lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Tarptautiniai ekspertai įspėja dėl pensijų Lietuvoje ir NT mokesčio naudos: „Pajamos Lietuvoje daug mažesnės“
Lietuvoje kunkuliuojant aistroms dėl būsimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Tarptautinis valiutos fondas ragina apmokestinti kuo daugiau gyventojų. Lietuviai esą turėtų šio mokesčio sunešti į biudžetą daug daugiau nei dabar. Finansų ministras su Lietuvos banko vadovu tokiai užsieniečių rekomendacijai pritaria. Beje, užsienio ekspertai perspėja ir dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje.
Lietuvos bankas rengiasi atnaujinti pastatą Vilniaus Žirmūnuose
Neįgyvendinęs planų imtis naujos būstinės statybos, Lietuvos bankas (LB) pasirengė atnaujinti pastatus Vilniaus Žirmūnų rajone – dabartinę banko kasą ir biurus rengiamasi suremontuoti ir kiek išplėsti, rašo portalas „Verslo žinios“.
Centrinis bankas VŽ nurodė, kad komplekso rekonstrukcijos darbai, atsižvelgiant į derinimo procedūras ir ekonominę situaciją, galėtų būti pradėti 2027 metais, juos užbaigti planuojama maždaug 2030 metais. Kiek tam prireiks lėšų, kol kas nežinoma.
Lietuvoje NT mokesčio indėlis į biudžetą – vienas mažiausių ES: „Turėtume užduoti sau klausimą“
Auga rizikos Lietuvos ekonomikos ir finansų stabilumui, perspėja Lietuvos banko vadovas. Esą neprognozuojama aplinka, galimas prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis didina finansinio nestabilumo riziką.
Į ką tai gali pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbina Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų.
Girdime, kad Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika didėja.
Lietuvos bankas: 2024 metų pabaigoje NT fondai valdė 2 mlrd. eurų vertės turto
2024 metų pabaigoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) fondai valdė 2 mlrd. eurų turto, jų grynųjų aktyvų vertės ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo iki 2 proc., tačiau tebėra mažesnis nei euro zonoje, kur jis siekia 7 proc., ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
„Nebankinio finansavimo svarba įgyvendinant NT projektus didėja tiek Lietuvoje, tiek kitose euro zonos šalyse.
Lietuvos bankas ragina finansų įstaigas daugiau finansuoti gynybos sektoriaus projektus
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies komercinius bankus atsisakyti vidinių draudimų ir daugiau lėšų skolinti gynybos sektoriaus įmonėms, kitiems šio sektoriaus projektams.
Pasak LB, tokios tarptautinės finansų institucijos Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą peržiūrėjo savo tvarumo politiką ir išplėtė finansavimo galimybes, kad galėtų paremti saugumo ir gynybos srities projektus.
Šadžius: suvienodinus pelno mokesčio tarifus, įmonėms finansus planuoti būtų sudėtinga
Lietuvos bankui (LB) siūlant lengvatinį pelno mokesčio tarifą suvienodinti su taikomu stambioms įmonėms, finansų ministras Rimantas Šadžius Seimą ragina kol kas išlaikyti mokesčio lengvatą, kuri skirta mažesnes metines pajamas gaunančioms įmonėms. Jo teigimu, naujas reguliavimas apsunkintų verslo galimybes tinkamai planuoti finansinius ir turto srautus.
Finansų ministerijos mokesčių pakete stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu – nuo 16 iki 17 proc.
Lietuvos banko vadovas atsargiai įspėja apie rizikas: „Krizės žodžio nevartočiau“
Lietuvos banko vadovas perspėja, kad auga rizikos šalies ekonomikos ir finansų stabilumui. Esą neprognozuojama išorės aplinka, galimas prekybos karas su JAV lemia augančią finansinio nestabilumo riziką. Verslas ragina stabdyti mokesčių reformą. Tačiau Lietuvos bankas tokius reikalavimus atmeta, esą Lietuvai ypač tokiu metu reikia surinkti į biudžetą dar daugiau mokesčių.
Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas.
LB: į ekonomiką po pensijų pertvarkos „įsilietų“ milijardas eurų, teigiamo poveikio nebūtų
Seimui priėmus antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų gyventojams sukauptas lėšas atsiimti lengviau ir jas išleisti vartojimui, į Lietuvos ekonomiką papildomai galėtų būti „įlieta“ maždaug milijardas eurų, kurie ilguoju laikotarpiu teigiamo poveikio šalies ūkiui neturėtų, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
Seime svarstomi Vyriausybės siūlomi pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc.
Ruošiamos 125 specialios parduotuvės: veiktų krizės ar ekstremalios situacijos atveju
Kaip krizės ar karo metu Lietuvoje veiktų parduotuvės, ar būtų galima jose apsipirkti ir atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausius maisto produktus? Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad Lietuvoje nutrūkus elektros tiekimui ar ryšio tinklams veiktų mažiausiai 125 specialios atraminės parduotuvės. Tačiau kurios – paslaptis. Jų sąrašo nežino dar net patys prekybininkai.
LB: draudikų pelnas pernai augo beveik trečdaliu
Draudimo rinka Lietuvoje, lyginant su 2023-aisiais, pernai augo beveik dešimtadaliu, draudimo įmonės uždirbo beveik trečdaliu daugiau pelno nei užpernai, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės 2024 m., neaudituotais duomenimis, kartu uždirbo 99,6 mln. eurų ikimokestinio pelno – 31 proc. daugiau nei 2023 m.
Gyvybės draudimo įmonių ikimokestinis pelnas padidėjo 35 proc. – iki 31,8 mln. eurų, ne gyvybės draudimo įmonių jis išaugo 29 proc. – iki 67,8 mln. eurų.
REKLAMA
REKLAMA
Pokyčiai parduotuvių kasose: pirkėjams svarbus 1 klausimas ir maišelis
Atsiskaitantiems grynaisiais pinigais Lietuvoje nuo gegužės 1 d. buvo pradėta taikyti nauja tvarka, kai atiduodant grąžą krepšelio suma apvalinama iki 5 ar 10 centų. Prekybos tinklai tikina, kad nauja tvarka įgyvendinta sklandžiai, tačiau pirkėjai vis dar turi neatsakytų klausimų.
Dar prieš naujos tvarkos įsigaliojimą Lietuvos bankas (LB) pažymėjo, kad atsiskaitymo sumų apvalinimas yra taikomas visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai.
LB už pažeidimus skyrė 52 tūkst. eurų baudą bendrovei „Travel Union“
Lietuvos bankas (LB) skelbia sudaręs administracinį susitarimą su elektroninių pinigų įstaiga „Travel Union“, kuri anksčiau buvo nustatyta netinkamai besilaikiusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Bendrovei skirta 52 tūkst. eurų bauda.
Pasak LB, „Travel Union“ pateikė visus dokumentus, įrodančius, jog ji jau pašalino patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei trūkumus ir ėmėsi priemonių, užtikrinančių vidaus kontrolės procedūrų bei priemonių efektyvumą.
Valdovų rūmuose – kolekcinė moneta, skirta „metrui“ ir Lietuvoje pasižymėjusiam italui pagerbti
Valdovų rūmuose ketvirtadienį pristatyta kolekcinė sidabro moneta „Metro Cattolico – 350“, kuri skirta paminėti žodžio „metras“ 350 metų sukaktį ir pagerbti Lietuvoje pasižymėjusį italų kilmės mokslininką Tito Livio Burattini.
„Ši moneta – ne tik sidabro kūrinys, bet ir tiltas tarp istorijos ir dabarties, primenantis, kad Vilnius prieš 350 metų padėjo pamatus vieningai matavimo sistemai.
