Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti sukaupto turto vertę, yra valiutų kursų svyravimai.
O dolerio ir euro santykis daro tiesioginę įtaką pensijų fondų grąžai. Todėl Lietuvos bankas (LB) ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad valiutų rinka yra itin nepastovi. Tad ir suplanuoti laiką, kada trauktis iš kaupimo sistemos, iš esmės neįmanoma.
Taigi ko galima tikėtis gyventojams artimiausiais metais?
Daro poveikį kelioms sritims
Gana didelė dalis būsimų Lietuvos pensininkų netiesiogiai yra investuota į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendroves, kurių akcijos perkamos ir parduodamos šios šalies valiuta.
Jeigu iš fondų atsiimant turtą doleris euro atžvilgiu bus nuvertėjęs, tuomet išsiimama suma eurais bus mažesnė.
Pavyzdžiui, jeigu kokia akcija kainuoja 100 dolerių, o jų kursas euro atžvilgiu yra 1:1 (taip buvo metų pradžioje), tuomet ir būsimas pensininkas Lietuvoje gaus 100 eurų.
Tačiau jeigu už 1 dolerį galima nupirkti tik 0,85 eurą (maždaug toks kursas yra šiuo metu), tuomet pardavus minėtą akciją bus gauta tik 85 eurai – tiek gaus ir būsimas pensininkas Lietuvoje.
LB atstovai sako, kad JAV dolerio valiutos kursas Lietuvoje daro poveikį kelioms sritims – vartojimo kainoms, eksportuotojų pajamoms ir pensijų fondų rezultatams.
„Pirmiausia, kalbant apie vartotojus, euro kurso pokyčiai tiesiogiai atsispindi importo kainose. Kai euras stiprėja, iš užsienio perkamos prekės – degalai, žaliavos, elektronika ar maisto produktai – atpinga, todėl bendras kainų lygis Lietuvoje patiria mažesnį spaudimą kilti.
Tuo metu silpnėjantis euras brangina importą. Ir tai dažnai persiduoda į didesnes galutines vartotojų kainas“, – nurodė LB.
Visgi bankas pabrėžė, kad eksportuotojams situacija priešinga.
„Jei euras silpnėja, lietuviškos prekės ir paslaugos užsienio pirkėjams tampa pigesnės ir konkurencingesnės, o už pardavimus gautos pajamos, konvertuotos į eurus, yra didesnės.
Stiprėjantis euras daro priešingą poveikį – eksportuotojams tampa sunkiau konkuruoti, o gaunamos pajamos eurais sumažėja. Tai gali versti įmones mažinti darbuotojų skaičių“, – pabrėžė bankas.
Anot LB, kadangi Lietuvos ekonomika yra gana stipriai priklausoma nuo eksporto raidos, valiutų pokyčių poveikis jai gali būti nemenkas ir ilgainiui neutralizuoti naudą, kurią namų ūkiams suteikia mažesnės kainos.
Nebūtinai lems mažesnį turtą
LB pažymėjo, kad pensijų fondų rezultatai priklauso nuo jų investicijų geografijos.
„Kadangi didelė jų dalis laikoma užsienyje, valiutų kursai tampa reikšmingi. Silpnesnis euras reiškia, kad užsienio turtas, perskaičiuotas į eurus, padidėja, todėl fondų grąža atrodo geresnė. Stiprėjant eurui, užsienio investicijų vertė eurais sumažėja, o tai neigiamai veikia fondų rezultatus“, – nurodė bankas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) taip pat atkreipė dėmesį, kad valiutų kursų pokyčiai veikia investicijų vertę.
Jei doleris silpnėja, turtas perskaičiavus į eurus tampa mažesnis, jei stiprėja – didesnis.
Visgi LIPFA pabrėžė, kad pensijų fondai šią riziką valdo diversifikuodami investicijas tiek pagal turto klases, tiek pagal geografiją, todėl valiutų kursų pokyčiai veikia tik dalį portfelio, o ne visą sukauptą turtą.
Tai reiškia, kad dolerio stiprėjimas nebūtinai lems tai, kad investavę žmonės gaus mažiau pinigų, nes valiutų kursai paveikia tik dalį sukaupto turto.
Be to, gali atrodyti, kad norintiems pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos tiesiog reikia sulaukti gero valiutos kurso.
Visgi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atskleidė, kad ne viskas yra taip paprasta. Anot jos, sistemą paliekantiems gyventojams bus ypatingai sunku numatyti sau finansiškai palankius sprendimus.
