Vidaus reikalų ministrė ramina, kad nepaisant nerimo dėl saugumo situacijos, gyventojų pasitikėjimas pagalbos tarnybomis sparčiai auga.
Prie Lietuvos sienos baltarusių pareigūnai atvedė grupę migrantų. Trys užsimaskavę pareigūnai atėjo prie tvoros ir bandė ją perkirpti, kad atokiau laukiantys migrantai galėtų prasmukti į Lietuvą. Atskubėję mūsų pasieniečiai užkirto tam kelią. Vis dėlto vidaus reikalų ministrė jau ne pirmą kartą kartoja, kad migrantų ordos gali ir vėl sugrįžti.
Pirmiausia dėl to, kad netrukus Lukašenkos režimas atnaujins skrydžius iš Irako ir Irano į Minską. Ministerijai baiminantis, kad migrantai gali sugrįžti, Bilotaitė siūlo įkurti atskirą agentūrą, kuri rūpintųsi migrantų klausimais.
„Logistikos ir apgyvendinimo problematiką turime atiduoti atskirai agentūrai, kuri priklausomai nuo situacijos, ar tai naujas migrantų srautas, ar tai karo pabėgėliai. Agentūra būtų atsakinga tik už šitą darbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tačiau, kam reikalinga atskira agentūra, kai migrantų Lietuvoje nėra, o naujus atvykėlius pasieniečiai apgręžia? Ministrė sako, kad nepaisant to, kad Lietuva turi ir apsauginę tvorą nuo Baltarusijos, ir naujas stebėjimo sistemas, migrantai gali surasti būdų patekti į Lietuvą.
„Tikrai ne pareigūnų darbas yra rūpintis buities dalykais, logistika, žmonių psichologiniais, socialiniais klausimais. Pareigūnai turi užsiimti viešo saugumo užtikrinimu“, – tvirtina A. Bilotaitė.
Tačiau nepaisant migrantų krizės, vidaus reikalų ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad du iš trijų lietuvių jaučiasi saugūs gyvendami Lietuvoje, nors besijaučiančių saugiai mažėja.
„2021 metų antroje pusėje pabaigoje buvo 76 procentai. Praėjus metams, šis skaičius nukrito iki 69 procentų“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos patarėja Eglė Vileikienė.
Štai, ką kalba gyventojai:
„Mes niekas nežinome, kas gali būti. Saugu tikrai nėra, nes nesame tam pasiruošę.“
„Manau, kad viskas priklauso, kaip mąstai. Jeigu pozityviai mąstai, tai Lietuva – saugus kraštas gyventi.“
„Šitas jaudina visus, žinot, nežinom, ko sulauksime, bet manome, kad NATO mums pagelbės.“
„Tas nerimas vyrauja, bet gal nėra toks intensyvūs, koks buvo prieš metus.“
„Nežinau, kaip pasakyti, anksčiau mes viso to nepatyrėm. Vis dėlto, šalia vyksta karas, pergyvename.“
„Taip, yra nerimo, seku visą politinę situaciją.“
„Dėl mūsų to amžino priešo, tai taip, bet vis tiek kažkaip saugiai jaučiuosi.“
„Nebijau, kariuomenėje esu tarnavęs, tai pasiimsiu ginklą, jei reikės.“
Kaip lietuviai į saugumą šalyje žiūri šiemet, duomenų nėra. Bet svarstoma, kad situacija gali būti prastesnė dėl ilgiau nei metus trunkančio karo Ukrainoje.
„Niekas nesitikėjo, kad tas karas apskritai gali įvykti 21 amžiuje. Ir niekas netikėjo, kad jis gali įvykti su tokiomis žiauriomis pasekmėmis civiliams gyventojams“, – kalba E. Vileikienė.
Kad karas prasidės, netikėjo ir ukrainiečiai. Tyrimo duomenimis, dar prieš karą apie 70 procentų šalies gyventojų netikėjo, kad Rusija pradės didelio masto puolimą. Tai reiškia, kad karui buvo nusiteikę tik trečdalis ukrainiečių.
Nepaisydama to, mūsų vidaus reikalų ministrė ramina, kad gyventojų pasitikėjimas savo kaimynais, pagalbos tarnybomis kaip niekada didelis. Ugniagesiais-gelbėtojais pasitiki 9 iš 10 gyventojų. O policija – 8 iš 10 lietuvių.
„87 procentai gyventojų savo aplinkoje jaučiasi saugūs. 79 procentai teigiamai vertina kriminogeninę situaciją“, – sako A. Bilotaitė.
Dar viena problema, kurią išskiria lietuviai – elektroniniai sukčiai. Ministerija žada, kad sukčių mastą pažabos.
„Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, žinoma, bendradarbiaujant su policija, nes jie turi daugiausiai patirties, didžiausią potencialą. Ir čia mes kalbame apie labai specializuotus IT app'sus, IT įrangą“, – aiškina VRM Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas.
Vidaus reikalų ministerijos tyrimas parodė, kad daugiau kaip trečdalis jaunesnių nei trisdešimties metų gyventojų be problemų galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Dauguma tokių lietuvių yra gaunantys aukštas pajamas.
