lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Bankai Lietuvoje šiemet jau uždirbo 758 mln. eurų pelno – po 270 eurų iš kiekvieno lietuvio
Lietuvos bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau negu pernai tuo pat laiku, kai jų pelnas siekė 342,9 mln. eurų.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 2,8 mln. gyventojų. Taigi šiemet iš kiekvieno lietuvio bankai uždirbo vidutiniškai po 270 eurų.
Pelningai dirbo 14, nuostolingai – keturi bankai, patyrę bendrą beveik 7,4 mln.
Lietuvos bankas: dalis gyventojų per šventes pinigų negaus
Lietuvos bankas (LB) atkreipia vartotojų dėmesį, kad ne visi bankiniai pervedimai ar mokėjimai bus vykdomi švenčių laikotarpiu.
Pasak LB pranešimo, įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi gruodžio 24–26 d.
Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos atlikti bus galima tik į bankus ir kitas mokėjimo įstaigas.
Gediminas Šimkus: infliacijos liepsnos jau užgesintos, bet akylai stebėti dar reikės
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.
„Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos ekonomika – „išvarginta ir prislopusi“: pasakė, ko tikėtis kitąmet
Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento.
Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento.
Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko
„Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus
Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.
„Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.
Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija – 20 tūkst. eurų bauda įmonės darbuotojai
Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija Lietuvos bankas (LB) įmonės darbuotojai skyrė 20 tūkst. eurų baudą.
LB pranešė nustatęs, kad vienos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, darbuotoja J. S. pasinaudojo viešai neatskleista informacija, kurią sužinojo dirbdama. Taip ji įgijo nesąžiningą pranašumą ir savo veiksmais pažeidė Piktnaudžiavimo rinka reglamentą.
„Benker“ – 27 tūkst. eurų bauda, atšaukti veiklos apribojimai
Elektroninių pinigų įstaigai „Benker“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 27 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nesilaikė nuosavo kapitalo reikalavimų.
LB pranešė nustatęs, kad įmonė šių reikalavimų nesilaikė nuo 2022 metu gruodžio pabaigos iki 2023 metų rugsėjo pabaigos.
Dėl šio pažeidimo spalio pradžioje LB buvo sustabdęs „Benker“ išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimą. Kadangi įstaiga pažeidimą ištaisė, centrinis bankas atšaukė veiklos apribojimus, tačiau skyrė baudą.
Lietuvos bankas apie gyventojų nuotaikas dėl pinigų: didžiausia tamsuma – jau praeityje
Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa.
„Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.
„Contis“ – 840 tūkst. eurų bauda, apribota plėtra
Lietuvoje veikiančiai Jungtinės Karalystės (JK) kapitalo finansinių paslaugų įmonei „Contis“ už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nesilaikymą bei kitus pažeidimus skirta 840 tūkst. eurų bauda, apribota plėtra, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Anot jo, po patikrinimo paaiškėjo, jog „Contis“ taip pat nesilaikė informacijos saugumo ir veiklos tęstinumo rizikos valdymo reikalavimų.
Gynybos poreikiams – antroji bankų solidarumo įmoka: suma viršys 100 mln. eurų
Lietuvos komerciniai bankai artimiausiu metu perves antrąją naujo solidarumo įnašo dalį – už trečiąjį metų ketvirtį. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, suma viršys 100 mln. eurų.
„Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.
REKLAMA
REKLAMA
LB: per metus būsto pardavimai traukėsi daugiau nei dešimtadaliu
Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB).
„Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.
Prarado beveik 13 tūkst. eurų: taip gali nutikti ir jums, o draudimas pinigų neskuba grąžinti
„Mums jau rankos svyra“, – susisiekusi su tv3.lt guodžiasi Ieva. Jos uošvis jau du mėnesius kovoja dėl to, kad negauna turto nuostolių atlyginimo išmokos, kurią turi išmokėti Lietuvos draudimas dėl patirtų nuostolių eismo įvykio metu. Pasirodo, beveik 13 000 eurų išmoką gavo visiškai kitas, nesusijęs žmogus.
Po eismo įvykio pašnekovės uošvis gavo turto nuostolių atlyginimo išmoką, nes automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu.