„Valiutų rinka yra be galo sunkiai prognozuojama. Paprastai tiek įmonės, tiek patyrę stabilumo siekiantys investuotojai stengiasi valiutų kursais nespekuliuoti, o nuo jų svyravimų draustis.
O norintiems palikti II pakopos kaupimą bus sunku susiplanuoti finansiškai palankius sprendimus jau vien dėl to, kad nuo prašymo pateikimo iki jo realizavimo gali praeiti pakankamai netrumpas laiko tarpas, kuris valiutų rinkoje gali būti kritinis“, – pažymėjo ekonomistė.
Priklausys nuo D. Trumpo elgsenos
I. Genytė-Pikčienė paaiškino, kad valiutos kursą apsprendžia keletas veiksnių – šalies centrinio banko vykdoma pinigų politika bei makroekonominis ir fiskalinis stabilumas.
„Tai yra ar šalis vystosi stabiliai, ar tvariai valdo savo skolas užsieniui, ar nėra probleminio užkrato finansų sektoriuje.
Valiutos kursas parodo ir finansų rinkų dalyvių interesus investuoti į tą šalį, pasitikėjimą tos šalies aktyvais“, – nurodė specialistė.
Ji pažymėjo, kad JAV doleris euro ir kitų valiutų atžvilgiu reikšmingai pigo nuo pat Donaldo Trumpo kadencijos pradžios.
„Tam turėjo įtakos nusistovėjusią tvarką laužanti D. Trumpo elgsena ir ekonominė politika. Muitų karai, fiskalinės drausmės nepaisymas, mokesčių reformos, demokratinių pamatų: teismų viršenybės, žodžio ir žiniasklaidos laisvės griovimas, bandymai manipuliuoti rinka – visa tai griovė finansų rinkų dalyvių pasitikėjimą tiek JAV doleriu, tiek JAV valdžios vertybiniais popieriais“, – atkreipė dėmesį „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Ekonomistė prognozuoja, kad ateities euro bei dolerio valiutų santykis ir toliau labai priklausys nuo tolesnės D. Trumpo elgsenos, o taip pat ir nuo ekonomikos atsparumo, euro zonos makroekonominės sveikatos.
„Euras stiprėjo dėl nusibrėžtos krypties perkrauti regiono ekonomiką, gerokai padidinti investicijas į gynybą ir taip padidinti gamybos pajėgumus regione.
Ambicijos teisingos, bet yra ir labai nemažai rizikų, susijusių su atskiromis regiono valstybėmis – fiskaline ir Vyriausybės krize Prancūzijoje, vangia ekonomine plėtra Vokietijoje, ir pan., tad euro sveikata priklausys nuo to, kaip sugebėsime susimobilizuoti ir sustiprinti ekonomikos augimą.
Svarbi ir ECB tolesnė pinigų politika, kuri priklausys nuo infliacijos lygio“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.
Dėl numatytų pakeitimų – nekokios prognozės ateičiai
Portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad kitąmet gyventojų laukia pensijų kaupimo pokyčiai. Norintys galės pasitraukti iš sistemos ir atsiimti beveik visus sukauptus pinigus.
Specialistai pabrėžia, kad tokios permainos turės neišvengiamų pasekmių. Kol pokyčių siūlytojai kalba apie tai, kad gyventojai turės daugiau pasirinkimo laisvės ir galės patys nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus, specialistai atkreipia dėmesį, kad ši „laisvė“ iš tikrųjų gali reikšti mažesnes pensijas ir dar didesnę finansinę riziką ateityje.
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“, kuri buvo surengta Vilniuje vykstančiame diskusijų festivalyje BŪTENT!, dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad prognozės dėl numatytų pokyčių rodo ne kokias tendencijas, todėl reikėtų galvoti apie alternatyvius pensijų šaltinius.
„Niekas nesako, kad ateityje „Sodra“ numirs, tačiau visos demografinės projekcijos labai aiškiai rodo, kad prieš dešimtmetį vienam pensininkui pensijas mokėjo 4 dirbantieji asmenys, o ateičiai net labai optimistinės projekcijos rodo, kad po poros dešimtmečių vienam pensininkui pensiją mokės 2 dirbantieji.
Tai yra prasčiausias rodiklis visoje ES. Negalima ignoruoti tokių tendencijų ir reikia suprasti, kad „Sodrai“ mokėti adekvačias pensijas bus vis sudėtingiau, todėl turime kalbėti apie alternatyvius šaltinius“, – komentavo ekonomistas.
