nerimas

Nenurimstančios mintys, paralyžiuojanti baimė ir neapleidžiantis nerimas – su šiais varginančiais jausmais kasdien susiduria tūkstančiai žmonių, o ilgainiui tai gali peraugti ir į depresiją. Nors dažnai esame linkę šias būsenas vertinti tik per emocinę prizmę, viskas prasideda nuo labai konkrečių procesų mūsų smegenyse. Apie tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria nerimą ar susiduria su depresija, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo neuromokslininkė dr.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad kalbėjimas su savimi nebūtinai yra vienišumo ar nerimą keliančio elgesio ženklas. Psichologai pabrėžia, kad vidinis arba garsus pokalbis su savimi yra natūralus mechanizmas, padedantis reguliuoti emocijas ir priimti sprendimus. Mokslininkai pastebi, kad šis paprastas įprotis gali padėti susidėlioti mintis, sumažinti stresą ir geriau susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.

Nerimas ir jo sutrikimai gali menkinti gyvenimo kokybę metų metus ir likti neatpažinti, nepastebėti bei „nurašyti“. Pateikiame penkis svarbiausius nerimo ir jo sutrikimų požymius – galbūt atpažinsite ir savo savijautą? Lėtinio nerimo atpažinimas ir nuoširdus pripažinimas sau, kad reikia kreiptis pagalbos yra pirmieji žingsniai į sveikimą, o tuo pačiu – ir geresnę kasdienio gyvenimo kokybę.

Žmonės į santykius ateina su skirtingomis gyvenimiškomis patirtimis, todėl nesutarimai yra dažnai išgyvenami įvairiai. Psichologas atvirauja, kas santykiuose gali sukelti nuolatinį nerimą, įtampą ir kaip tai gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Socialiniuose tinkluose moteirs anonimiškai dalijosi savo santykių patirtimi. Ji teigė, kad santykiuose jaučia nuolatinę įtampą ir emocinį nesaugumą.

Velykų rytas daugeliui siejasi su šventine nuotaika ir kiaušinių paieškomis, tačiau vienai šeimai iš Didžiosios Britanijos ši diena virto tikru išbandymu. Iš pradžių nekaltai atrodęs garsas netrukus sukėlė nerimą ir privertė ieškoti pagalbos. Keistas bruzdėjimas, sklindantis iš garažo sienų, kėlė vis daugiau klausimų, o jo kilmė atrodė visiškai neaiški. Šeima nusprendė nerizikuoti ir kreipėsi į specialistus, kurie netrukus atvyko į vietą.

Lietuvą pasiekė nauja gripo sezono banga – auga sergamumas ne tik juo, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19. Vis dėlto, dažnesni peršalimai ar užsitęsusios infekcijos ne visada susijusios tik su virusų aktyvumu. Kartais jų fonas – ir lėtinis stresas. Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, nors jį daugelis esame linkę nuvertinti, net ir stresas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą atsispirti infekcijoms.

Kaip emociškai jaučiasi lietuviai ir su kokiomis problemomis susiduria? Aiškėja, kad tik kas penktas lietuvis jaučiasi tikrai gerai – tą atskleidė pirmą kartą pamatuotas Nacionalinis savijautos indeksas. Jis rodo, kad esame tik vidutiniškai laimingi, o štai emocinė lietuvių būklė išvis verčia susirūpinti. Pasak tyrimo, iki pilnos laimės lietuviams tereikia poilsio, ramybės ir apsipirkimo parduotuvėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Geras, kokybiškas, pakankamas miegas – itin svarbus. Tačiau ką daryti tiems, kuriems užmigti ar išmiegoti visą naktį – tikra kankynė? Santuokos ir šeimos terapeutė atskleidžia, kodėl įprasta „miego higiena“ dažnai nepadeda ir kokių keturių esminių dalykų imtis, jei norite iš tiesų pagerinti miego kokybę. Miegas yra vienas svarbiausių dalykų mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Tai pabrėžia ir NHS (red. past.