LB pirmininkas: pirmąjį būstą savivalda, tikėtina, apmokestintų mažu tarifu
Savivaldybėms leidus apmokestintų pirmąjį būstą, nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų mažai žmonių, todėl mokesčio visuotinumas gali būti labai ribotas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, komercinio NT apmokestinimo praktika rodo, jog jis apmokestinamas žemu tarifu.
„Būtų prasminga remtis komercinio NT mokesčio pavyzdžiu.
Lietuvos bankas siekia išsaugoti Tito Livio Burattinio kūrybą, sako Gediminas Šimkus
Lietuvos bankui (LB) ketvirtadienį pristačius kolekcinę monetą „Metro Cattolico“, įamžinusią Vilniuje gyvenusio italų kilmės fiziko Tito Livio Burattinio mokslinį palikimą, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, jog centrinis bankas siekia išsaugoti T. L. Burattinio išradingumą ir kūrybą.
Šimkus: Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs po 3 proc.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad Lietuvos ekonomika iki 2027 m. kasmet augs maždaug po 3 proc. Pasak jo, didžiausią įtaką tam turės slopstantis infliacinis spaudimas ir mažėjančios palūkanų normos.
„Į 2025 m. pasaulinė ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Įtampos išlieka ir dabar bei slopina pasaulinės ekonomikos atsparumą.
Lietuvos banko vadovas: iš beveik 400 kripto turto įmonių gali likti tik penktadalis
Seimui pusmečiui pratęsus terminą kripto turto įmonėms gauti veiklos licencijas, Lietuvos bankas (LB) mano, kad iš beveik 400 tokių įmonių gali likti tik apie 70.
„Skaičiuojame, kad dar galime sulaukti apie 40 paraiškų, nes tiek kreipimųsi yra gavusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (vyriausybinė komisija, tikrinanti strateginių įmonių sandorius – BNS)“, – antradienį Seime teigė LB vadovas Gediminas Šimkus
Pasak jo,...
Lietuvos bankas blokuos nelegalias investavimo paslaugas teikiančių LWEX svetaines
Gavus teismo leidimą, inicijuotas prieigų prie trijų LWEX interneto svetainių blokavimas, praneša Lietuvos bankas (LB).
Institucijos vertinimu, LWEX administruojamuose tinklapiuose lwex.com, lwex03.com ir lwexlt.com nelegaliai siūlomos ir teikiamos paslaugos investuoti į kripto turtą bei finansines priemones, o investuotojai dėl to gali prarasti pinigus.
Seimo Antikorupcijos komisija laukia LB informacijos dėl „Bankeros“ priežiūros
Žiniasklaidoje paviešinus, jog finansinių technologijų įmonės „Bankera“ įkūrėjai, platinę kripto žetonus, galėjo pasisavinti milijonines investuotojų lėšas, Seimo Antikorupcijos komisija laukia Lietuvos banko (LB) ir kitų priežiūros institucijų informacijos, kaip šiame projekte buvo užtikrinama pinigų plovimo prevencija ir valdomi interesų konfliktai.
Neskubėkite atsikratyti sugadintais pinigais: galima atgauti tūkstančius eurų
Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime yra susidūręs su apgadintais pinigais. Kai pažeidimai nedideli, daugelis tiesiog toliau juos naudoja, tačiau dėl didesnių apgadinimų žmonės dažnai pagalvoja, kad neteko pinigų. Visgi taip nėra, nes tokius pinigus gyventojams keičia Lietuvos bankas (LB).
Net kai atrodo, kad banknotai ar monetos yra itin sugadinti, juos galima pristatyti į LB, kur jie gali būti pakeisti nemokamai.
LB: „Bankeros“ kripto žetonų įsigiję žmonės turėtų kreiptis į bendrovę arba teismą
Lietuvių projekto „Bankera“ kripto valiutos žetonų Lietuvoje prieš septynerius metus buvo išplatinta už mažiau nei 5 mln. eurų, o jų įsigiję ir nukentėję žmonės dėl kompensacijų turėtų kreiptis į juos platinusią bendrovę arba į teismą, sako Lietuvos centrinis bankas, trečiadienį skelbia naujienų portalas „15min“.
