaugų teikimą – pavyzdžiui, stabdyti mokėjimus ar įšaldyti sąskaitą.
Be kita ko, prireikus, bankai informacija apie klientus dalijasi su valstybės institucijomis – pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Laukiate pinigų arba patys juos pervesite? Paskubėkite, kitaip laukti teks ilgai
Šiemet didžiausios metų šventės ir nedarbo dienos bus kitos savaitės vidury. Per jas nedirbs ir kai kurios finansų ar mokėjimų įstaigos.
Dėl to patariama pinigus pervesti anksčiau ar bent atkreipti dėmesį į tai, kokios rūšies pinigų pervedimas yra vykdomas.
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius paaiškino, kad įprasti pavedimai eurais nebus vykdomi gruodžio 25, 26 ir sausio 1 dienomis.