Lietuvos pradinukai mokosi pagal programas, kurios prieš kelis metus buvo skirtos kur kas vyresnių klasių moksleiviams. Be to, jie iki išnaktų, padedami tėvų, sėdi prie namų darbų, o pamokose nesugeba išlaikyti dėmesio. Nemaža dalis persimokusių vaikų atsiduria psichoterapeutų kabinetuose. Pasak specialistų, net ir pradinukus kankina panikos atakos, nerimo sutrikimai ir net depresijos. „Vilties“ progimnazijoje vyko pasaulio pažinimo pamoka.

37-erių vilnietės, koučingo specialistės, tinklalaidės „SVEIKėjimo“ kūrėjos Ritos Simonavičiūtės-Koreivės istorija prasidėjo 2024-ųjų vasarą, kai, atrodytų, be jokios aiškios priežasties ją apėmė keistas vidinis nerimas. Nors fizinė sveikata atrodė gera, o tyrimai nieko blogo nerodė, moteris jautė, kad kažkas ne taip. Galiausiai ji užčiuopė nepiktybinį guzelį krūtyje ir nusprendė kreiptis į gydytojus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tikslina informaciją dėl naktį, apie 1.30 val., Šiauliuose, suveikusios garsinės perspėjimo sirenos. Šiaulių miesto savivaldybė inicijavo tyrimą dėl nesankcionuoto sirenos įsijungimo. PAGD skelbia, kad naktį buvo gauti pranešimai apie Šiauliuose suveikusią perspėjimo sireną S. Šalkauskio g. 3. „Šiauliečiams sirenos įsijungimas sukėlė nerimą bei klausimus, todėl surinkę pradinę informaciją – dalinamės ja su visuomene.

Nerimas dažnai laikomas šiuolaikine pandemija, o dabartinė žmonijos karta neretai pavadinama nerimo žmonėmis. Ką daryti, kad nerimas neužvaldytų gyvenimo? Yra moksliškai įrodytų metodų, galinčių padėti kovoti su nerimastingumu. Pateikiame būdų, kurių teigiamas poveikis paremtas ir klinikine praktika, ir psichologinių tyrimų duomenimis. Tikime, kad atrasite sau priimtiniausių ir veiksmingiausių būdų, kad galėtumėte ir vėl giliai įkvėpti bei iškvėpti.

Elita Žakevičiūtė kiek kitokia nei aplinkiniai jautėsi nuo mažumės. Tačiau apie visą gyvenimą lydėjusią būseną paaiškinantį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ji sužinojo tik pernai, jau sulaukusi 42-ejų. Pasak gydytojų, turinčiųjų šį sutrikimą skaičiai auga, tačiau stigma dar didelė, o ir vaistų prieinamumas Lietuvoje skurdokas.  Pastaruoju metu apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS, angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) kalbama vis daugiau.

Nors tarptautiniai tyrimai Lietuvą pristato kaip vieną laimingiausių šalių, skaičiai iš „Vaikų linijos“ ir jaunimo sveikatos apklausų piešia visai kitokį paveikslą – tūkstančiai pokalbių apie nerimą, liūdesį ir vienišumą. Kaip gali būti, kad laimingiausioje šalyje tiek daug vienišumo? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja dr. Robertas Povilaitis, „Vaikų linijos" vadovas, kuris dėsto Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, Psichologijos institute.

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. Pernai tą pripažino kas antras apklaustasis, o šiemet įtampa vargina 65 proc. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje. Kai kurie darbdaviai, matydami augantį darbuotojų nerimą, jiems apmoka psichologų konsultacijas. Tiesa, kreiptis į psichologą ryžtasi ne kiekvienas, kuriam to reikia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lengvas nerimas gali būti gydomas gyvenimo būdo korekcijomis, psichoterapija ir augaliniais vaistais. Tai natūralesnė alternatyva cheminės kilmės vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti šalutinį poveikį (vis dėlto nereikėtų atsisakyti gydymo, kai jis būtinas, tarkime, kamuoja sunkus, gyvenimo kokybę apribojantis nerimas). Kai kurie vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi moksliškai įrodytu lengvą nerimą mažinančiu poveikiu, todėl gali būti naudingi stengiantis suvaldyti nedidelę įtampą ir...