„Investuotojai pirmiausiai turėtų kreiptis į ICO platinusią bendrovę, o jeigu su ja neranda bendros kalbos – investuotojai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijo...
LB Urbo bankui skyrė 290 tūkst. eurų baudą
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimų nustatęs Lietuvos bankas (LB) sudarė administracinį susitarimą su „Urbo banku“ – jam skirta 290 tūkst. eurų bauda, kartu bankas įsipareigojo pašalinti trūkumus.
Kaip pranešė centrinis bankas, atlikus planinį patikrinimą ir radus veiklos trūkumų, „Urbo bankas“ pateikė jų šalinimo planą, vėliau informavo, kad šiuo metu didelė dalis jų pašalinta, bankas toliau tęsia pinigų plovimo prevencijos stiprinimą.
Kainos pasikeis jau nuo ketvirtadienio: paveiks tik mokančius grynais
Jau nuo ketvirtadienio atsiskaitantieji už prekes parduotuvėse sulauks pokyčių: mokant grynaisiais pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta iki 0 arba 5 centų. Kainų specialistai griebiasi už galvų ir sako, kad vykdomas genocidas prieš atsiskaitančius grynaisiais.
O Lietuvos bankas ramina – toks pokytis tik supaprastins apsipirkimą, palengvins kišenes, o ir sumažins nuostolius, mat per metus gyventojai pameta virš 300 tūkstančių eurų išmėtydami 1 ir 2 centų monetas.
Lietuvos bankas pervedė 130 mln. eurų į Valstybės gynybos fondą
Seimui anksčiau šį mėnesį nusprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmokos dalį skirti krašto apsaugai, centrinis bankas Eltai patvirtino ketvirtadienį į Valstybės gynybos fondą pervedęs daugiau nei 130 mln. eurų dydžio sumą.
Siekiant iki 2030-ųjų gynybos finansavimui skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą.
Lietuvos bankas neleido „Payserai“ įsigyti „Contis“
Lietuvos bankas (LB) pranešė neleidęs finansinių technologijų įmonei „Paysera LT“ įsigyti elektroninių pinigų įstaigos „Finansinės paslaugos „Contis“.
Pasak LB, jis atsižvelgė į tai, kad „Paysera LT“ nepateikė išsamios informacijos, būtinos įvertinti siūlomų įgijėjų nepriekaištingą reputaciją, būsimus vadovus ir finansinį jų patikimumą, sandorio pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, taip pat informacijos, ar perkama įstaiga gebės laikytis riziką ribojančių reikalavimų.
Lietuvos bankas apie siūlomą antrosios pensijų pakopos pertvarką: augtų BVP ir infliacija
Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas, išankstiniame siūlymų pensijų sistemos pertvarkai vertinime teigia Lietuvos bankas (LB).
Pasak LB, jei dalis antrosios pakopos dalyvių atsiimtų savo lėšas pirmiausia vartojimui, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, bet iki 2...
Šimkus: didesnis pelno mokestis situacijos nepablogins
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Vyriausybės planai didinti pelno mokestį dar 1 proc. punktu situacijos nepablogins.
„Mano nuomone, 1 proc. pelno mokesčio tarifo padidinimas iš principo nepakeis į blogąją pusę situacijos“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, bankų mokamas pelno mokestis yra 5 punktais didesnis negu kito įmonių – jie dabar moka 21 proc. nuo uždirbto pelno.
Šimkus teigiamai vertina siūlomą visuotinį NT mokestį, lengvatų mažinimą
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.
„Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.
Pernai 6 kartus pelną didinęs Lietuvos bankas valstybei sumokės 130 mln. eurų
Lietuvos bankas (LB) pernai uždirbo 143,74 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 6,1 karto daugiau nei 2023 metais. Į valstybės biudžetą jis sumokės 130,04 mln. eurų įmoką – 9 kartus daugiau, antradienį pranešė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„2024-ieji Lietuvos bankui buvo išskirtiniai ne tik penkerių metų horizonte, bet geriausi per pastaruosius 15 metų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
Bankai prarastų pinigų gyventojams neatlygina, nors iš jų uždirba vis daugiau: lietuviai patys kalti?
Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.
LB: gyventojai aktyviai refinansuoja paskolas arba susitaria dėl palankesnių sąlygų
Nuo vasario įsigaliojus naujai būsto paskolų refinansavimo tvarkai, Lietuvos bankas (LB) sako, kad išaugo tiek refinansuotų būsto paskolų, tiek persitarimų su bankais skaičius.
„Galimybė paprasčiau ir pigiau keisti būsto paskolos davėją sustiprino vartotojų derybinę galią derėtis dėl būsto paskolos sąlygų su esamu kredito davėju. Rekordiškai išaugęs būsto paskolų persitarimų skaičius rodo, kad ir kredito davėjai siekia išsaugoti turimus klientus sumažindami jiems būsto paskolų maržas.
LB: vartotojų skundų pernai sumažėjo dukart
Lietuvos bankas (LB) pernai gavo 812 skundų – dukart mažiau nei 2023 metais. Banko teigimu, pokytį lėmė labai sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius.
Daugiausia skundų sulaukiama dėl bankų (41 proic.), elektroninių pinigų įstaigų (23 proc.) ir draudikų (apie 13 proc.) teikiamų paslaugų, pranešė LB.
Skundai dėl mokėjimo paslaugų sudarė 62 proc., draudimo – 14 proc., kreditavimo – 12 proc. visų skundų. Kiti skundai gauti dėl investicinių ir kitų paslaugų.
„Bankera“ kreipėsi į Lietuvos banką dėl „15min“: prašo įvertinti, ar nenuslėpė informacijos
Bendrovė „Bankera“ kreipėsi į Lietuvos banką prašydama įvertinti ar „15min“ atskleidė visą jai tuo metu žinomą reikšmingą informaciją platintų obligacijų emisijos baziniame prospekte, kaip to reikalauja Prospekto reglamentas 2017/1129, Europos Vertybinių popierių ir rinkų institucijos gairės dėl rizikos veiksnių bei kiti teisės aktai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimo salėje – liberalų raginimai Šadžiui: su mokesčių pakeitimais kartu neškite ir siūlymus dėl konkrečių lėšų gynybai
Seimui galutinai apsisprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmoką nukreipti gynybai, analogišku principu registruoti naujus mokestinių pakeitimų projektus finansų ministrą paragino liberalas Simonas Gentvilas. Politikas pabrėžė – priešingu atveju pati liberalų frakcija kiekvienam naujam mokesčių projektui siūlys Valstybės gynybos fondo lydinčiąsias pataisas.
Seimas: didesnė LB pelno įmoka bus skiriama gynybai
Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.
Kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, bus mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų ribą.
Seime – paskutinis balsavimas dėl didesnės LB pelno įmokos gynybai
Seime ketvirtadienį laukia paskutinis balsavimas, leisiantis pagal šalies vadovo siūlymus didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.
Seimui priėmus prezidento Gitano Nausėdos siūlomus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.
Lietuvos bankas: dėl licencijų jau kreipėsi daugiau nei penktadalis kripto įmonių
Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės – daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių.
Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.
LB leido „Ergo“ įsigyti „Gjensidige“ ir jos filialus Baltijos šalyse
Lietuvos bankas (LB) leido Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdančiai bendrovei „Ergo International“ įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje.
Centrinis bankas antradienį pranešė įvertinęs Vokietijos „Ergo“ grupės įmonių prašymą ir neprieštaravęs, jog „Ergo International“ tiesiogiai, o „Ergo Group“ bei „Munich Re“ – netiesiogiai įsigytų 100 proc.
LB suteikė finansų maklerio licenciją „Robinhood Europe“: bendrovė galės teikti investicines paslaugas Lietuvoje
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas (LB) įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją.