LB patvirtino atnaujintą Šiaulių banko 250 mln. eurų obligacijų prospektą
Lietuvos bankas antradienį patvirtino atnaujintą Šiaulių banko 250 mln. eurų vidutinės trukmės obligacijų prospektą dėl jų vertybinių popierių įtraukimo į „Nasdaq“ Vilniaus biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą.
Apie atnaujinto obligacijų prospekto patvirtinimą Šiaulių bankas pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.
LB: penkioms bendrovėms – europinės sutelktinio finansavimo licencijos
Lietuvos bankas (LB) penkioms bendrovėms penktadienį suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojančias taisykles.
Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė 12 dalyvių, pranešė LB.
Bankų apklausa: mažėja būsto ir verslo, tačiau didėja vartojimo paskolų paklausa
Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa.
„Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.
Skaistė: galimą PVM nepriemoką kitąmet kompensuotų kiti mokesčiai
Lietuvos bankui (LB) įspėjant, kad 2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.
LB atstovas: auganti šalies skola ateityje gali turėti neigiamą poveikį ekonomikai
Didėjantis šalies įsiskolinimas ateityje gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Vis dėlto, pasak Vaidoto Tuziko, Lietuvos skolos ir BVP santykis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, yra nedidelis. Jis taip pat sako įžvelgiantis ženklų, kad padidėjo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.
valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc.
LB atstovas: PVM pajamų planas kitąmet gali būti neįvykdytas
Valstybės kitų metų biudžete numatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planas neatitinka numatomos ekonominės raidos, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Turime tam tikrų pastebėjimų dėl PVM plano. Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas 2024 metais“, – pirmadienį Seimo Audito komitete teigė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.
Paskolų turėtojams gerų žinių neturi: kalbėti apie palūkanų normų mažinimą dar anksti
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.
Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.
„Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.
„Demivolt“ – bauda už nuosavo kapitalo reikalavimų nesilaikymą
Elektroninių pinigų įstaigai „Demivolt“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 3 tūkst. eurų baudą už nuosavo kapitalo reikalavimų nesilaikymą.
Anot LB, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigos duomenimis, „Demivolt“ nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų, kurių privaloma laikytis nuolat.
Bauda skirta įvertinus, kad įstaiga pažeidimą pripažino ir jį pašalino.
„Luminor“ bankas lūžo – klientai niekaip negali prisijungti
Antradienį vienas iš didžiausių šalies komercinių bankų vėl patiria problemų. Jo klientai negali prisijungti nei prie programėlės, nei prie interneto banko.
Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Luminor“ bankas praneša:
„Mielas kliente, dėl techninių nesklandumų šiuo metu laikinai gali nepavykti prisijungti prie banko svetainės, interneto banko ir mobiliosios programėlės. Dirbame, kad išspręstume šią problemą, ir atsiprašome dėl nepatogumų.
Seimo pirmininkė pradeda vizitą Taivane
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujama Lietuvos verslo delegacija sekmadienį pradėjo vizitą Taivane.
Parlamento vadovė ten lankosi su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais, misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse.
„SME Bank“ – 170 tūkst. eurų bauda už pažeidimus valdant kredito rizikas
Skaitmeniniam bankui „SME Bank“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 170 tūkst. eurų baudą už pažeidimus valdant kredito rizikas.
LB teigimu, priimdamas sprendimus skolinti, „SME Bank“ neužtikrino, kad būtų laikomasi skolininko kreditingumo vertinimo reikalavimų.
LB: nenaujo būsto kainų augimas lėtėja, tačiau jis dar 6 proc. brangesnis nei prieš metus
Lietuvoje parduodamų butų kainos antrinėje rinkoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, augo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tuo metu likusioje šalies dalyje jos mažėjo. Pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė rugsėjį mažėjo 0,44 proc., rodo Lietuvos banko (LB) PSBKI indeksas.
Tačiau, LB duomenimis, rugsėjį butai Lietuvoje kainavo 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Bankai iš jūsų dar niekada tiek daug neuždirbo: suskaičiavo įspūdingus jų pelnus
Išaugus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai veržiasi diržus, nes maistui ir kitiems būtiniausiems dalykams išleidžia daug daugiau. Kad kainos nustotų šuoliuoti, buvo gerokai pakeltos palūkanų normos. Dėl to itin išaugo paskolas turinčių gyventojų įmokos bankams. Tačiau jie negalėtų skųstis, nes pirmąjį pusmetį fiksavo rekordinius pelnus.