„Jaunimo linija“ kviečia atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą ir uždegti žalią šviesą gyvenimui. Statistika nedžiugina – kasmet vis daugiau žmonių Lietuvoje susiduria su psichologinėmis problemomis. Specialistai kalba apie ryškėjančią tendenciją – daliai žmonių nerimą kelia karo grėsmė. O komikas Kristoforas Vaidutis pasidalino savo patirtimi: su nerimu padėjo susitvarkyti tarnyba Lietuvos kariuomenėje.

Nors Lietuvoje vis garsiau kalbama apie įtemptą geopolitinę situaciją ir daugybė žmonių viešoje erdvėje diskutuodami pripažįsta jaučiantys nerimą, jų kasdienybė rodo visai ką kita. Paradoksalu, bet net ir bijodami galimos karo grėsmės, lietuviai toliau kuria ateities planus, pavyzdžiui, masiškai perka būstus.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai ieško naujų užsiėmimų savo vaikams po pamokų: įvairių sporto būrelių, muzikos ir dailės mokyklų ar logiką lavinančių klubų, pavyzdžui, šachmatų. Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ perspėja nepersistengti su visomis veiklomis, kitaip vaikas gali patirti psichologinį išsekimą ar net besivystantį perdegimą.

Influencerė ir turinio kūrėja Goda Stasiulaitytė savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo atvira žinute apie stiprią nerimo būseną, kurią patiria pastarosiomis dienomis. Kaip pati pripažino, nerimo priepuoliai tokio lygio, kad net sunku išeiti iš namų, o istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt. „Paskutines dienas jaučiu max lygio anxiety iki to, kad sunku išeiti iš namų išvesti šunį. Negaliu atrašyti žinučių, užėjo nenupasakojamas baimės jausmas“, – rašė G. Stasiulaitytė.

Praėjus beveik parai po didžiulio gaisro Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pilstymo stotyje, liepsnos vis dar nesuvaldytos – dujos dega iki šiol, o gaisro lokalizacija nepaskelbta. Naktį gaisravietėje budėjo ugniagesiai, medikai, policija ir Viešojo saugumo tarnyba. Beveik tuo pat metu pasirodė ir nerimą kelianti žinia iš Lenkijos – Liublino regione nukritus Rusijos drono nuolaužoms buvo apgadintas gyvenamasis namas ir automobilis.

Nerimas gali atimti gyvenimo spalvas – kaip ir depresija, su kuria dažnai kartu keliauja ir nerimo sutrikimai. Nerimas nupilkina kasdienybę, priverčia krūpčioti ir bijoti, atima produktyvumą ir pradeda rimtai trikdyti normalią dienos rutiną.

Nors Lietuvos jaunimas pagal apklausas pernai pripažintas laimingiausiu pasaulyje, kas trečias jaunuolis nerimauja dėl savo finansų. 18-24 metų amžiaus grupėje daugiau nei 60 procentų jaunuolių dėl pinigų kasdien patiria stresą. Tačiau prabilti apie finansines bėdas daugeliui tabu – bijo, kad išjuoks aplinkiniai. Specialistai perspėja – laikant nerimą dėl finansų užgniaužus savyje, problemų tik daugėja.

Vartojate gydytojo paskirtus vaistus nuo lėtinio skausmo ar nerimo ir staiga pastebite, kad ankstesnių dozių simptomams numalšinti nebepakanka? Specialistai atkreipia dėmesį – tai vienas iš besivystančios priklausomybės požymių, o didžiausią riziką kelia tam tikrų grupių raminamieji, migdomieji bei stiprūs skausmą malšinantys vaistai, kuomet jie vartojami nesilaikant gydytojų nurodymų.

Nerimas ir nemiga – vieni dažniausių skundų, kuriuos išgirsta gydytojai. Svarbu pabrėžti, kad nerimas ir nemiga dažnai keliauja „susikibę už rankyčių“, tad juos būtina kontroliuoti kartu ir spręsti šią problemą kaip vieną visumą.