Jam antrino ir platformos „Profitus“ atstovas Arnoldas Antanavičius, kuris atkreipė dėmesį, kad jauni žmonės turėtų jau dabar imtis veiksmų ir turėti papildomų investicijų.
„Faktas, kad pensija neturėtų būti iš vieno šaltinio. Iki šiol buvo visai neblogai, kai žmogus žinojo, kad kažkiek gaus iš „Sodros“, o kitą dalį iš asmeninio investavimo.
Dar būtų sveikintina, jei būtų ir papildomų investicijų į kitus segmentus, susikuriant papildomą pasyvų pajamų srautą. Mes būdami jauni žmonės ir turėdami daug metų susikurti sau galimybes, esame atsakingi patys“, – dalijosi specialistas.
Specialistas taip pat pastebėjo, kad dabar vykdoma reforma situaciją žmonėms reikšmingai pablogins.
„2–3 mlrd. atsiimtų pinigų, kurių didžioji dalis bus paleista į vartojimą, sukels kainas, infliaciją ir labiausiai tai pajaus mažiausias pajamas gaunantys žmonės“, – atkreipė dėmesį A. Antanavičius.
Ką daryti su sukauptais pinigais?
Pokalbio metu iškilo diskusija, kaip reikėtų elgtis žmonėms, kurie nėra apsisprendę, ką nori daryti su antroje pensijų kaupimo pakopoje sukauptais pinigais.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pastebėjo, kad vykdoma reforma sudaro tikrai nemažai galimybių, kaip elgtis su savo pinigais antroje pakopoje, kas ir buvo rinkiminis pažadas. Todėl žmonės turėtų priimti sau geriausią sprendimą.
„Jei aš žinau, ką galiu geresnio su savo pinigais padaryti, nei laikyti fonde, tai reikia ir daryti. Jei žmogus žino, kad kitur grąža bus didesnė nei generuoja fondai, reikia tuo naudotis. Jei finansinė situacija dabar prasta ir yra problemų, žinoma, kad reikėtų rinktis jas spręsti“, – atkreipė dėmesį jis.
Tuo metu N. Mačiulis pastebėjo, kad atsiėmus pinigus, svarbiausia, neapleisti investavimo.
„Aš manau, kad beveik visi gyventojai žino ko jiems geriau reikia. Vienam skalbimo mašinos, kitam automobilio ar atostogų. <...> Tačiau visiems tiems, kurie nepasiims pinigų, kad spręstų savo einamąsias problemas, net jei nuspręs nekaupti antroje pakopoje, geriausias sprendimas yra kažkur investuoti.
Ne taip svarbu ar tai bus nekilnojamas turtas, ar akcijos, ar kitokie fondai. Bet vis tiek reikia išsiugdyti įprotį investuoti ir negyventi tik šia diena“, – patarė ekonomistas.
Jam pritarė ir A. Antanavičius, kuris pasidalijo auksine pajamų paskirstymo taisykle.
„Yra auksinė pajamų paskirstymo taisyklė: 50 proc. pajamų turėtų būti einamosios išlaidos, 30 proc. gyvenimo kokybė, o 20 proc. taupymui ir investavimui. Aš skaičiuoju paprastai, kad 3 proc. į keliaujantys pensijų fondą yra tik maža dalis to, kas turėtų keliauti į taupymo ir investavimo dalį. Tam turėtų būti skirta bent 10 proc.
Pavyzdžiui, aš investuoju į keletą skirtingų srautų ir visi turi skirtingas rizikas. Nuo pačių mažiausių rizikų iki pačių rizikingiausių variantų, kur ir grąžą gali būti didesnė, bet ir nuostolis gali būti. Pensijų pakopa yra tas garantuotas variantas, prie kurio dar ir valstybė prisideda“, – dalijosi jis.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad taupyti reikėtų, tačiau itin svarbu neapleisti ir šiandienos problemų.
„Išgyveno ir mūsų seneliai, ir tėvai, be jokių pensijų pakopų. Ir gimstamumas didelis buvo, ir pajamos buvo mažos, bet kažkaip ir susitaupydavo. Aš suprantu, kad dabar kojinėje taupyti nemadinga ir geriau investuoti kažkur.
Tačiau aš optimistiškai žiūriu ir manau, kad Lietuvos piliečiai yra protingi ir žino kaip susitaupyt, kur sutaupyt ir kaip išgyventi. <...> Kiekvienas turi apsispręsti pats ką daryti su savo pinigais, tam yra sudaromos sąlygos. Taupyti reikia, bet reikia spręsti ir šiandienines problemas“, – pabrėžė politikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