Ketvirtadienį Lietuvos bankas kaip tik apžvelgė, kokius rezultatus šalyje veikiančios finansų įstaigos fiksavo per pirmus 6 šių metų mėnesius.
Dalis „Luminor“ klientų negali naudotis savo pinigais: kada galės – neaišku
Vienas didžiausių šalies bankų patiria problemų, dėl kurių jo klientai negali laisvai naudotis savo pinigais. „Luminor“ atsiprašo dėl nepatogumų, bet, kada jų neliks, nežino arba nesako.
Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Jonas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis piktinosi, kad negali naudotis banko paslaugomis.
„Antra para negaliu prisijungti prie „Luminor investor“ platformos, kur esu investavęs dalį savo pinigų.
Tūkstančiai gyventojų moka už investicinį gyvybės draudimą: galvoja, kad taupo, bet pamatę likutį nustemba
Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.
LB: Lietuvos vartojimo paskolų portfelis išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų
Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB).
„Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Norėdami pasiimti savo pinigus, bankams mokate vis daugiau – toks įstatymas
Nuo 2017 m. už kasdienes bankininkystės paslaugas daugelis lietuvių moka fiksuotą mėnesinį mokestį. Jo kaina keičiasi visai nežymiai.
Tačiau, nepaisant to, kasmet bankams sumokame vis daugiau, net jei norime patenkinti tokius pačius paprasčiausius savo poreikius.
Kiek grynųjų atiduoda be papildomo mokesčio
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė apskaičiavęs didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą.
Konkurencijos taryba žada vertinti LB siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį.
Tarybos ekspertai su LB yra aptarę tokios žingsnio rizikas, tačiau centrinis bankas jiems nepateikė įvertinti konkrečių siūlymų, todėl taryba tai žada daryti savo iniciatyva.
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: LB siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.
Investicinio gyvybės draudimo platintojams LB siūlo fiksuotą komisinį atlygį
Lietuvos bankas (LB) siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.
LB siūlo Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą komisinį atlygį.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas – apie tai, kaip gyvensime rudenį ir žiemą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas.
Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.
Bankų paslaugos nuo kitų metų brangs? Pakėlė didžiausią kainą
Lietuvos bankas apskaičiavo didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 Eur.
2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.
Lietuvos bankas: mokėjimų patikrinimų dėl sankcijų terminas trumpėja nuo 3 savaičių iki 3 dienų
Lietuvos bankas skelbia, kad jų duomenimis, prieš metus sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas nuo 3 savaičių sutrumpėjo iki 3 dienų, ir tai yra gera žinia bankų klientams.
„(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo.
Lietuvos bankas įvertino artimiausias ūkio perspektyvas: „Deja, vaizdelis nekoks“
Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos.
Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1-2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti
Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti.
Ministerija siūlo apsvarstyti galimybę reguliavimą dėl apvalinimo nustatyti ne Euro įvedimo įstatyme, bet atskirame įstatyme – jame turėtų būti išsamiai reglamentuoti apvalinimo atvejai, įskaitant išimtis, apvalinimo taisyklės.
DIENOS PJŪVIS. Kiek gyventojams teks kęsti aukštas palūkanų normas – ar reikėtų jiems mesti gelbėjimo ratą?
Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki keturių procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Įmokoms už paskolas išaugus į aukštumas Lietuvos bankas jau siūlo prievolę komerciniams bankams klientams siūlyti ir fiksuotas palūkanas, tik ir čia jau šaukštai gali būti po pietų.
Lietuvos bankas: beveik 70 proc. visų pajamų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuje uždirbo dešimt įstaigų
Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį reikšmingai ūgtelėjo, tačiau rinkoje iš esmės dominuoja dešimt įstaigų, kurios uždirba 68 proc. sektoriaus pajamų – beveik 154 mln. Eur, praneša Lietuvos bankas. Pasak jų, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ), bet tarp šių, apie 77 proc. viso sektoriaus apyvartos (daugiau kaip 170 mlrd. Eur) generavo penkios, o likusią dalį (23 %, arba 50 mlrd.
LB atstovė: neraginame vartotojų rinktis fiksuotas palūkanas, tik norime sukurti jų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant komercinius bankus įpareigoti būsto paskolą imantiems klientams pateikti bent dvi alternatyvas – kintamas arba fiksuotas palūkanas, centrinis bankas neragina vartotojų rinktis būtent fiksuotas palūkanas, o tik nori sukurti jų rinką, sako LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
„Tai jokiu būdu nėra raginimas vartotojams dabar rinktis bet kuriuo atveju fiksuotąsias palūkanas.