Putino ir Trumpo bičiulystė, besitęsiantis karas Ukrainoje daliai žmonių didina baimę, kelia nerimą ir įtampą dėl karo grėsmės. O kai kuriuos ši baimė jau veja iš Lietuvos. Nekilnojamojo turto brokeriai stebi didesnį lietuvių susidomėjimą butais saulėtoje Ispanijoje, Portugalijoje ar Šiaurės Kipre.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietė Alicija džiaugiasi pavasariu, bet neslepia – vis dažniau šį džiaugsmą temdo karo grėsmės baimė.

Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti.

Nerimas – tai natūrali organizmo reakcija, kylanti reaguojant į tam tikrą stresą, pavojų, riziką, pavojingas aplinkybes, ateities nežinomumą. Nerimas nuo gėdos skiriasi tuo, kad jis susijęs su baimėmis dėl ateities; tuo tarpu gėdą jaučiame, kai prisimename kažką nemalonaus iš praeities – įvykusio vos prieš akimirką ar prieš daugelį metų. Visi nerimą jaučiame skirtingai, tačiau ir aplinkybės – skirtingos. Nerimas nesvetimas nė vienam iš mūsų, gyvenančių šiandieniniame pasaulyje.

Kuo naudinga meditacija? Kokių puikių savybių ji turi ir kokias dovanas mums dovanoja? Galbūt tai pats tinkamiausias būdas, galintis padėti Jums susigrąžinti vidinę pusiausvyrą? O kokia natūrali priemonė, vartojama kartu su reguliariais meditacijos užsiėmimais, gali pagelbėti valdant lengvą nerimą ir yra tinkama, norint pagerinti miegą, kurio sutrikimai gali atsirasti būtent dėl jau minėto lengvo nerimo? Savo minčių bijoti nereikia, bet naudinga jas išmokti kontroliuoti Ar teko ką nors girdėt...

Nerimas nėra svetimas net ir iš pirmos pažiūros nerūpestingiems, laimingiems, ir, atrodo, viską sėkmingai kontroliuojantiems žmonėms. Tikriausiai kiekvienam gyvenime pasitaiko laikmečių, kai, atrodo, viskas krenta iš rankų, kamuoja nemiga ir vargina toks nerimas, kuris net ne visuomet turi priežastį. Psichoterapijos ir augalinių vaistinių preparatų derinys gali būti raktas, atrakinantis duris, vedančias į geresnį bei nerimo ne tokį kupiną rytojų.

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė būsena, kurią gali patirti kiekvienas. Ir nors nedidelis nerimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, specialistai ragina atkreipti dėmesį – užsitęsusi įtampa, trukdanti mėgautis gyvenimu, gali būti vienas iš ženklų, pranešančių apie būtinybę prašyti pagalbos. Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą.

Nerimas – visiškai normali kiekvieno žmogaus reakcija į galimą grėsmę, stresą, spaudimą, nepažįstamas aplinkybes ar laukiantį kokį nors svarbų gyvenimo įvykį. Nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, padidinti motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, geriau pasiruošti kai kuriems artėjantiems dalykams ir sėkmingai išvengti galimai grėsmingo pavojaus arba greitai bei be jokios žalos sau su juo susidoroti. Taigi nerimas dažnu atveju yra net pageidautinas – svarbiausia, kad jis netaptų lėtiniu.

Ekspertai teigia, kad magnio trūkumas vis dar yra gana dažna problema, nepaisant to, kad šio būtino mineralo yra kasdieniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, žuvyje, lapinėse daržovėse, riešutuose ar piene. Siekdami sumažinti stresą ir nerimą, taip pat pagerinti bendrą organizmo veiklą, vis daugiau mūsų šiais laikais griebiasi magnio papildų. Kuo mums naudingas magnis? Neseniai „Waitrose“ pranešė, kad šio papildo pardavimai išaugo 44 proc.