„Lietuvos bankas turto ir investicijų valdymo inovacijų (angl. WealthTech) bendrovei „Robinhood Europe“ suteikė A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją“, – antradienį pranešė LB.
Lietuvos bankas „Revolut“ skyrė 3,5 mln. eurų baudą
Lietuvos bankas sudarė administracinį susitarimą su „Revolut Bank“. Už nustatytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bankui skirta 3,5 mln. eurų bauda, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos bankas atliko planinį „Revolut Bank“ patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimų bei trūkumų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos srityje.
Jie lėmė, kad praktikoje bankas ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.
Seimas linkęs didinti Lietuvos banko pelno įmoką dalį jos skiriant gynybai
Seime skinasi kelią prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą, dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Lietuvos banko ir Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisoms: už balsavo 103 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo. Jų priėmimas numatytas ketvirtadienį.
Lietuvos bankas: JAV muitai per ketverius metus Lietuvos BVP mažintų iki 1 proc.
Jungtinėms Valstijoms įvedus bent 20 proc. muitus importui iš Europos Sąjungos (ES), o bendrijai taikant atsakomąsias priemones, centrinis bankas prognozuoja iki 1 proc. mažesnį Lietuvos ekonomikos augimą laikotarpiu iki 2030 metų.
„Kalbant apie konkrečiai galimą poveikį Lietuvai, jeigu būtų apie 20-25 proc. tarifas ES ir būtų imamąsi tam tikrų atsakomųjų priemonių – kalbame griežčiausiu scenarijumi, kad tai būtų poveikis iki 1 proc.
Šimkus: LB valstybei šiemet galėtų pervesti beveik 300 mln. eurų
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas šiemet į valstybės biudžetą už 2024 metus galėtų pervesti beveik 300 mln. eurų.
„Šiuo metu kalbame, kad LB indėlis į viešuosius finansus būtų arti 300 mln. eurų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, Seimui pritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai padidinti LB pelno įmoką į valstybės biudžetą dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui, centrinis bankas pervestų apie 130 mln. eurų.
Beveik trečdalis lietuvių neturi jokių santaupų
Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų, rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje.
Parduotuvėse – dideli pokyčiai: piniginės tikrai palengvės
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų, skelbia Lietuvos bankas.
Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.
Šimkus: prezidento siūloma LB pelno paskirstymo tvarka banko veiklai įtakos neturės
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui trečiadienį pritarus prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į valstybės biudžetą, dalį šių lėšų skiriant Valstybės gynybos fondui, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad nauja LB pelno paskirstymo tvarka jo veiklai įtakos neturėtų.
LB: pernai išnagrinėtų ginčų dėl finansinių paslaugų – daugiausia per 12 metų
Lietuvos bankas (LB) pernai išnagrinėjo 751 bankų ir kitų finansų institucijų klientų ginčą dėl jų paslaugų – daugiausia per 12 metų, arba 2 proc. daugiau nei 2023 metais.
Fiksuotas ginčų su draudikais augimas, nesutarimų su bankais skaičius reikšmingai mažėjo, o su kitais finansų rinkos dalyviais – beveik nepakito, pirmadienį pranešė LB.
NT mokestis – ne vienintelė staigmena: nuo dar didesnių mokesčių nepasislėpsite?
Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti.
Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.
Bandys užkirsti kelią sukčiams: štai kokių priemonių imasi
Prezidentūroje ketvirtadienį tarp įvairių šalies institucijų pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Šalies vadovo patarėjas Andrius Varnelis pabrėžė, jog neteisėta veikla, kai iš žmonių išviliojamos milijonus eurų siekiančios pinigų sumos, ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Degalinių žinia vairuotojams apie pokyčius kasose: kaip dėl to keisis kuro kainos?
Jau nuo gegužės 1 d. Lietuvoje visi prekybininkai ir paslaugų teikėjai – taip pat ir degalinės – turės taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos, apmokamos grynaisiais pinigais, apvalinimą.
Mokant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 centų.
