Paklaustas, ar tėvai ne per daug užima vaikų dienotvarkes su daug būrelių, gydytojas atsakė, kad visuomenė skyla į tarsi dvi stovyklas.
„Pastebėjau mūsų visuomenė tampa poliarizuota šiuo aspektu: arba visai neleidžiame, arba leidžiame iki negalėjimo. Vaikas grįžta 21 valandą, jam dar reikia ruošti namų darbus ir tada jau kristi kryžiumi į lovą“, – realybę atpasakojo I. Aleksa.
Kaip rekomenduoja gydytojas, vaikams 2-3 kartai užimtumo yra normalu, jeigu pasirenka sportą – treniruotis tris kartus per savaitę. Net Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams užsiimti vidutiniu fiziniu krūviu 150 minučių per savaitę, arba 75 minutes intensyvaus fizinio krūvio. Viskas turi būti su saiku, priminė gydytojas.
„Galų gale, jeigu ir turėsim tokį psichologinį išsekimą arba ir besivystantį perdegimą, reikėtų nepamiršti, kad vaikams irgi galimas perdegimas. Tai vaikai niekur nebenorės, niekur. Nei į futbolą, nei į dailės būrelį, niekur“, – atsidusdamas dėstė jis.
Tuomet tėvai besiraudami plaukus ir kreipiasi pas gydytojus, kas nutiko jų vaikui, kai jam tereikia vieno svarbiausio dalyko – poilsio.
Poilsis svarbus tarp visų intensyvių protinių veiklų, todėl prieš sodinant daryti namų darbų, rekomenduotina 1-2 valandų pertrauka. Geriau, kad ekranai būtų padėti į šoną ir vaikai dėliotų konstruktorius, dėliones, ar lankytų sporto būrelius, kurie ir užimtų poilsio laiko tarpą.
Vaikui nebemalonu mokykloje?
Gal pastebėjote, kad vaikas nebenori eiti į mokyklą, ar atėjęs į naują erdvę tarsi užsidaro? Tai gali būti ženklas, jog jam nebemalonu ten eiti.
„Pirma, penkta, devinta ir kartais vienuolikta klasės gali būti sunkesnis periodas, nes tai yra pereinamieji periodai, kai gali būti keičiamos mokyklos, klasės“, – teigė šeimos gydytojas.
Šiais laikotarpiais vertėtų atidžiau stebėti savo vaiko elgesį. Galbūt anksčiau stropus, aukštais pažymiais mokęsis vaikas pradėjo gauti blogesnius pažymius? Gal mažiau nei įprastai kalba apie mokyklą ar draugus? O gal net pradėjo daugiau sirgti? Visa tai gali būti ženklai, jog vaikui mokykla ar kita erdvė nebemaloni ir to atmesti su žodžiais „greitai praeis“ negalima.
„Tikrai reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad galbūt vaiko psichologinis gerbūvis yra pažeistas ir reikėtų vienokios ar kitokios intervencijos“, – sakė I. Aleksa.
Gali privesti iki fizinių ligų
Kaip užsiminė gydytojas, nemaloni aplinka gali sukelti ir fiziologines problemas. Jis papasakojo, kad būna daug atvejų, kai vyksta somatoforminiai sutrikimai – kai nerandama jokia aiški, organinė, reali priežastis, bet simptomai yra realūs.
„Dažniausiai tai būna įvairūs alpimai, galvos skausmai, kurie neatitinka nei migrenos požymių, ar nėra randama epilepsijai būdingų dalykų. Simptomai yra išsakomi, kad „man aptemsta akyse, aš alpstu, man darosi bloga“, – dėstė I. Aleksa.
Tarp atkreiptinų požymių gali būti ir nerimo jutimas.
Šeimos gydytojas siūlo neatsisakyti rekomendacijų apsilankyti pas vaikų ir paauglių psichiatrą ar psichologą.
Pirmoji pagalba – nuolatinis pokalbis su vaiku
Kaip tėvų suteiktiną pirmąją pagalbą šeimos gydytojas įvardijo nuolatinį pokalbį su vaiku. Gydytojas priminė, kad „vaikams reikia dėmesio ir reikia jo skirti nuolatos“, todėl privalu vis prisėsti ir išklausyti vaikus.
Atlikti tarptautiniai tyrimai parodė, kad tėvai anksčiau vaikams skirdavo kasdien po 7 minutes, tačiau dabar šis laikas yra sutrumpėjęs net iki 5,5 minutės. Irmantas Aleksa rekomenduoja skirti bent dvigubai, trigubai daugiau laiko.
Tai gali būti prisėdimas pokalbiui minimaliai kartą per savaitę. Bet ir pokalbis negali būti vedamas vien apie mokyklą bei pažymius.
„Ne tai XXI amziuje yra svarbiausia, o psichologinis gerbūvis, – priminė šeimos gydytojas. – Jeigu mes tinkamai parodysim dėmesį vaikui, tikėtina, kad jis atsivers.“
Visą pokalbį su šeimos gydytoju apie vaikų grįžimą į mokyklą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Laidą „Sveikatos DNR“ kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play! Antradieniais 19 val. – ir TV3 televizijos YouTube!