Naujų mokslo metų pradžia ne vienai šeimai atneša daugybę pokyčių, o kartu – ir sumaišties. Nors suaugusieji dažniausiai turi reikiamus įgūdžius lengviau susitvarkyti su kylančiu nerimu dėl rudens atnešamų įsipareigojimų ar savo vaiko rezultatų, patiems mažyliams atsisveikinti su pasibaigusia vasara ir pradėti naują etapą būna gerokai sunkiau.  Kaip teigia šeimos psichologė, „Psychodemia.lt“ įkūrėja Agnieška Kašinska, palengvinti šį laikotarpį gali padėti rutina.

Ar žinojote, kad fizinė veikla gali būti raktas į laimingą kasdienybę be krūtinę slegiančio nerimo? Pakalbėkime apie tai plačiau – galbūt tai Jūsų receptas į lengvumo ir pasitenkinimo jausmą? Kuo naudinga reguliari fizinė veikla? Reguliari fizinė veikla – geriausias būdas, padedantis „nusikratyti“ nerimo sukeltą įtampą.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Šiandieniniam žmogui nerimas – tikrai nesvetima emocija, pojūtis, išgyvenimas. Jei anksčiau nerimas padėdavo išvengti pavojaus, pabėgti nuo užpuolikų, tinkamai sumedžioti grobį, išlikti motyvuotam ir budriam, tai šiandien jis neretai gali pakišti koją itin darbingiems ir jautresniems asmenims. Dėl visko išgyvenančiam ir viską suspėti mėginančiam žmogui nerimas gali pradėti trukdyti normaliai gyvenimo kokybei.

Nerimas – vienas dažniausių šiandien girdimų žodžių. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais kone kas antras europietis turėjo nerimo ir depresijos simptomų. Tokie skaičiai glumina, nes dar praėjusiame dešimtmetyje buvo manoma, kad su šiomis problemomis susiduria „tik“ kas dešimtas asmuo.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Ko griebtis, kad nerimas ir baimė dėl Lietuvos ateities nesutrukdytų gyventi dabar, paaiškino psichologė. Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr.

Panikos ataka – staigus intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia įtemptomis fiziologinėmis kūno reakcijomis, nors tikro pavojaus ar akivaizdžios priežasties baimei nėra. Patiriant panikos ataką žmogui gali atrodyti, jog jis visiškai praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta. Nors pačios panikos atakos grėsmės žmogaus gyvybei nekelia, tačiau jos gali ne juokais išgąsdinti ir priversti sunerimti.

Sapnai, kuriuose dantys išlūžta arba iškrenta, yra dažni ir turi daugybę psichologinių interpretacijų.  Kiekvienas, kuris sapnavo, kad jam iškrito dantys, gali patvirtinti, kad tai gali kelti stresą ir net nerimą. Gali būti, kad atsibudę paskubomis bėgsite į vonios kambarį, norėdami įsitikinti, ar visi dantys dar sveiki. Šis sapnas iš tiesų gali kelti nerimą. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, ką jis gali reikšti, juo labiau jei jis kartojasi.

Miegas yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Nuo to, kaip miegojome naktį priklauso ir visa tolimesnė mūsų diena, tačiau nemiga kamuoja daugelį žmonių, dėl kurios vėliau atsiranda įvairių sveikatos problemų. Tačiau nereikėtų kankintis, jei naktimis būna sunku užmigti, nes nemigą galima išsigydyti įvairiais pratimais. Kuksando meistrė Toma Kumžienė papasakojo, kas yra kuksando, kaip tai gali išgydyti nemigą ir netgi nerimą bei kokie yra ilgalaikiai nemigos padariniai žmogaus sveikatai.

Kiekvieną dieną mes rūpinamės savo sveikata – sportuojame, vartojame vitaminus, lankomės pas gydytojus ir panašiai. Tačiau gydytojas refleksoterapeutas Mindaugas Liškauskas ragina nepamiršti ir natūralių būdų, kaip nesunkiai namie galima pagerinti savo sveikatą, naudojant akupunktūrą: randant tam tikrus taškus savo kūne, kuriuos pamasažavus, galima pagerinti sveikatą ar miegą. Taškus savo kūne galima rasti apčiuopos būdu, atsižvelgiant į kūno anatominį reljefą.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.