LB pirmininko pavaduotoja: siūlymas didinti būsto paskolų palūkanų rūšies pasirinkimo galimybes galėtų įsigalioti po kelių mėnesių
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigia, kad LB siūlymai, pagal kuriuos komerciniai bankai būsto paskolą imantiems klientams turėtų pateikti bent dvi alternatyvas – vieną kintamosiomis palūkanomis, kitą fiksuotomis – priklausomai nuo diskusijų Seime, galėtų įsigalioti po kelių mėnesių.
Visgi, pasak jos, komerciniai bankai jau dabar galėtų klientams teikti daugiau informacijos apie palūkanas ir formuoti tokio tipo pasiūlymus.
Lietuvos bankas siūlo didinti būsto paskolų palūkanų rūšies pasirinkimo galimybes
Lietuvos bankas (LB) pateikė pasiūlymus ir įgyvendins priemones, kurios praplės būsto paskolų gavėjų pasirinkimo galimybes, sumažins refinansavimo ir palūkanų maržos peržiūros naštą vartotojui, gerins vartotojų informuotumą ir kels jų finansinio raštingumo lygį. Šios priemonės teikiamos po viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, informuoja LB.
Lietuvos bankas siūlys lengvinti būsto paskolų palūkanų pasirinkimą
Lietuvos bankas siūlys padidinti galimybes gyventojams rinktis būsto paskolų palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotas palūkanas.
Centrinio banko teigimu, dėl naujų priemonių vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.
Lietuvos kredito įstaigose gyventojai liepą iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių
Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose per liepą padidėjo 270 mln. eurų arba 5,2 procento. Liepos pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių.
Palyginti su birželiu, labiausiai didėjo vienerių metų trukmės indėliai – jų padaugėjo 257 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Einamieji indėliai liepą siekė 15,9 mlrd. eurų, palyginti su birželiu, jų sumažėjo 281 mln. eurų, o terminuotieji – 5,5 mlrd. eurų.
„Swedbank“ atsisako taupomojo indėlio paslaugos
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų nebeteiks taupomojo indėlio paslaugos. Kitaip nei terminuotasis indėlis, taupomasis leido klientams bet kada jį papildyti ir atsiimti dalį lėšų nesuėjus terminui.
„Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė paslaugos atsisakymą paaiškino taip:
„Prieš keletą metų savo klientams pasiūlėme labai panašią, tačiau kur kas funkcionalesnę paslaugą – E.taupyklę.
Lietuvos bankas nutraukė naujos būstinės Žirmūnuose rangovo konkursą
Rangovams pasiūlius daugiau nei 100 mln. eurų kainą Lietuvos bankas (LB) nutraukė naujos būstinės Žirmūnuose statybos konkursą ir ieškos kito sprendimo.
Sprendimas nutraukti pastatų Žirmūnų g. 151 rekonstrukcijos konkursą priimtas atsižvelgus į tai, kad rangovų pasiūlyta kaina daugiau nei dukart viršijo numatytą biudžetą, pranešė LB.
Preliminari projekto vertė siekė 50 mln. eurų.
Centrinis bankas iš naujo vertins padėtį ir ieškos racionaliausių sprendimų.
„Citadele“ Lietuvoje – LB įspėjimas dėl trūkumų
Latvijos komercinio banko „Citadele“ padalinys Lietuvoje gavo Lietuvos banko (LB) įspėjimą dėl to, kad jis netinkamai taikė sustiprinto tapatybės nustatymo priemones, kai sandoriai sudaromi ar atliekami su politiškai pažeidžiamais asmenimis.
Be to, ne visais atvejais buvo gaunamas vyresniojo vadovo pritarimas santykiams su didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais užmegzti ar juos tęsti, nustatyta ir trūkumų stebint tokius santykius, pranešė LB.
Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka šiemet augo rekordiškai
Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui.
Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.
Lietuva nori atsisakyti 1 ir 2 centų: kai kurie bijo, kad prekybininkai kels kainas
Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių.
Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.
Smulkių centų neliks: paaiškino, kaip apskaičiuos, kiek mokėti
Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.
